ekonomika

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais vertinimais, buvo 20,8 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Liepą, palyginti su birželiu, vartotojų kainų pokytis siekė 0,7 proc.

Dėl sparčiai kylančios infliacijos ir galimos recesijos nerimaujantys amerikiečiai liepą ėmė dar pesimistiškiau vertinti ekonomikos augimo perspektyvas, parodė naujausias tyrimas. Infliacijai Jungtinėse Valstijose pasiekus aukščiausią per daugiau kaip keturis dešimtmečius lygį ir siaučiant karui Ukrainoje, JAV vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurį kas mėnesį skaičiuoja tyrimų organizacija „Conference Board“, liepą smuko nuo 98,4 punkto mėnesiu anksčiau iki 95,7 punkto.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį lankysis Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur domėsis darnios regionų plėtros situacija. „Svarbu žinoti, kokia yra ekonominė aplinka, kiek palankios sąlygos investicijoms, kokių galimybių suteikiama čia gyvenantiems žmonėms“, – BNS nurodė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama vizito tikslus.

Nepaisant žalingų Vakarų sankcijų, kurios Maskvai buvo nustatytos po invazijos į Ukrainą, Rusijos ekonomika šią audrą, regis, atlaiko geriau negu tikėtasi, nes turi naudos iš didelių energijos išteklių kainų, antradienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Sankcijomis buvo siekta atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir sumenkinti Maskvos galimybes finansuoti karą.

Lietuva per 30 metų pasiekė labai daug. Laisvė, sąjunga su pažangiausiomis pasaulio šalimis, narystė saugumo organizacijose, politinis stabilumas (ketvirta Vyriausybė, kuri valdo visą kadenciją!), energetinė nepriklausomybė, bet šalis vis dar ekonomiškai atsilieka nuo Vakarų Europos. Ekonomika veikia vienu varikliu Lietuva pasirinko būdą auginti savo ekonomiką per orientaciją į eksportą. Tai sėkmingas ir išbandytas kelias. Pavyzdžiu laikoma Airija.

Ekonomistai ramina, kad artėjanti recesija nepaveiks Lietuvos taip stipriai, kaip daugelio kitų šalių. Jei vis dėlto sulauksime skaudžių padarinių, tai kokie jie bus ir kaip galėtume juos sušvelninti?  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Nors dar ir vasara, tačiau ne veltui sakoma, kad roges reikia tuošti vasarą. Europa su nerimu laukia artėjančios žiemos, ne išimtis ir Lietuva. Štai vien Europos Komisija jau ruošiasi blogiausiam ir kuria planą, kaip atėjus šalčiams, valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų taupyti dujas. O ką jau kalbėti apie be atvangos augančią infliaciją.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto – labiau negu buvo tikėtasi, ekonomistai sako, jog po tokio „vanagiško“ sprendimo didės „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos, tačiau JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras leis pigiau įsigyti energetikos išteklių.

Rusija priversta pereiti prie karo ekonomikos – Putinas pasirašė dokumentus, įpareigojančius tam tikrų sričių žmones priverstinai dirbti kariuomenės reikmėms tiek, kiek reikia, tačiau šis dokumentas nėra kertinis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad Rusija jau seniai ruošiasi ilgam karui. Su juo laidoje kartu diskutavo ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

JAV ekonomika stovi ant tvirto pagrindo ir turi gerų galimybių išvengti nuosmukio, net kylančių palūkanų normų sąlygomis, tačiau jai vis vien gresia nemažai pasaulinių pavojų, antradienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Nors yra „pagrįsta“, kad „dabar, kai didžiausia pasaulio ekonomika jau yra atsigavusi po pandemijos išprovokuoto nuosmukio, augimas sulėtės, Amerikos vartotojų būklė esant stipriai darbo rinkai tebėra gera“, pareiškė ji visuomeniniam radijui NPR.

Niekieno jau tikriausiai nebestebina ir daugelis savo kišenėmis pajuto, kad visoje Europoje auga maisto kainos, o artėjant žiemai kyla baimės dėl dujų trūkumo. Aiškiai matyti, kad karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas maistą, degalus ir trąšas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Vakarų šalis. Rusija pereina į karo ekonomiką.

