Verslas

Lietuvos ūkininkai grasina sekti protestavusių lenkų ūkininkų pavyzdžiu. Jie vyriausybei priekaištauja, kad ši daugiau kaip metus vilkina žemų pieno supirkimo kainų klausimą. Žemės ūkio ministerijoje ūkininkai dar kartą buvo susitikę su ministru Navicku, tačiau išsiskirstė niūrios nuotaikos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ginkūnų agrofirmos ūkyje Šiaulių rajone yra apie 600 melžiamų karvių.

JAV aviacijos ir kosmoso milžinė  „Boeing“ pirmadienį paskelbė, kad jos generalinis direktorius Dave‘as Calhounas paliks savo postą, bendrovei susiduriant su akylesne kontrole po virtinės saugos incidentų ir gamybos problemų.

Skirtinguose prekybos tinkluose už analogišką prekių krepšelį galima sutaupyti arba permokėti beveik pusšešto euro – tai rodo slapto pirkėjo tyrimų agentūros „SeeNext“ atliktas naujausias dažno vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.

Aiškinantis „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias schemą dalyvavęs Aplinkos ministerijos atstovas teigia, kad bendrovės padaryta žala galėtų būti kompensuojama tik gerinant viso Nemuno upės baseino ar net Baltijos jūros padėtį.  „Galiu tik savo nuomonę pasakyti (...) – ta vieta labai sudėtinga, padaryta žala gali būti kompensuojama tik plataus masto priemonėmis.

Siekiant apsisaugoti nuo potvynių uostamiestyje, Klaipėdos savivaldybės meras Arvydas Vaitkus sako, kad tą padaryti galima skiriant dėmesį ne naujų pylimų įrengimui, o upių valymui. „Analizavome situaciją su specialistais – akivaizdu, kad Mažajame kaimelyje dėl čia esančio dviračių tako įrengti pylimams vietos nepakanka. Todėl siūlome koncentruotis į kitas priemones, kurios sumažintų potvynių riziką. Viena iš priemonių – upių valymas.

Paskirtas naujausio „Porsche“ centro Vakarų Lietuvoje vadovas. Naujai atidaromam legendinių, sportinių ir prabangių automobilių gamintojo centrui vadovaus nuo 2019 metų su „Porsche Lietuva“ klientais bendradarbiaujantis Martas Stepukonis.

Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,522 proc. Per biržą pranešta, kad 35 mln. eurų pasiskolinta 5 metams ir beveik 9 mėnesiams. Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2029 m. gruodžio 15 d. Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 103,315 mln. eurų.

Po pastarojo meto streikų, kurie paralyžiavo Vokietijos oro transportą, pirmadienį prasidėjo arbitražo derybos tarp vokiečių oro linijų „Lufthansa“ ir antžeminio personalo. Tiuringijos žemės premjeras Bodo Ramelowas ir buvęs Federalinės darbo agentūros vadovas Frankas-Jürgenas Weise‘as kaip tarpininkai padės spręsti konfliktą tarp bendrovės ir profesinės sąjungos „Verdi“. „Lufthansa“ patvirtino, kad šalys derybas pradėjo ryte.

Dėl mažesnės elektros gamybos iš vėjo ir didesnio vartojimo vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 18–24 dienomis padidėjo 31 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad bus finansuojami dar 23 prioritetiniai projektai skaitmeniniams sprendimams kurti. Tam bus skirta apie 21 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. „Stiprindami viešųjų paslaugų kokybę, praėjusiais metais jau paskirstėme 89 mln. eurų 52 valstybės institucijų, įmonių ir savivaldybių projektams.

Nuo 2024 metų sausio pasikeitus maisto atliekų rūšiavimo tvarkai Vilniuje, sostinės gyventojai raginami atskirti nebetinkamas vartoti maisto atliekas ir jas kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose. Viena šeima visus metus be papildomo mokesčio gali atsiimti 3 ritinėlius. Pritrūkus maišelių pirkėjai nuo šiol juos galės įsigyti ir visose „Lidl“ parduotuvėse. „Pirmadienį „Lidl“ parduotuvėse pradėjome prekybą oranžiniais maišeliais, kurie bus supakuoti ritinėliais po 25 maišelius.

Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.  Ją inicijuoja startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) bei Lietuvos pramonininkų konfederacija“, pirmadienį pranešė „4 procentai“. „Neturime bijoti ir metas atsiraitoti rankoves, veikti, didinti gynybos finansavimą iki 4 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje praėjusią savaitę išsiskyrė – visose trijose valstybėse pigo dyzelinas, Lietuvoje brango benzinas, o Latvijoje ir Estijoje jo kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas išliko Lietuvoje, o brangiausias Estijoje. Dyzelinas pigiausias Estijoje, brangiausias Latvijoje.

