ekonomika

Užsienio reikalų ministerijai (URM) suteikus Europos Sąjungos (ES) sankcijų išimtis Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovei „Lifosa“ ketvirtadienį leista atlikti dalį mokėjimų, patvirtino įmonė. „Lifosa“ gavo teisę vykdyti dalį būtiniausių finansinių operacijų.

Verslas prašo valdžios įvertinti galimybę dėl smarkiai brangstančių energetikos išteklių sunkumų patiriančioms bendrovėms atidėti degalų akcizų mokėjimą, o įmonių, kurų veikla sutriko dėl žaliavų trūkumo, darbuotojams mokėti už prastovas. „Yra problemos su nafta ir naftos produktais – yra ir piniginių srautų sutrikimai, ir kainos pakilusios, o reikia mokėti akcizus.

Ukrainos vyriausybė toliau funkcionuoja, bankininkystės sistema stabili, šalis trumpuoju periodu gali mokėti skolas, bet Rusijos invazija galėtų sukelti niokojamą recesiją, pirmadienį paskelbė tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Lietuvoje šių metų sausį prekių eksportuota už 3,11 mlrd. eurų – 36,5 proc. daugiau nei pernai sausį. Prekių importas siekė 3,41 mlrd. eurų – 53,9 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 34,1 proc. iki 2 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 17,5 proc.), užsienio prekybos deficitas siekė 301,6 mln. eurų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs naftos produktų (3,1 karto), plastikų ir jų gaminių (57,5 proc.

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas. Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų. „Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai sako, kad dėl įvairių valdžios siūlomų antiinfliacinių priemonių Seimas apsispręs po to, kai bus priimtas sprendimas didinti finansavimą šalies gynybai. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, priėmus biudžeto pataisas dėl gynybos finansavimo bus svarstoma, kokių priemonių reikia imtis siekiant amortizuoti sparčiai kylančias naftos, dujų ir kitų išteklių kainas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė skirti kiaulių ir viščiukų broilerių augintojams 8,1 mln. eurų paramos.  Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad kiaulių augintojams prašoma 6,1 mln. eurų, o viščiukų broilerių augintojams – 2 mln. eurų.  „Paveikė ir kovidas, ir kiaulienos perteklius Europos Sąjungoje. Pagal mūsų skaičiavimus prašome virš 6,1 mln.

Šių metų infliacija nebus didesnė negu vasarį ir gali siekti 9–10 proc., sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Kovą matysime ne tokius didelius bent jau mėnesinės infliacijos skaičius, kokie buvo sausį, vasarį, nes kovą šilumos kainos gyventojams bus mažesnės negu vasarį, nes kovą šilumos kainos bus skaičiuojamos pagal sausio gamtinių dujų kaina, kurios siekė apie 84 eurus už megavatvakandę, kai gruodį buvo apie 120 eurų.

Dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos šiemet laukia pokyčiai, metai bus neaktyvūs – gali būti mažiau įsigijimų, dėl žaliavų trūkumo gali strigti statybos, sako ekonomistai.  „Aktyvumo prasme nekilnojamojo turto srity bus labai neaktyvūs metai.

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Vieningas sprendimas taikyti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai už sukeltą kruviną karą Ukrainoje, Kremlius patyrė tikrą ekonominį krachą – įšaldomos oligarchų sąskaitos, apribota galimybė vykdyti mokėjimus. Dėl šios priežasties Rusijos pagrindinė valiuta rublis yra rekordinėse žemumose.  Kaip rašo CNN, pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo susitikti su savo patarėjais, siekiant aptarti ekonominę situaciją šalyje.

Rusijos rublį ištiko krizė – jo vertė nukrito daugiau nei 30 procentų. O tai dar ne pabaiga – prognozuojama, kad rublis gali pasiekti rekordines žemumas, o rusų atlyginimai taps nieko verti. Gyventojai Rusijoje apgulė bankomatus. Maža to, Europai uždarius oro erdvę, užsienyje įstrigo 27 tūkstančiai Rusijos turistų. Ekonomistų teigimu, Rusija patiria precedento neturintį ekonominį šoką.  Milžiniškos žmonių eilės Rusijoje rikiuojasi prie bankomatų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Naujausios sankcijos Rusijai radikaliai pakeitė sąlygas jos ekonomikai, apribojo galimybes panaudoti aukso ir užsienio valiutos atsargas bei suformavimo papildomų priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti poreikį, pareiškė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. „Rusijos bankas šiandien nusprendė pakelti bazinę palūkanų normą iki 20 proc. metų palūkanų [nuo 9,5 proc.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Karinė agresija Ukrainoje pastaruoju metu lemia ženklius svyravimus vertybinių popierių, valiutų ir žaliavų rinkose. Nors prognozuoti artimiausią ateitį šiuo metu itin sudėtinga, vertinant istoriškai, lokaliai apibrėžti konfliktai turėdavo trumpalaikį poveikį pasaulio finansų rinkoms, kurios sugrįždavo prie ilgamečių vidurkių, rašoma pranešime spaudai.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija vasarį pasiekė beveik 14 proc.,  o mėnesio – 1,7 proc., SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog prognozės viršytos su kaupu  – jis prognozavo, kad mėnesio infliacija sieks apie 1 proc. Pasak analitiko, bankas turės didinti ir metinę infliacijos prognozę – nuo 7,2 iki maždaug 9 proc.  Anot ekonomisto, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.