Iki šių metų pabaigos Lietuva tikisi gauti 1,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos šalies ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui, o pirmasis pinigų išmokėjimas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ numatomas rugsėjį. Planas numato finansavimą įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams, sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė. „Per metus ketinama paskelbti 1,7 mlrd.

Nuo pat pandemijos pradžios 2019 m. antrąjį šių metų ketvirtį viena didžiausių pasaulio ekonomikų augo lėčiausiu tempu, rodo oficialioji šalies statistika. Ji atspindi laikotarpį, kai tokie didmiesčiai, kaip Šanchajus buvo uždaryti siekiant sustabdyti pandemiją. Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad nuo balandžio iki birželio Kinijos bendrojo vidaus produkto augimas susitraukė iki 2,6 proc. Tai prasčiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus.

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus, rašoma pranešime spaudai. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis.

Europos Komisija (EK) pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,9 proc. Gegužę EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 1,7 procento.  Manoma, kad 2023 metais ekonomikos augimas paspartės iki 2,5 proc., pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  „Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą, nors augimas slopsta.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozes, pareikšdama, kad karo Ukrainoje pasekmės ir toliau destabilizuoja ekonomiką dėl rekordiškai išaugusios infliacijos. EK skaičiavimais, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas euro zonoje 2022 metais sieks 2,6 proc., o 2023 metais – 1,4 procento. Infliacijos rodiklis metų pabaigoje greičiausiai sieks 7,6 proc. ir bus daug didesnis nei prognozuota anksčiau. Tuo metu 2023 metais infliacija gali siekti 4 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusijos su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais galėtų prasidėti rugpjūtį.

Infliacija Lietuvoje perkopė 20 procentų kartelę, tačiau kainų augimo pikas bus pasiektas tik už kelių mėnesių. Sklando nemažai paaiškinimų, dėl ko kilo ši situacija – pandemija, karas, perteklinis valstybių skolinimasis ar per ilgai miegoję centriniai bankai, todėl į infliacijos priežastis verta pažiūrėti kiek giliau, rašoma pranešime spaudai. Dažnai galima išgirsti nuvalkiotą frazę, kad infliacija kyla, kai per didelis kiekis pinigų vaikosi ribotą prekių skaičių.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija trečiadienį susitinka su Seimo Biudžeto ir Finansų bei Ekonomikos komitetų pirmininkais aptarti turizmo situaciją ir šių metų pabaigoje baigiančią galioti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams.  Asociacijos teigimu, paslaugų eksportas turi būti skatinamas, išlaikomos konkurencingos apgyvendinimo kainos, siekiant pritraukti kuo didesnius turistų srautus ir nediskriminuoti Lietuvos viešbučių kaimyninių šalių atžvilgiu.

Europa atsidūrė sunkių išbandymų akivaizdoje ir jos neišvengiamai laukia energetinis smūgis. Energijos kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, tiek Lietuvos, tiek visos Europos laukia sunkūs laikai. Kuras ir elektra yra pagrindiniai šiuolaikinės ekonomikos varikliai, kai jie brangsta – brangsta viskas. Metinė infliacija Lietuvoje peržengė dviženklį skaičių ir artėja prie 19 proc. rodiklio, smarkiai viršydama euro zonos vidurkį. Ir, panašu, kad tai tikrai ne pabaiga.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje birželį pakilo iki 17,6 proc. nuo 17,0 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,1 proc., o per šešis šių metų mėnesius – 13,1 procento. Maisto produktų kainos per pusmetį augo 13,7 proc. (birželį – 0,7 proc.), ne maisto prekių – 15,7 proc. (1,5 proc.), paslaugų – 8,7 proc. (1,3 proc.

Europos Komisija pirmadienį pranešė ketinanti dar kartą sumažinti šių metų ekonomikos augimo bei padidinti infliacijos prognozes, tačiau leido suprasti dar nereginti nuosmukio ženklų. „Regime, kad ekonomikos augimas šiais metais pasirodė esantis gana atsparus.