Lietuvių vidutinis atlyginimas toli gražu nesiekia senųjų Europos Sąjungos šalių gyventojų atlyginimų vidurkio. Tačiau ir mūsų šalyje galima uždirbti penkiaženklę sumą. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad vasarį Lietuvoje buvo net 62 įmonės, kurių darbuotojų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – nekilnojamojo turto, transporto, statybų, informacinių technologijų ir kitos įmonės. Skaičiuojama, kad virš 10 tūkst.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad egzistuojant galimybei, jog šiais metais bus surinkta 150 mln. eurų mažiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nei planuota, biudžete gali „atsiverti spragos“. Jo manymu, vykstant diskusijoms dėl papildomo gynybos finansavimo, svarbu įvertinti tokią galimybę ir sumažėjusias PVM nešamas pajamas valstybei. „Šiuo metu daug kalbama apie poreikį finansuoti papildomas gynybos išlaidas.

Infrastruktūros statybos grupės „Fegda grupė“ valdomos Alytaus kelių ir tiltų statybos bendrovės „Alkesta“ vadovą Rimą Malaškevičių keičia Titas Lukšas, pranešė bendrovė. „Naujas vadovas tęs ilgalaikės įmonės stiprinimo strategijos įgyvendinimą, formuos įmonėje grupės organizacinę kultūrą.

„Mano BŪSTO“ duomenimis, didžioji dauguma daugiabučių gyventojų laiptinių valymą patiki specialistams. Šios paslaugos paklausa per pastarąjį penkmetį šoktelėjo penktadaliu, o šiuo metu įmonės prižiūrimuose namuose savarankiškai valoma vos viena laiptinė iš dešimties. Laikai, kuomet savo laiptines gyventojai valėsi patys grimzta užmarštin. Šiandien retas kuris savo laisvalaikį nori praleisti su šluota ir kibiru rankose, juolab, kad pati valymo paslaugos kaina yra priimtina daugeliui.

Seimas spręs, ar įpareigoti elektros tiekėjus su skolininkais sudaryti mokėjimo grafiką  išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių.  Pakeitimų iniciatoriai sako, kad taip siekiama apsaugoti įsiskolinusius gyventojus, kad jiems nebūtų nutrauktas elektros tiekimas.    Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti tokias keturių socialdemokratų inicijuojamas Elektros energetikos įstatymo pataisas. Toliau Seimas jas svarstys gegužės pabaigoje.

Prezidentui pirmadienį šaukiant Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl dronų pajėgumų vystymo, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas teigia, kad šalies dronų pramonė galėtų gaminti daugiau, jeigu gautų didelių užsakymų. „Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių gamybos įmonei „Mantinga Group“ teisme nepavyko pasiekti, kad sumuštinių gamintoja „Margiris“ pašalintų savo pakuotes iš rinkos, nes jų dizainas pažeidžia „Mantingos“ teises.  Lietuvos apeliacinis teismas kovo 21 dieną atmetė „Mantinga Group“ skundą, kuriuo ji siekė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 metų lapkričio sprendimą ir įpareigoti „Margirį“ nutraukti sumuštinių pakuočių dizaino naudojimą, įskaitant tokių sumuštinių gamybą ir pardavimą.

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos prašymu įsigyti elektrinių autobusų, tačiau, pasak savivaldybės mero Dariaus Varno, pati agentūra stabdo dalies lėšų suteikimą. CPVA teigimu, agentūra tik vykdo Europos Sąjungos (ES) nustatytus reikalavimus, tad negali spręsti savivaldybėms iškylančių finansinių kliūčių.

Pirmadienį Vilniuje lankysis Euro grupės pirmininkas Paschal Donohoe, kuris susitiks su finansų ministre Gintare Skaiste. Dvišaliame susitikime bus aptarti euro zonos ekonominių perspektyvų, Europos Sąjungos (ES) fiskalinės politikos koordinavimo, gynybos finansavimo, ES pagalbos Ukrainai ir kiti klausimai. Po susitikimo spaudos konferencijoje bus aptariami gynybos finansavimo klausimai Europos mastu.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Vis dažniau Lietuvoje pastebimos kalbos apie galimą karą ir per mažas valdžios skiriamas dėmesys ekonomikai ateityje Lietuvai gali stipriai atsirūgti. Su kokiais ekonominiais iššūkiais susiduriame ir galime susidurti, dalinasi verslininkas Robertas Dargis. Verslininkas pasakoja, jog šiuo metu valdžios atstovams trūksta supratimo, kas yra ekonomika ir kaip ji veikia. O tam, kad ateityje būtų užtikrintas tinkamas valstybės funkcionavimas, Lietuvos politikams reikės labai pasistengti.

