Verslas

 Atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) pagaminama energiją šią vasarą galėtų patenkinti visą šalies elektros poreikį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA analitikas Dovydas Balčiūnas pastebi, kad pagal gebėjimą apsirūpinti atsinaujinančia energija, šalis yra tarp Europos pirmūnių.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių gali būti skelbiama stichinė nelaimė bei vykdomi sanitariniai kirtimai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai pastebi, kad šiuo metu didžiausi kainų šuoliai pastebimi vakarais, tad gyventojai, pasirinkę su birža susietus elektros tiekimo planus, turėtų likti budrūs ir vakarais mažinti nebūtiną elektros vartojimą.

Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs beveik 118 mln. eurų investicijoms į socialinę ir ekonominę gerovę. Tai numatyta valstybėms susitarus su Europos Sąjunga (ES) dėl naujojo 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansavimo laikotarpio, pranešė Finansų ministerija. „Naujos investicijos toliau prisidės prie mūsų šalies socialinės bei ekonominės raidos stiprinimo. Lietuvai tai jau bus ketvirtasis investicinis periodas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų penktadienį išsiuntinėjo pranešimus savo klientams ir paragino juos, be kita ko, išmaniuosiuose telefonuose nustatymuose leisti gauti banko programėlės pranešimus. Esą taip visada galima žinoti informaciją apie sąskaitos pinigines operacijas. „Sukčiai nesnaudžia ir įvairiais būdais bando išvilioti gyventojų pinigus.

Nuo sekmadienio iki liepos 6 d. sostinėje vykstant Lietuvos Šimtmečio dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ keisis viešojo transporto trasos ir eismo tvarkaraščiai.  Kaip praneša JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos), birželio 30 d. bei liepos 2 d. 19–24 val. dėl eismo ribojimų Katedros prieigose keisis 10, 11, 33, 89 autobusų maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.  Važiuodami pakeista trasa autobusai nestos Arkikatedros, Bernardinų sodo, Dailės akademijos, Užupio, Subačiaus stotelėse.

Vasarą tris didžiausius Lietuvos miestus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą jungiančiame transporto mazge šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“bus vykdomi didesnį eismo pralaidumą užtikrinsiantys darbai. Kaip skelbiama pranešime, pirmieji transporto mazgo prie „Megos“ pertvarkos darbai atlikti praėjusių metų vasarą. Tuomet rekonstruota Užnerio gatvės atkarpa tarp „Megos“ ir Vytėnų gatvės. Šią vasarą numatyti atlikti darbai bus vykdomi keliais etapais.

Prie „Litgrid“ organizuojamos elektros energijos balansavimo rinkos prisijungė ir pirmuosius pasiūlymus pateikė naujas dalyvis – „Enefit Green“ vėjo parkas Šilutėje. „Džiugu, kad prie balansavimo energijos rinkos prisijungė pirmasis vėjo parkas. Didėjančios balansavimo paslaugų techninės galimybės leidžia integruoti didesnį kieki atsinaujinančių energijos išteklių“, – teigia „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.

Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą antroje pakopoje gavo 59 745 žmonės. Jei dar to nepadarėte, metas prisijungti prie savo asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui ir pasitikrinti, ar esate vienas iš įtrauktųjų. Apsisprendimui dėl pensijų kaupimo skiriamas pusmetis, tačiau šis terminas baigiasi jau birželio 30 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo priimtame Gynybos fonde įtrauktus akcizus kurui ūkininkai gali vertinti kaip Vyriausybės duotų pažadų laužymą ir nuspręsti tęsti šių metų pradžioje vykusius protestus. „Jeigu (Vyriausybė – ELTA) vėl pradės juos (pažadus – ELTA) laužyti, ūkininkai tikrai atvažiuos, net neabejoju. Tik pabaigs savo darbus.

Lietuvos bankui (LB) įvertinus kaip netinkamą vieno didžiausių komercinių bankų SEB kasdienių paslaugų planų keitimą, SEB jo terminą atideda iki Naujų metų, įkainių didinimą daliai klientų – iki rudens. Pasak LB, ne visi SEB klientai buvo išsamiai informuoti apie vienašališkus sutarties sąlygų pakeitimus bei jų teisę nutraukti sutartį jiems nesutinkant su pakeitimais.

