ekonomika

Infliacija Lietuvoje ir pasaulyje toliau auga. Prognozuojama, kad ekonominiai rodikliai ilguoju laikotarpiu tik prastės dėl Rusijos karo Ukrainoje. To pasekmė: kainų augimas, kuris, pasak profesoriaus, ekonomisto Rimanto Rudzkio, bus matomas beveik visose srityse. Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo palankūs: eksporto rodikliai buvo geri, atlyginimai augo, į biudžetą surinkta 11 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sveikino Europos Sąjungos planus sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos ir sakė, kad šis žingsnis padės „palaikyti“ šalies ekonomiką, smarkiai nukentėjusią nuo brutalios Rusijos invazijos.  „Tai leis mums maksimaliai išlaikyti ekonominę veiklą Ukrainoje ir išsaugoti nacionalinę gamybą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame jo „Telegram“ kanale, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino 130 mln. eurų Lietuvos pagalbą, skirtą paremti nuo Kinijos prekybos apribojimų nukentėjusias įmones. Pagal schemą, kuri bus taikoma iki 2027 metų pabaigos arba iki Kinijos ribojimų panaikinimo, nukentėjusios visų sektorių, išskyrus finansų, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros, įmonės galės gauti iki 5 mln. eurų paskolas, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Rusijos pajėgos vis keliauja per Ukrainą, apšaudo miestus ir žudo tūkstančius civilių. Beveik 4 milijonai ukrainiečių pabėgo į Lenkiją, Slovakiją ir kitas kaimynines šalis. Dėl Ukrainos gyventojų evakuacijos tempo ir masto, tai yra didžiausias ir greičiausias žmonių perkėlimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 2,4 proc., o Latvijos – 7,3 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 4,7 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,1 proc. BVP.

Rusijos centrinis bankas paskelbė atnaujintas makroekonomines prognozes – šių metų bendrasis vidaus produktas gali būti 9,2 proc. menkesnis nei 2021-ųjų, o infliacija gali išaugti iki 22 procentų. Praėjusį mėnesį skelbtos prognozės buvo taip pat niūrios, bet šiek tiek optimistiškesnės – pranašautas ekonomikos kritimas 8 proc. ir 20 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos perspektyvos artimiausiu metu didžiąja dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, teigia ekspertai. Rusijos agresija sustiprino infliacinį spaudimą ir sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines, privertė panaudoti plačias ekonomines sankcijas – visa tai paveikė ne tik sankcionuotų valstybių, bet ir viso pasaulio ekonomiką.

Rusijai paskelbus karą Ukrainoje, nutrūko ukrainietiškos druskos tiekimas – per porą savaičių parduotuvių lentynos ištuštėjo, tačiau jų užpildyti lietuviška produkcija neįmanoma, nors po žeme ties Usėnais, Šilutės rajone slypi didžiuliai druskos klodai.  Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.

Ukrainos nacionalinis bankas, nusprendęs karo sąlygomis bazinių palūkanų nekeisti, pateikė niūras makroekonomines prognozes šiems metams – ekonomika sunyks mažiausiai trečdaliu, o infliacija gali viršyti 20 procentų. „Dabartinėmis sąlygomis bazinių palūkanų normos poveikis pinigų-kreditavimo ir valiutų rinkoms yra ribotas. Atsižvelgiant į tai, bazinės palūkanos lieka 10 proc. dydžio“, – teigiama banko pranešime.

Rusijos ekonomika yra sudraskyta į gabalus ir joks fiktyvus rublio gelbėjimas nepadės, teigė ekonomistas Marius Dubnikovas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kartus su juo diskutavęs verslininkas Robertas Dargis pritarė tokiai nuomonei ir sakė, kad ši strategija visai nenauja.

Rusijai prireiks „daugelio metų“, kad atkurtų savo ekonomiką, jei Vakarų sankcijos dėl karo Ukrainoje liks galioti ilgą laiką, trečiadienį pareiškė Audito rūmų vadovas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas. „Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A. Kudrinas. „Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučiantys karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turintys pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų, rodo naujausia apklausa. Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučiantys, tačiau turintys dėl to nuogąstavimų.

Vyriausybės planai toliau atidėlioti mokesčių reformą ir gyvulių ūkio mažinimą piktina prezidentą Gitaną Nausėdą. Dėl didžiulės infliacijos skurdas gresia dar daugiau lietuvių, tad šalies vadovas reikalauja vyriausybę iš esmės mažinti socialinę atskirtį ir nelygybę. Esą vyriausybės siūlomų kosmetinių pensijų ir pašalpų padidinimų – nepakanka. Valstybės kontrolierius antrina, kad padėtis šalies ekonomikoje labai įtempta, tad gyvybiškai būtina mokesčių reforma.

Karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas. Tuo tarpu Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų.