Auksas tarptautinėje rinkoje ketvirtadienį, prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą fone padidėjus saugių aktyvų paklausai, pasiekė aukščiausią nuo 2020 metų rugsėjo kainų lygį, praneša „Trading Economics“. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje išaugo 3,3 proc. iki 1974 dolerių už Trojos unciją. Nuo šių metų pradžios šis taurusis metalas tarptautinėje rinkoje pabrango 7,7 procento.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

Nesilpstančios geopolitinės įtampos dėl Ukrainos fone aukso kainos tarptautinėje rinkoje pirmąkart nuo pernai birželio pakilo aukščiau 1,9 tūkst. JAV dolerio už Trojos uniciją. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje ketvirtadienį išaugo 1,7 proc. iki 1902 dolerio už unciją. Išaugusi geopolitinė įtampa skatina investuotojus orientuotis į saugius aktyvus, tokius kaip taurieji metalai.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Naujame „Financial Times“ sudarytame finansiškai ir ekonomiškai pažangiausių bei versliausių Europos miestų reitinge Vilnius užėmė antrąją vietą. Ketvirtadienį paskelbtame reitinge Vilnius įvertintas bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje, pranešė miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“. „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ sudaromame reitinge „European Cities and Regions of the Future 2022/2023“ atsižvelgta į pandemijos suvaldymo apžvalgą, praėjusių ir ...

Pasiūlos trikdžiai, kurių neigiamas poveikis Europos ekonomikos atsigavimui prilygsta kai kurių šalių plėtros tempams įprastu metu, gali tęstis ir 2023 metais, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Be šių suvaržymų, apimančių ir gamyklų veiklos pertraukimus bei komponentų stygių, ekonomikos augimas pernai būtų buvęs maždaug 2 procentiniais punktais didesnis, tinklaraščio įraše teigė Vašingtone įsikūręs skolintojas.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2022 metų biudžetą. Miestas šiais metais planuoja gauti 243,4 mln. eurų pajamų, o išlaidos jas viršija beveik puse milijono eurų ir siekia 243,8 mln. eurų.  Biudžetas patvirtintas jam pritarus 30 tarybos narių ir vienam susilaikius.  Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

Pramonės augimas Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, augo 33,3 procento. Visoje ES ji augo 2,5 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 7,1 proc., o Estijoje – 7,6 procento.  Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., Latvijoje – 3,8 proc., o Estijoje – 2,2 procento.

Pensijų fondai Lietuvoje pernai generavo rekordinę finansinę grąžą, o kolektyvinio investavimo subjektų rinka pirmą kartą per pastaruosius 5 metus augo, praneša Lietuvos bankas (LB). „Nepaisant vis dar tebesitęsiančios pandemijos, 2021 m. išsivysčiusioms rinkoms buvo sėkmingi – uždirbta didžiausia vidutinė metinė grąža per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje.

Infliacijos rodiklis Lietuvoje 2022-ųjų pradžioje viršijo 12 proc. ir priminė maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos, rašoma pranešime spaudai. „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų.

Šiemet prognozuojamą maisto produktų brangimą Latvijos gyventojai galbūt pajus dar skausmingiau negu energijos išteklių kainų kilimą, Latvijos banko ekonominės analizės svetainėje makroekonomika.lv rašo centrinio banko ekonomistė Ieva Opmanė. Nors 2022 metų sausį metinė infliacija Latvijoje buvo mažesnė negu ankstesnį mėnesį ir sumažėjo nuo 7,9 proc. 2021 metų gruodį iki 7,4 proc., tai nereiškia, kad infliacija jau pasiekė piką, mano ekspertė.

Sausį Lietuvoje dar labiau išaugusi metinė infliacija priartėjo prie piko ir greitai turėtų pradėti slūgti, nors dar didesnis rodiklis nei sausį gali būti užfiksuotas vasarį, sako ekonomistai. Vis dėlto jie perspėja, kad infliacija vis tiek išliks aukšta, be to, šiemet gali laukti dar vienas kainų šuolis – jį lemtų brangstančios trąšos, o kartu ir maistas. Ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Žygimantas Mauricas teigia, kad kainų lygis priartėjo prie piko ir turėtų pradėti mažėti jau kovą.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas praėjusiais metais siekė daugiau nei 10 proc., tačiau kiekvieno namų ūkio pajamos augo nevienodu tempu, rašoma pranešime spaudai. Tuo metu 11 proc. augimą viršijusi metinė infliacija ir išaugę namų ūkių kaštai už elektros energiją ir šildymą natūraliai kelia klausimą − kaip savo asmeninį biudžetą būtų galima padaryti kuo atsparesnį išaugusioms kainoms.  Iš pirmo žvilgsnio, tai klausimas, vertas milijono − juk pažaboti kainų nėra galimybių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Azijos lietuvių profesionalų klubu ir Taivano lietuvių bendruomene. Susitikime aptarti Lietuvos ekonominiai prioritetai Pietryčių Azijos regione, taip pat – platesnis diasporos įtraukimas į šalies ekonominę diplomatiją, talentų pritraukimo būdai ir komercijos atašė plėtra. „Lietuvių profesionalai užsienio šalyse yra vieni svarbiausių užtikrinant kuo platesnį Lietuvos matomumą, atstovavimą versle ar institucijose.