Ištyrus įtartiną kosmetikos prekių pirkimą, valstybei atiteks daugiau nei 415 tūkst. eurų, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaip savo pranešime skelbia FNTT, daugiau nei 415 tūkst. eurų bus pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybei. Toks sprendimas priimtas po tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo, kurį organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai FNTT iš finansų įstaigos gavo pranešimą apie įtartiną piniginę operaciją.

Iki pilnos laimės šį karštąjį savaitgalį reikia visai nedaug – grilyje pavartyti kvapnias dešreles, ant iešmo sumauti sultingus šašlykus, žarijose pasikepti šviežių bulvyčių ir atsigaivinti šaltais gėrimais bei skaniais ledais. Šiais malonumais pasirūpinti galima išleidžiant visai nedaug, nes solidžiomis nuolaidomis garsėjančiame „Iki“ prekybos tinkle vyksta tikra akcijų fiesta.

Noras trečią kartą įsidarbinti toje pačioje bendrovėje – retas darbdavys sulaukia tokio įvertinimo iš darbuotojų. Tačiau jau antrąkart į prekybos tinklą „Iki“ grįžusi Reda Gečienė sako, kad sulaukusi dar vieno kvietimo ilgai nedvejojo. „Sugrįžau dėl žmonių. Prekyba yra prekyba visur, bet „Iki“ turi kažką savito, žmonės nori joje dirbti. Be to, „Iki“ – arčiau ne tik širdies, bet ir namų“, – apie savo apsisprendimą pasakoja Reda, dabar vadovaujanti parduotuvei Šilutėje.

Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama.  Kaip BNS sakė pataisos iniciatorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pakeitimas statytojus turėtų paskatinti aktyviau investuoti į priedangas.    „Tam, kad paskatintume statyti priedangas. Tokia nuolaida paskatintume.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) plėtros pažangą savivaldybėse bei 5 metų šalies energetikos apžvalga. Kaip skelbia agentūra, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos pasirengusios 2025 m. vasarį pradėti veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.

Lietuvoje švietimo darbuotojai turi vienas ilgiausių atostogų – 40 dienų per metus. Tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs, kad dalis mokytojų ir dėstytojų vasarą ne atostogauja, o kasmet būna atleidžiami ir rudenį vėl (jei pasiseka) yra priimami atgal į darbą. Specialistų vertinimu, taip yra todėl, kad įstatymuose yra spragų, o tai leidžia įstaigoms nemažai sutaupyti darbuotojų sąskaita.

Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. Priėmimo stadijoje ketvirtadienį šį Energetikos ministerijos parengtą projektą palaikė 74, prieš buvo 7 ir susilaikė 26 parlamentarai.

Kaip žinoma, karvės ir jaučiai yra bene didžiausią žalą klimatui darantys gyvūnai – atrajodami ir tuštindamiesi jie į atmosferą išleidžia daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to jau rimtai svarstoma netrukus apmokestinti kiekvieną galviją. Tokius planus pristatė Danijos vyriausybė. Pagal jos pateiktą projektą, už kiekvieną karvę jas laikantys ūkininkai turėtų mokėti 672 kronų arba maždaug 90 eurų mokestį, rašo CNN.

Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Administracinių nusižengimų kodeksas, nes jame nenumatyta galimybė teismui, nutraukus bylą dėl to, kad pažeidimas nepadarytas, advokato išlaidas priteisti administracinės teisenos iniciatoriui.

Vakarų šalys ir toliau Kremliaus režimą baudžia sankcijomis dėl tęsiamo karo prieš Ukrainą. Vis garsiau kalbama apie užsienio bankuose laikomų Rusijos pinigų ar bent palūkanų už indėlius konfiskavimą ir atidavimą ukrainiečiams. Tai akivaizdžiai nepatinka putinistams. Bent jau taip galima spręsti iš nuolatinio propagandos ruporo, buvusio prezidento Dmitrijaus Medvedevo viešų pasisakymų.

Euro zonos ekonominių nuotaikų indeksas birželį smuktelėjo iki 95,9 punkto nuo 96,1 punkto gegužę, rodo Europos Komisijos ketvirtadienį paskelbti duomenys. Per mėnesį pasitikėjimas krito visuose apžvelgiamuose verslo sektoriuose, tuo tarpu vartotojų ekonominės nuotaikos pagerėjo. Visoje Europos Sąjungoje bendras ekonominių nuotaikų indeksas sumažėjo nuo 96,6 iki 96,4 punkto.

Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos papildomos priemonės sporto finansavimui. Pakeitimais įtvirtinta nauja finansavimo priemonė, kuria lėšos sporto šakų federacijoms bus skiriamos skatinti vaikų fizinį aktyvumą, didinti sporto šakos masiškumą ir auginti sportininkų pamainą.

Atsinaujinantys šaltiniai 2023-iaisiais užtikrino didžiausią elektros energijos gamybos Europos Sąjungoje dalį – 44,7 proc., ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių pernai pagaminta 1,21 mln. gigavatvalandžių (GWh) elektros – 12,4 proc. daugiau nei užpernai. Tuo tarpu iškastinį kurą deginančios jėgainės Bendrijoje elektros pernai pagamino 19,7 proc. mažiau nei 2022-aisiais – 0,88 mln. GWh, o tai sudarė 32,5 proc. visos gamybos.

Siekiant sutvarkytį uostamiesčio centrinį paštą, ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kultūros infrastruktūros centru. Kaip nurodoma savivaldybės pranešime, sutartyje numatyti konkretūs abiejų pusių įsipareigojimai: Kultūros infrastruktūros centras rūpinsis projekto parengimu, pastato atnaujinimu, o savivaldybė – įveiklinimu. Atitinkamai sutarties šalys įsipareigoja skirti finansinius įnašus savo kuruojamiems ir vykdomiems projektams.

Parlamentarai ketvirtadienį grąžino tobulinti siūlymą, kad pasibaigus kadencijai jie privalėtų Seimo kanceliarijai grąžinti kompiuterius, mobiliuosius telefonus, įsigytus už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Už tokią Seimo statuto pataisą per svarstymo procedūrą balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo penki, 25 susilaikė. Projektas grąžintas tobulinti iniciatorei Agnei Širinskienei.

Rekordiškai karšti orai skatina lietuvius pirkti neatsiejamą vasaros saldėsį – ledus. Pasak prekybininkų, palyginus su praėjusiais metais, pardavimai šoktelėjo net iki 40 procentų. Taip pat jie tikina, kad ledų kainos yra kiek sumažėjusios, tačiau gyventojai kaip tik aiškina priešingai – tvirtina, kad ledų kainos yra aukštumose. O Pricer.

Ketvirtadienį Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas siūlymas pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2025 m. liepos 1 d., t.y. pusmečiu vėliau, negu nustatyta šiuo metu. Už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą po pateikimo balsavo 57, susilaikė 9, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ sumažins įstatinį kapitalą 1,04 mln. eurų iki 9,36 mln. eurų, anuliavus 10 proc. supirktų akcijų (3,59 mln. vienetų), ketvirtadienį nusprendė įmonės akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Rokiškio sūris“. Be to, bendrovė per 1,5 metų supirks dar iki 10 proc. savo akcijų, už vieną mokant 1,98–2,94 euro. Jos nebus parduodamos, o anuliuojamos sumažinant įstatinį kapitalą. Gegužės pabaigoje bendrovė už beveik 6 mln.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį paliko galioti 50 proc. dydžio bazinių palūkanų normą (vienos savaitės atpirkimo sandorių palūkanų normą), metų infliacijai šalyje siekiant 75 procentus. Trečią pinigų politikos svarstymo posėdį iš eilės priimtas toks sprendimas pateisino lūkesčius rinkose. „Griežta pinigų politika bus išlaikyta tol, kol bus pastebėtas reikšmingas ir tvarus infliacijos lėtėjimas“, – pažymima  pranešime. Metų infliacija Turkijoje spartėjo iki 75,45 proc.

Teismo procesas dėl „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą tęsiasi. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškojo galimybės sutaikyti I. Trinkūnaitę ir Žmogaus teisių asociacijos pirmininką Vytautą Budniką, „Foxpay“ savininkė neatsiprašė dėl šmeižto. „Kaip ir kiekvienoje civilinėje byloje, teismas suinteresuotas, kad abi pusės susitaikytų. Ir, žinoma, paklausiama, ar yra galimybė susitaikyti.