Ekonomistų teigimu, Lietuvos importo augimą šių metų pradžioje iš dalies lėmė išaugusios žaliavų ir prekių kainos, o eksporto – geras Lietuvos pramonės darbas, sako analitikai. Tačiau dėl geopolitinės situacijos Lietuvos užsienio prekyba šiemet gali nepasiekti geresnių rezultatų nei pernai. „Importo padidėjimas atspindi kainų padidėjimą, kainos lemia šią statistiką.

Dėl pradėto karo Rusijai įvestos sankcijos jos ekonomiką smukdo, tačiau ne taip greitai, kaip daugelis tikėjosi. Ekonomistai pažymi, kad ne visos šalys yra pasiruošusios atsisakyti Rusijos dujų ir naftos. Todėl Rusija iš jų vis dar gauna pajamų. Tačiau ilguoju laikotarpiu prognozuojama, kad Europa privalės atsisakyti rusiškų energetinių išteklių, tad Kremliaus valdomos ekonomikos augimas susitrauks.

Rusams užpuolus Ukrainą, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų. Darbuotojai jau laukia atleidimų bangos, o griežtą taupymą įvedanti bendrovė laukia šimtamilijoninės Vyriausybės paramos. Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.

Pasaulio bankas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog žaliavų tiekimo sutrikimai, finansinė įtampa ir išaugusios kainos – tai vienas iš karo Ukrainoje padarinių, kuris artimiausiais mėnesiais sulėtins Azijos ekonomiką. Ataskaitoje prognozuojamas lėtesnis augimas ir didesnis skurdas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione šiais metais, nes „daugkartiniai sukrėtimai“ sukels sunkumų žmonėms ir įmonėms. Skaičiuojama, kad regione ekonomikos augimas sieks 5 proc., palyginti su pradine 5,4 proc.

Europos ekonomika greičiausiai susidurs su staigiu sulėtėjimu dėl karo Ukrainoje poveikio, tačiau turėtų išvengti recesijos, pirmadienį įžvalgomis pasidalino aukščiausi ES pareigūnai. „Dabartinis mūsų vertinimas yra toks, kad karo pasekmės Ukrainoje atneš <...> esminį ekonomikos augimo sulėtėjimą ES, bet ne recesiją“, – žurnalistams teigė ES vykdomasis viceprezidentas Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis, atvykęs į derybas su euro zonos ministrais.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pripažino, kad ekonominis bendradarbiavimas su Rusija buvo klaida, praneša NEXTA. Kalbėdamas apie dujotiekio propjektą „Nord Stream 2“, kuris buvo nutrauktas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietijos prezidentas sakė:„Netikėjau, kad Vladimiras Putinas dėl savo imperinės beprotybės susitaikys su visišku ekonominiu, politiniu ir moraliniu savo šalies žlugimu.

Ukrainos ekonomikos ministerijos vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį dėl Rusijos invazijos sunyko 16 proc., o dabar dėl karo neveikia 30-50 proc. ekonomikos. „Rusijos karinė agresija iš esmės pakeitė mūsų ekonomiką. Manome, kad pirmąjį ketvirtį BVP sumenko 16 proc., o ekonomikos nuosmukis per visus šiuos metus gali siekti 40 proc.“, – pareiškė Serhijus Marčenka.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Lietuvos prekybininkai ir kainų analitikai kalba be jokių paslėptų užuolankų – artėja labai didelis maisto produktų kainų šuolis. Priežastis – Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Kasdienė duona smarkiai brangs. Jei kepaliukas dabar kainuodavo eurą, tai greitu metu teks mokėti 1,4 euro, o geresnės kokybės batonas gali perkopti ir poros eurų sumą. „Grūdai pabrango 30 procentų, dujos pabrango kokius keturis kartus.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Jungtinės Valstijos turėtų sutelkti dėmesį į ekonominę nepriklausomybę nuo Kinijos, o ne spausti Pekiną pakeisti „nesąžiningą“ prekybos praktiką, trečiadienį pareiškė JAV prekybos atstovė Katherine Tai, siūlydama keisti Azijos milžinės atžvilgu taikomą strategiją.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pareiškė, jog šiuo metu jokie duomenys nerodo, kad Europą apima stagfliacija – didelės infliacijos, menko, jokio ekonomikos augimo ar nuosmukio bei aukšto nedarbo lygio derinys. Kipro sostinėje vykusioje konferencijoje Ch. Lagarde kalbėjo, kad šiuo metu „neturime dviejų elementų, kurie būdingi  stagfliacijai“ – užsitęsusio nuosmukio ir nuolat augančios infliacijos. Ch.

Po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimo į Lietuvą perkelti Baltarusijos ir Rusijos verslus, tai daryti galimybę svarsto kelios dešimtys bendrovių, skelbia naujienų portalas „Delfi“. Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad dėl persikėlimo į Lietuvą kalbamasi su maždaug apie 60 įmonių, iš kurių dauguma yra jau esami agentūros klientai iš Baltarusijos.