Bendrą tyrimą atlikusių žiniasklaidos priemonių sekmadienį paviešinti dokumentai rodo, kad įgyvendindama beveik prieš dešimtmetį prasidėjusią sparčią pasaulinę plėtrą, pavėžėjimo paslaugų milžinė „Uber“ taikė abejonių dėl etiškumo keliančią ir galimai neteisėtą taktiką.

Baltarusijos užsienio prekybos apyvarta tarptautinių sankcijų sąlygomis per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko 5,5 proc. iki 33 mlrd. JAV dolerių, rodo šalies centrinio banko paskelbti duomenys. Pirmąkart pastaraisiais metais šalies užsienio prekyba ėmė trauktis sausį-balandį – metinis nuosmukis siekė 3,3 procento. Sausį-gegužę prekių ir paslaugų eksportas sunyko 4,2 proc. iki 17,37 mlrd. dolerių, importas – 6,9 proc. iki 15,64 mlrd. dolerių.

Oficialus nedarbas šalyje liepos 1-ąją siekė 8,6 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau nei birželio 1-ąją (8,8 proc.).  Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. žmonių – 25 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, o vien birželį įregistruota beveik 23 tūkst. bedarbių – panašus jų skaičius kreipėsi ir gegužės mėnesį, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo ieškančių asmenų nuo metų pradžios sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Metinė infliacija birželį siekė 21 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,3 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.    Birželio pabaigoje skelbta išankstinė metinė infliacija buvo 20,5 proc., o mėnesio – 2,2 proc.

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Turkijos kredito reitingą nuo B+ iki B, tai yra iki „šlamšto“ lygio, suteikdama jam neigiamą perspektyvą, reiškiančią galimą tolesnį mažinimą. Anot „Fitch“ pranešimo, Turkijos ekonominė politika, kuri „vis labiau intervencinė ir nenuspėjama“, stabdo kapitalo įplaukas ir skatina „spiralės formos infliaciją“. „Fitch“ prognozuoja, kad vidutinė metų infliacija Turkijoje šiemet sudarys 71,4 proc.

Lietuvos eksportui gegužę susitraukus antrą mėnesį iš eilės, vieni ekonomistai sako, kad eksportą mažina išaugusios žaliavų kainos ir vangesnė paklausa. Anot jų, visoje Europos gamyboje juntamos sulėtėjimo nuotaikos. Kiti analitikai pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė šiemet dėl didėjančių kainų augo, be to, vis dar didėjo prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys.

Ketvirtadienio prekybos sesiją naftos kainos pradėjo tolesniu smukimu, tuo metu eurui sunkiai sekėsi atsispirti nuo žemiausio per 20 metų lygio, viso pasaulio akcijų rinkoms nerandant vieningos krypties.

Vakarų pasaulio sankcijų Rusijos ekonomiką veikia jau keturis mėnesius. Ekspertai skaičiuoja, kad vartojimas Rusijoje kas mėnesį susitraukia maždaug dešimtadaliu, rekordiškai smuko ir automobilių pramonė.  Nepaisant to, Kremliaus režimas kas mėnesį vis dar susižeria dešimtis milijardų iš naftos eksporto, nors eiliniai rusai, užsukę į parduotuves, jau panikuoja dėl kylančių maisto produktų kainų.

Dėl aukštų maisto produktų ir paslaugų kainų dejuojantys lietuviai dažnai ir patys prisideda, kad kainos augtų be jokios realios priežasties. Pasak ekonomistų, Lietuvos gyventojai po pandemijos vasarą ne tik pasileido plaukus, bet ir plačiai atvėrė pinigines ir švaisto pinigus ten, kur galėtų sutaupyti, ar laisva valia juos atiduoda nesąžiningiems pardavėjams.

Kainas stebintys ekspertai apskaičiavo, kiek pabrango pigiausių produktų krepšelis. Aiškėja, kad vien per mėnesį jo kaina šoko 5 procentais, o per metus – beveik vidutiniškai trečdaliu. Ekonomistai kalba, kad rekordiškai sukilusios maisto kainos turėtų aprimti. Tačiau atsipalaiduoti nėra kada – ekonomistai ragina neišlaidauti ir kaupti atsargas, mat jau pabrango elektra ir dujos, o po trijų mėnesių – ir naujas ne pigesnis už praeitą šildymo sezonas. Apie tai – TV3 žinių reportaže.