Jau kurį laiką stebime vis aktyviau vykstantį visuomenės perėjimą prie draugiškesnių aplinkai transporto priemonių. Daugiau elektrinių automobilių renkasi ne tik namų ūkiai, įmonės taip pat pradėjo kurti elektromobilių parkus, kaip rodo „If“ draudimo portfelių analizė Baltijos šalyse. Analizė atskleidė, kad lengvieji elektriniai automobiliai Baltijos šalyse 2021 m. sudarė 1,6 proc. įmonių autoparkų, 2022 m. skaičius padidėjo iki 2,6 proc., 2023 m. – iki 4,7 proc.

Ieškantys galimybių apsipirkti pigiau vasaros savaitgaliais turi dar daugiau priežasčių užsukti į prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves. Jose nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vis naujam prekių asortimentui taikomi specialūs kainos pasiūlymai. Būtent šį savaitgalį galimybės pasinaudoti ypatingomis nuolaidomis turėtų nepraleisti planuojantys išvykas gamtoje ar ketinantys pasirūpinti namų švara.

Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Vidaus vandenų transporto kodekso pataisą: už balsavo 99  parlamentarai, prieš nebuvo, o trys susilaikė.  Taip sudaroma galimybė savivaldybėms rinkti rinkliavas už laivų naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Pajamas iš rinkliavų bus galima naudoti, pavyzdžiui, laivų keleivių atliekų tvarkymui.

Vokietijos darbo aprangos drabužių pardavėjos „Oyster Terfort“ valdoma Vilniaus drabužių siuvimo bendrovė „Oyster & Co“ atleidžia 17 iš 40 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Bendrovė BNS nurodė, kad sprendimas priimtas dėl suprastėjusios ekonominės situacijos Vokietijos tekstilės rinkoje.

Paprastai apie savo ar artimųjų mirtį niekas negalvoja ir jai nesiruošia, tad ji daug ką užklumpa netikėtai. Tad neplanuotos būna ir išlaidos, susijusios su laidotuvėmis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama padėti palaidoti velionį. Vienur yra fiksuotos išmokos, o kitur apmokamos su laidotuvėmis susijusios išlaidos – pavyzdžiui, kremavimas, palaikų gabenimas ar pan.

Pačiai tikriausiai vasarai įsibėgėjant, saulės ir šiltų vakarų išsiilgusieji ieško lauko terasų ir panoramų, siekdami smagiai praleisti laiką su draugais, besimėgaujant gera muzika bei  ypatingais vaizdais, ragaujant gėrimus ir užkandžius. Nors Kaune lauko terasomis nusėta visa Laisvės alėja, senamiestis - miestas nėra lepinamas stogo barais, leidžiančiais mėgautis išskirtinėmis panoramomis. Na, bent jau nebuvo iki šiol.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklo „Senukai“ dalis parduotuvių sekmadienį dirbs trumpiau. Pranešama, kad parduotuvių darbo laiko pokyčiai numatomi dėl planuojamų informacinių sistemų atnaujinimo darbų. Dirbs keliomis valandomis trumpiau Pasak tinklo, darbo laikas sutrumpės keletu valandų ir priklausys nuo konkrečios parduotuvės. Atnaujinimo darbai palies dalį parduotuvių penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Utenoje ir Ukmergėje.

Šiemet „Sodrai“ įsiskolinusių įmonių skaičius siekia 33,5 tūkst. Tokių įmonių 4 proc. daugiau nei pernai, rodo naujausia bendrovės „Scorify“ atlikta įmonių apžvalga. Pasak „Scorify“, teismuose šių metų gegužę buvo pradėtos 136 bankroto bylos – daugiausiai per pastaruosius pora metų. Pernai metų gegužę tokių įmonių buvo 107 arba 30 proc. mažiau. Dar 2,9 tūkst. įmonių gegužę buvo likviduojamos. Bendrovės vertinimu, tai didžiausias skaičius nuo sausio.

Energetikos ministerijai kitų metų pradžioje planuojant pakartotinai skelbti antrąjį Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkursą, ministras Dainius Kreivys sako, kad jo sąžiningą baigtį galės paskatinti nustatyta uždaro aukciono sąlyga – konkurso dalyviai nematys vieni kitų siūlomų kainų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtina, kad girdi Pagirių bendruomenės, jau 2 kartus laimėjusios teismo procesus prieš „Homanit Lietuva“, nepasitenkinimą gamyklos statybomis ir teigia, kad šioje situacijoje buvo padaryta ir valstybės klaidų. Anot jo, „Investuok Lietuvoje“ bendrovė pateikė neteisingą teritoriją, bet veiksmai prieš ją sukurtų neigiamą precedentą. „Dėl „Homanit“ investicijų Pagirių kaime, tai reikia pripažinti buvo ir valstybės klaidų padaryta, ne vien įmonės.