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams antradienį pradėjus neterminuotą streiką, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai gali reikšti darbo rinkoje kylančias įtampas.  „Tai gali būti traktuojama kaip darbo rinkoje kylančių įtampų lakmuso popierėlis ar ledkalnio viršūnė. Spaudimas kelti atlyginimus yra didelis, bet toli gražu ne visos įmonės turi galimybių kelti darbo užmokesčius“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ar Kinijos gali būti nukreipta prieš mus, kai tai bus skaudžiausia, sako Jungtinėje Karalystėje besilankanti premjerė Ingrida Šimonytė. „Europos ekonominės priklausomybės rizika – ar tai būtų priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų, ar nuo Kinijos tiekimo, technologijų ir investicijų – gali būti ir bus nukreipta prieš mus, kai tai bus skaudžiausia. Taigi, turėtume siekti partnerystės, kuri atitinka mūsų strateginius interesus.

Lietuvos ir Kinijos konfliktui tebesitęsiant, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Lietuvos banką (LB) reikalaudama paskelbti, kokias priemones numatyta taikyti nukentėjusioms įmonėms bei kaip LB modeliavo galimus prekybos su Kinija sutrikimus, rašoma pranešime spaudai.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas, o Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus rekordiškai žemų palūkanų normų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog infliacija euro zonoje turėtų sumažėti kiek vėliau nei prognozuota – 2023-2024 metais.  Pasak jo, už ES monetarinę politiką atsakingas ECB sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į informaciją, kuri neleidžia kalbėti apie esminius neigiamus kainų pokyčius.

Minskui ketinant neįleisti traukinių iš Lietuvos, gabenančių krovinius tranzitu į Ukrainą ar Rusiją, finansų ministrė sako, kad didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tai sukelti neturėtų. Pasak Gintarės Skaistės, konkrečios pagalbos priemonės nuo draudimo galbūt nukentėsiančiam verslui nėra svarstomos, tačiau rengiamos universalios priemonės prieš trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, prekybos ribojimus.

Prezidento pašaipos apie „nabašniko pašlakstymą žaliąja arbata“ valdančiųjų nesujaudino, tačiau visuomenės spaudimas suveikė. Šildymo kainoms šovus į aukštumas finansų ministrė siūlo centralizuotą šildymą atpiginti 9 procentais. Kitaip tariant, trumpam panaikinti ir taip lengvatinį pridėtinės vertės mokestį šildymui ir karštam vandeniui. Tiesa, besišildantieji dujomis ar elektra jokių nuolaidų nesulauks, nors dujos kai kur brango netgi labiau nei centralizuotas šildymas.

Portugalijos ekonomika pernai augo sparčiausiai per daugiau kaip tris dešimtmečius, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Po COVID-19 krizės atsitiesusi ekonomika 2021 metais išaugo 4,9 proc., pareiškė nacionalinis statistikos institutas INE ir pridūrė, kad, atsigavus vartotojų išlaidoms ir investicijoms, ūkio augimą kone labiausiai skatino didelė vidaus paklausa.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka mano, kad padėtis šalies ekonomikoje ir finansų sektoriuje yra stabili, ir pabrėžia, kad užsienio prekybos perteklius pernai pasiekė rekordinį lygį, nepaisant šaliai paskelbtų Vakarų sankcijų. „Užsienio prekybos perteklius praėjusiais metais sudarė 4 mlrd. JAV dolerių. Todėl ekonomika veikė.

Statistikos departamentui kitą pirmadienį skelbiant pirmąjį oficialų 2021 metų bendrojo  vidaus produkto (BVP) įvertį, BNS kalbinti ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad šalies ūkis pernai augo apie 5 procentus.  Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Užburtas ratas – naujos sąskaitos už šildymą ir elektrą kerta ne tik gyventojams, skandina ir verslą. Verslų negelbės  net didinamos paslaugų kainos, o valdžia padės tik kai kuriems verslams. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 10,7proc., didesnė ji buvo tik Estijoje ir siekė 12 procentų. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 7,9 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,3 proc., o vien euro zonoje – 5 procentais.

Esame tikri, kad daugelis iš jūsų pastarosioms žiemos šventėms ruošėtės kitaip negu dar prieš kelerius metus: ko gero, daugelį, jeigu ne visas dovanas artimiesiems pirkote internetu. Gali būti, kad ir šventinį stalą ruošėte neišeidami iš namų, reikalingus produktus įsigydami elektroninėse parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai. Pastaraisiais metais, ypač pasaulį sukausčius pandemijai, elektroninė prekyba tapo neatsiejama tarptautinio ir vietos verslo bei pirkėjų kasdienybės dalis.