„Dėl „Homanit“ investicijų Pagirių kaime, tai reikia pripažinti buvo ir valstybės klaidų padaryta, ne vien įmonės. Visų pirma „Investuok Lietuvoje“ nukreipė šį investuotoją būtent į šią teritoriją ir ėmėsi vandens apsaugos zonos panaikinimo ir būtų paruoštas sklypas. Ir neramiais laikais į Lietuvą buvo investuota 120 mln. eurų. Ir dabar, kai valstybinės institucijos, šiuo atveju Vilniaus vandenys neteisingai panaikino vandens apsaugos juostą, gamykla pakibo ore“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu aiškino S. Gentvilas.
„Bendruomenės balsas yra girdimas ir kurie teismų sprendimai yra įsigalioję, jie yra vykdomi. Bet supraskime, kad valstybės toks elgesys su investuotojais turi labai blogą precedentą, kai nurodo patys sklypą, imasi jo paruošimo, ateina užsienio investicija su vokiška pagarba, kuri dabar rodoma Lietuvai ir į tai šaukštas deguto, nes valstybinės institucijos nesugebėjo parinkti tinkamo sklypo“, – tvirtino jis.
Taip ministras atsakinėjo į ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu socialdemokrato Algirdo Syso užduotą klausimą.
„Aplinkos apsaugos ministrui klausimas, ar jis gerbia teisės viršenybės principą. Nes buvo Pagirių bendruomenės žmonės atvykę. Ir vietoje to, kad būtų vykdomi teismo sprendimai, toliau bylinėjatės ir eilinį kartą keičiate specialios paskirties žemės įstatymą, norėdami suteikti leidimą paleisti gamyklą. Tai kodėl negerbiate bendruomenės ir teismo sprendimų?“ – klausė parlamentaras.
S. Gentvilas tvirtino, kad ši situacija ir konfliktas tarp įmonės ir bendrovės rodo, kad reikia peržiūrėti investuotojų pritraukimo tvarką.
„Tai man atrodo, kad investuotojų pritraukimas būtų peržiūrėtas, kad po to neturėtume to konflikto kurį šiandien turime Pagiriuose. Ir tas pamokas reikia išmokti“, – paminėjo S. Gentvilas.
ELTA primena, kad Regionų administracinis teismas įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Nors vietos bendruomenė teigia, kad įmonė veikloje planuoja naudoti kenksmingas chemines medžiagas, teismas sprendimą iš naujo įvertinti ataskaitą teigia priėmęs agentūrai netinkamai įvertinus rizikas dėl degalų naudojimo gamyboje.
Medžio plokščių gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.
Tačiau į teismą pasikreipusi Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigia „esanti įsitikinusi“, kad plokščių gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino darydama poveikio aplinkai vertinimą.
Pagirių bendruomenė taip pat kaltino agentūrą netinkamai atlikus oro taršos vertinimą, be to, teigė, kad įmonės gamyboje galimai planuojamos naudoti dervos išskirtų didesnį pavojingų medžiagų kiekį nei nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.
Nors teismas visus šiuos bendruomenės argumentus atmetė, tačiau agentūrą aplinkos vertinimą atlikti iš naujo įpareigojo dėl to, kad „nebuvo tinkamai atliktas degalų tiekimo į veiklos teritoriją klausimas“.
Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūra ir „Homanit Lietuva“, oro taršos ir kitos rizikos įvertintos naudojant pripažintas metodikas ir objektyvius duomenis, gamyboje bus naudojamos pažangios atliekų ir oro valymo technologijos.