Lietuvą gali ištikti ekonomikos sąstingis, kuris būtų nemažas smūgis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Pagal blogesnį scenarijų gali ištikti, jeigu ne recesija, tai ekonomikos sąstingis, kas Lietuvai, pripratusiai prie pakankamai spartaus ekonomikos augimo, būtų nemažas smūgis“, – trečiadienį LRT sakė šalies vadovas. Jo teigimu, ekonominė situacija – greitai keičiasi ir ji priklausys taip pat nuo neapibrėžtų prielaidų kaip karo Ukrainoje eiga.

Maisto prekių kainos parduotuvių lentynose jau dabar yra dešimtadaliu didesnės, nei buvo prieš metus, o dar šiek tiek jos gali padidėti antroje metų pusėje, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, kainų kilimą antoje metų pusėje gali išprovokuoti žaliavų, grūdų tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos sutrikimai. O kas lietuvių laukia su šildymo, elektros ir degalų kainomis? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam priešiškų valstybių sąrašui, kuriuo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime spaudai.

Kas antras šalies gyventojas mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė situacija pablogės, tačiau pesimistinės nuojautos neatsispindi lūkesčiuose dėl asmeninių finansų, rodo naujausia apklausa.  Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų mano, kad artimiausioje ateityje jų pajamos išliks nepakitusios arba išaugs.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc.

Rusija dėl iki šiol liejamo žmonių kraujo Ukrainoje sulaukė griežto ekonominio atsako iš Vakarų valstybių, taip pat tarptautinių kompanijų. Surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu daugelis būtiniausių produktų Rusijoje kaip reikiant pabrango. Ukrainos žiniasklaidos priemonė „Segodnya“ rašo, kad plataus vartojimo prekių kainos Rusijoje padidėjo 109 proc. Tuo metu specialistai pastebi, kad kainų kilimas Rusijoje yra beprecedentis, mat tokio prekių brangimo nėra nė vienoje pasaulio šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda piktinasi Vyriausybės darbu. Esą ši, abejingai atmetusi jo siūlymą mokėti vienkartines išmokas, nesiima jokių kitų sprendimų. Tiesa, valdantieji jau kovoja su skaudžiai per žmonių pinigines kirtusiu šildymo sezonu, taikydami kompensacijas. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas sako, kad pagrindinis tikslas turėtų būti ne taikyti išskirtines lengvatas, o didinti žmonių pajamas.

Putino noras, kad visos „nedraugiškos“ šalys už rusiškas dujas ir naftą atsiskaitytų rubliais įneš daug chaoso, o tai gali paskatinti produktus perkančias šalis ieškoti kitų alternatyvų, teigė ekonomistė. TV3 žinių „Dienos komentare“ Jekaterina Rojaka aiškino, kad Rusija sėdi ant lūžtančios šakos. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vakar paskelbė, kad nuo šiol naftą ir dujas pardavinės reikalaudamas atsiskaityti rubliais.

ES valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį pranešė Europos Komisija. „Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius.

Premjerei pareiškus, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos šių metų ekonomikos augimo prognozėmis, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ministerijos scenarijus bus panašus – ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti, tačiau dėl karo Ukrainoje poveikio jis bus mažesnis, nei prognozuota anksčiau, o infliacija augs labiau, nei buvo numatyta.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.  15-lika ekonomikos ekspertų įvertino, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija.

Vokietijos ekonomikos ekspertų manymu, tarptautinės sankcijos dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje stipriai smogs Rusijos ekonomikai, o veiksmingiausios jos bus tiesiogiai prieš Rusijos centriniam banko nukreiptos. Kita vertus, ekonomistai nemano, kad sankcijos rimtai atsilieps Europos šalių ekonomikoms, praneša Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) surengtoje Vokietijos ekonomistų apklausoje 79 proc.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, ekonominius ryšius su ja nutraukia vis daugiau valstybių. Dėl to smarkiai brangsta žaliavos ir nafta, kyla ir maisto kainos. Tačiau kai kurie ekspertai ramina ir sako, kad šiokie tokie ekonominiai sunkumai Lietuvai išeis į naudą, nes šalis turės puikią progą galutinai atsijungti nuo Rusijos energetinių resursų.

Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ galėtų tęsti veiklą nepažeisdama Europos Sąjungos sankcijų, tačiau tarp galimų scenarijų – ir visiška arba dalinė prastova, sako bendrovės generalinis direktorius.  Rimantas Proscevičius bendrovės darbuotojams apie tai pranešė penktadienį įvykusiame „Lifosos“ ataskaitiniame susirinkime. „Vadovo teigimu, „Lifosa“ yra pasirengusi skelbti ir visišką arba dalinę prastovą.

Lenkijos vyriausybė vadovas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Lenkija imsis priemonių savo ekonomikai „derusifikuoti“ ir savo pavyzdžiu sieks įkvėpti kitas Europos valstybes atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.