Parlamentarai šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą tarpukariu Lietuvoje veikusioms nepelno organizacijoms.  Už specialų tai numatantį įstatymo projektą per pateikimo procedūrą balsavo 61, prieš keturi, susilaikė 36 Seimo nariai.

Vilniaus valdžia neteisėtai draudė ūkininkams į kovo pradžioje planuotą protestą dėl mėšlo tvarkymo atvažiuoti traktoriais su priekabomis, galutinai nusprendė teismas. Anot savivaldybės, su priekabomis į miesto centrą galėjo būti atvežtas ir išpiltas mėšlas bei srutos, nors ūkininkai tai neigė. Vis dėlto kovo 14 dieną planuotas protestas galiausiai neįvyko.

Vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo grupių „Biovela group“ įmonė „Biovela-Utenos mėsa“ negali savintis prekės ženklo „Kaukazo“, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) praėjusią savaitę galutinai atmetė įmonės skundą ir paliko iš esmės nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo pernai priimtą sprendimą panaikinti „Biovelos-Utenos mėsos“ ženklo „Kaukazo“ registraciją.

Darbuotojams darbdaviai siūlo įvairių papildomų naudų: lankstų darbo grafiką, automobilio stovėjimą vietą, įvairių dovanų, papildomų laisvų dienų. Darbdaviai tikina, kad jaunesniems darbuotojams be konkrečių naudų dar ypač svarbu girdėti darbdavių padėkas ar pagyrimus. Tačiau darbuotojų atstovė pažymi, kad darbuotojai labiausiai vertina didesnį atlyginimą, o ne įvairias dovanas.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad savo vaikams kišenpinigių duoda kas trečias, dažniausiai kišenpinigiai skiriami kasdienėms išlaidoms, o lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Kad duoda savo vaikams kišenpinigių, nurodė kas trečias: 28 proc. lietuvių, 37 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Dažniausia priežastis, kokiam tikslui duodami kišenpinigiai – smulkios kasdienės išlaidos.

Dirbantys gyventojai privalo mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Kitu atveju, jie negalės naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis. Už vienus gyventojus šį mokestį sumoka darbdavys, o dirbantys savarankiškai turi patys susimokėti. Tačiau ne visi – „Sodra“ vardijo, kuriuos gyventojus nuo mokesčio atleidžia. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad pernai tapo pensininke. „Jau metus gaunu pensiją.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo nutartį. Teisėjas Santiago Pedrazas iš Audencia Nacional, teismo, nagrinėjančio jautrias bylas, nurodė „laikinai sustabdyti“ „Telegram“ išteklių naudojimą. Įsakymas buvo išduotas penktadienį, tačiau šeštadienio vidurdienį platforma Ispanijoje vis dar veikė.

Banke arba kredito unijoje indėlį pasidėję turi du iš penkių šalies gyventojų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. „Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos.

Gyventojai dažnai prie atlyginimo prisiduria pinigų pardavinėdami savo jau nebereikalingus daiktus. Iš pradžių manę, kad jų niekam nereikia, žmonės pasakoja, kad taip per mėnesį gali užsidirbti kelis šimtus eurų. O skelbimų portalo atstovas pažymi, kad dalį daiktų žmonės tiesiog atiduoda dykai. Portalo tv3.lt skaitytoja Birutė iš Rokiškio pasakojo, kad pardavimo skelbimus talpina regioniniame laikraštyje. „Regionuose bene visi žmonės vis dar skaito laikraščius.

Į Lietuvą atvykę pavežėjais dirbantys užsieniečiai pridaro nemažai problemų – važinėja be vairavimo teisių, pažeidinėja kelių eismo taisykles, kai kurie net leidimo gyventi Lietuvoje neturi. Baiminasi važiuoti su tokiais pavežėjais ir patys gyventojai, kurie pasakoja, kad atvykėliai Lietuvoje kartais važinėja net ir priešinga eismo juosta.

Pasitaiko atvejų, kuomet užsiregistravus pas trenerį, kirpėją ar tatuiruočių meistrą vizitas tiesiog užsimiršta arba dėl kitų priežasčių nepavyksta atvykti sutartu laiku. Tačiau net ir negavus paslaugos gali būti reikalaujama už ją susimokėti. Tik kyla klausimas – ar privaloma? Skaitytoja Saulė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad buvo užsiregistravusi asmeninei treniruotei su trenere ir į ją nenuėjo, nes pamiršo.