Jei euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jos širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas. Panašu, kad nedidelis šių metų pradžios pramonės pagyvėjimas tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje buvo nulemtas eilinio širdies ritmo permušimo, bet, deja, ne sveiko ritmo atstatymo pastangų dėka.

Turtingiausias tarp didžiųjų šalies miestų merų ir toliau lieka Kauno miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Kaip skelbia VMI, 2023-aisiais V. Matijošaičio deklaruotas bendras turtas nuo 2022-ųjų augo apie 250 tūkst. eurų ir viršijo 5,5 mln. eurų. Daugiausiai turto vertės augimą lėmė laikinosios sostinės mero pakilusi buto daugiabučiame name vertė, žemės sklypų vertė. 2023 m. V. Matijošaitis turėjo 4,5 mln.

Prieš kelias savaites pirmosios pasirodžiusios miškuose, lietuviškos voveraitės jau parduodamos ir įprastose parduotuvėse, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Voveraitės yra vieni mėgstamiausių grybų, todėl stengiamės jų pasiūlyti kuo anksčiau. Natūralu, kad pirkėjams svarbu ne tik šviežumas, bet ir gera kaina, todėl kaip ir praėjusiais metais, pirmųjų lietuviškų voveraičių indelis kainuoja 4,49 euro“, – pranešime cituojama „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Bendrovės „Enefit“ veiklos pelnas pernai siekė 16,5 mln. eurų ir buvo kone 6,5 kartų didesnis nei 2022-aisiais, bet ji patyrė 254 mln. eurų grynąjį nuostolį, rašoma bendrovės pranešime. Per 2023 m. „Enefit“ iš viso gavo 16,5 mln. eurų veiklos pelno. Toks rezultatas fiksuotas eliminavus nerealizuotų ateities sandorių įtaką. 2022 m. šis bendrovės veiklos rodiklis sudarė 2,5 mln. eurų.  Tačiau vertinant pelną neatėmus išvestinių finansinių priemonių, bendrovė patyrė 254 mln.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti 2023 m. gyventojų turto deklaracijų duomenys rodo, kad tarp politikų didžiausią turtą valdė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotojos Jolantos Kačinskaitės sutuoktinis, verslininkas Audrius Zakas, gerokai aplenkęs pernai pirmoje vietoje buvusią užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinę Austėją Landsbergienę.

Per ketverius „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo veiklos metus jo turto vertė išaugo iki 51,3 mln. eurų, o per šį laiką išmokėta 4,3 mln. eurų. Per metus fondo turtas augo beveik 20 mln. eurų. Bendra gautų įmokų suma siekė 50,3 mln. eurų, anuitetų gavėjų skaičius – 3,4 tūkst., teigia „Sodros“ atstovė.  „Veikiame jau ketverius metus ir rezultatai mus džiugina“, – ketvirtadienį pristatydama fondo rezultatus teigė Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Pernai ir šiemet nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let’s Jet“ (buvusi „AviaAM B01“) lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina dar kiek sumažinta – šį kartą nuo 2,4 mln. iki 2,237 mln. eurų. Pirmajame aukcione ji siekė 3,2 mln. eurų.      Portalo e. varžytynės duomenimis, trečiasis lėktuvo „Bombardier CRJ 200“ aukcionas prasidėjo birželio 21 dieną ir tęsis iki liepos 22 dienos.

Daliai žiniasklaidos priemonių keliant klausimus, kodėl Medijų rėmimo fondas (MRF) dar neišdalino maždaug 500 tūkst. eurų iš visų žiniasklaidai numatytų lėšų, fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius pažymi, kad kai kurios paraiškos neatitiko naujai MRF suformuluotų atrankos kriterijų. „Žiniasklaidos priemonės dažnu atveju paramos prašė veikiau kasdienei žurnalistinei veiklai, o ne konkrečiam projektui.