Statistikos departamentas paskelbė, kad išankstiniu vertinimu, metinė infliacija Lietuvoje birželį pasiekė 20,5 proc, o finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad liepą kainų augimas gali būti netgi dar didesnis. Finansų ministerija skelbia, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų išlikti augimo kelyje, o bendrasis vidaus produktas (BVP) kils 1,6 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad rasti tinkamą pinigų politikos atsaką į sparčiai augančią infliaciją – tai „menas“. „Tai nėra mokslas“, – teigė Ch. Lagarde per metinę ECB organizuotą centrinių bankų atstovų konferenciją Portugalijoje. „Tai, ką mes darome, apima meno elementą“, – pridūrė ji. ECB liepą planuoja pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidinti palūkanų normas euro zonoje augančios infliacijos fone.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį dar kartą pasipriešino pasaulinėms tendencijoms ir išlaikė stabilią bazinę palūkanų normą, nepaisant vieno didžiausių pasaulyje vartotojų kainų augimo tempų. Toks sprendimas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas visada buvęs aukštų palūkanų priešininku, paneigė, kad jo šalis turi „infliacijos problemą“. Oficialiosios statistikos duomenimis, metų infliacija Turkijoje viršijo 70 proc.

Lietuvos bankas teigia, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc. arba 138 eurais iki 868 eurų. Visgi, Lietuvos bankas tuo pat metu nurodo, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

JAV ekonomikos nuosmukis nėra „neišvengiamas“, tačiau tikėtina, kad augimas sulėtės, pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies centrinis bankas padidino palūkanų normas, sustiprindamas nerimą dėl gresiančio nuosmukio.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Rusijos Kaliningrado srities geležinkelių pareigūnus, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, pranešė regiono gubernatorius. Jį šeštadienį cituoja naujienų agentūra „Reuters“ ir britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija. Gubernatorius Antonas Alichanovas teigė, kad apribojimai palies 40–50 proc.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį per tarybos posėdį Šventojoje planuoja aptarti infliacijos valdymo priemones, susiklosčiusią konfliktinę situaciją parlamente valdantiesiems ir opozicijai antrą savaitę posėdžiaujant atskirai. Socialdemokratų lyderė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė tikisi, kad „sveikas protas iš abiejų pusių nugalės“, tačiau tam, anot jos, reikia, kad valdantieji imtųsi svarstyti opozicijos antiinfliacinius pasiūlymus.

Šeštadienis yra paskutinė diena 1–5 tūkst. kilovatvalandžių elektros per metus suvartojantiems buitiniams vartotojams nuo liepos mėnesio sudaryti sutartis su nepriklausomais tiekėjais.   To nepadariusiems, „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina. Be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Rusijos centrinio banko vadovė ketvirtadienį perspėjo, kad šalies ekonomika patiria stiprų išorinį spaudimą, kuris gali tęstis neribotą laiką, ir sumažino viltis, kad sąlygos gali grįžti į tas, kurios buvo prieš karo Ukrainoje pradžią. „Man atrodo, kad visiems akivaizdu, jog nebus taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė Elvira Nabiullina Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo, kasmetinio parodomojo susitikimo, skirto investuotojams, sesijoje.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. „Pokyčius verslo kūrimo srityje paskatino pasaulinės tendencijos skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos plėtroje.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusijos dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ yra „politinis“. „Gazprom“ antradienį paskelbė maždaug 40 proc. iki 100 mln. kubinių metrų per parą sumažinsiantis tiekimą šiuo vamzdynu dėl Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto, o trečiadienį popiet Rusijos koncernas patikslino, jog tiekimas naktį į ketvirtadienį bus sumažintas iki 67 mln.

Sanglaudos politikos įgyvendinimas turi prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos transformacijos, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Atsižvelgiant į neigiamas demografines tendencijas būtina pradėti galvoti ir apie demografinius iššūkius, investicijas į žmones, ypač vaikus ir jaunimą, pagyvenusių asmenų įtraukimą į ekonomines veiklas“, – pranešime sakė prezidentas po susitikimo su už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga Europos Komisijos nare Elisa Ferreira.