„Dujotiekio remontas šituose objektuose, kuriuose yra sumontuotos detalės, yra įmanomas nestabdant dujotiekio – padarant apvadines linijas ir imantis kitų technologinių priemonių, taip pat išnaudojant esamas sistemos galimybes“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė N. Biknius.
„Mūsų tikslas yra atlikti pakeitimus rangovo lėšomis nestabdant dujotiekio“, – pridūrė jis.
„Amber Grid“ vadovas teigė, jog bendrovė pasinaudos projekto rangovei „Alvorai“ sutekta banko garantija, o dujotiekio detalių pakeitimui bus skelbiamas tarptautinis rangovo konkursas. Dėl to, pasak N. Bikniaus, GIPL defektų šalinimas gali užtrukti.
„Sekantis žingsnis bus techninių sąlygų parengimas ir viešojo pirkimo organizavimas dėl to, kad mes turėsime įsigyti paslaugas statybos ir šitas detales išmontuoti ir sumontuoti naujas. Tai tarptautinis viešasis pirkimas, ir jis šiek tiek užtruks“, – teigė N. Biknius.
Parlamento komitetas trečiadienį aiškinasi situaciją dėl GIPL statybos, taip pat svarsto tolesnius su projektu susijusius veiksmus. Klausimą iš pradžių svarstyta nagrinėti uždarame posėdyje, tačiau tam nepritarus daugumai komiteto narių svarstymas buvo viešas.
„Amber Grid“ vasario pabaigoje po portale „15min“ paskelbto tyrimo informavo pareiškusi pretenziją „Alvorai“ dėl abejonių sukėlusių rusiškų detalių, tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.
Bendrovė pareikalavo, kad „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks milijoninės banko garantijos, kurios bendra vertė – apie 8 mln. eurų.
N. Biknius trečiadienį Seimo Audito komitete patvirtino, kad detalių defektus įrodo po jų danga rastos kito nei sertifikatus išrašiusio gamintojo žymos, tačiau „Amber Grid“ vadovas neįvardijo, ar jos yra rusiškos.
Jo teigimu, abejonių sukėlusių detalių sertifikatus išrašė gamyklos Lenkijoje bei Rumunijoje, tačiau, pasak N. Bikniaus, šie dokumentai nėra tinkami.
Galimai rusiškos kilmės alkūnių dujotiekyje yra apie pusantro šimto, jų bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų. „Alvora“ iki šiol neatskleidžia jų gamintojų – anot įmonės, „Amber Grid“ pretenzijoje kalbama tik apie dokumentų tinkamumą.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
BNS primena, kad apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis dar 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius.
Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.
Įtariama, kad būtent tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