Dėl prieš Rusiją nukreiptų sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateitis nežinoma, teigia tiek bendrovės darbuotojų atstovas, tiek jąlaikinai administruojančio „Valnetas“ vadovas. Pati įmonės vadovybė situacijos nekomentuoja. „Jie nelabai gali komentuoti, kol situacijoje poslinkių neįvyksta“, – į klausimą apie „Lifosos“ ateitį atsakė komunikacijų agentūros „Fabula“ atstovai.

JAV Kongresas šeštadienį patvirtino finansavimo įstatymo projektą, kuris užtikrins federalinių agentūrų veiklą iki rugsėjo ir padės išvengti dalinio vyriausybės uždarymo. Senatoriai praleido vidurnaktį nustatytą terminą priimti 1,2 trilijono JAV dolerių (1,1 trilijono eurų) vertės paketą, kad išvengtų kelių pagrindinių vyriausybinių agentūrų uždarymo, tačiau galiausiai ankstyvą šeštadienį nubalsavo už rezoliuciją, kuri jau buvo priimta Atstovų Rūmuose.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis produkcijos patekimo į Lietuvą. Anot jo, būtina kontroliuoti grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną bei drausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES). „Sugriežtinta kontrolė visiškai neužkirs kelio rusiškiems grūdams patekti į Lietuvą, bet tai yra geriau nei nieko.

Lietuvos ekonomikos augimo potencialas turėtų būti nukreiptas į gynybos pramonę, tikina ekonomistai ir verslo atstovai. Anot jų, šiuo metu reikėtų orientuotis ne į karo baimę, bet į priešo atgrasymą. Konferencijoje „Lietuvos Davosas“ apie Lietuvos ekonomikos augimo potencialą diskutavo ekonomistai ir verslo atstovai. Gynybos pramonės svarba „PwC Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Audrius Tamulevičius sakė, kad verslui labai svarbios valstybės investicijos.

Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui.

Aplinkos ministras apsižiūrėjo, kad Lietuvoje baudos už aplinkos teršimą kartais mažesnės nei kitose Baltijos šalyse. Tad vyriausybė jau siūlo jas didinti brakonieriams, grybautojams, šiukšlintojams ir kitiems teršėjams. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų. Negana to, jau po poros savaičių aplinkosaugininkai grasina gatvėse pasirodyti su dūmų matuokliais ir naikinti technines apžiūras labiausiai teršiančioms mašinoms.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad kitą savaitę, Lenkijos elektros perdavimo operatorės „PSE“ prašymu, bus atjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis. Planuojama, kad tarpsisteminės jungties „LitPol Link“ pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo kovo 25 d. 8.00 val. iki kovo 29 d. 20.00 val. „LitPol Link“ jungtis yra Baltijos šalių elektros sistemos vartai į Vakarus, per kuriuos vyks prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų.

Kėdainių ūkininkai ir vėl pirmieji į dirvą subėrė ankstyvąsias bulves. Pluša net išsijuosę, sako, šiemet net bulvių plotus didina. Senąjį derlių baigia išparduoti, nes Europoje trūksta daržovių – bulvių, morkų, svogūnų, tad užsieniečiai jas graibsto dideliais kiekiais ir dar moka daug.   Tad ar bus iš ko Velykiniam stalui gaminti baltą mišrainę?  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kėdainių pašonėje sujudimas – laukuose zuja traktoriai ir pluša darbininkai.

Tūkstančiai gyventojų kasmet gauna tiesiogines išmokas už žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau šių pinigus galima ir prarasti, jeigu naudmenos ir pasėliai bus netinkamai deklaruoti. Kaip tik siekiant aiškiau ir detaliau išdėstyti nuostatas bei reikalavimus pareiškėjams, šiais metais pretenduojantiems gauti tiesiogines išmokas, pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės.

Lietuvai dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo šalyje derantis su Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad daugiau detalių apie įmonės ketinimus planuojama pateikti po Velykų. „Galbūt po Velykų bus viena ar kita naujiena. Tačiau negaliu atskleisti daug detalių, nes joks susitarimas dar nėra pasirašytas“, – LRT televizijai penktadienį sakė ministrė.

Šiuo metu Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinka išgyvena sąstingį. Daugiausiai jai įtakos daro karo baimė. Žmonės bijo pirkti būstą, todėl laukia. Tačiau ekonomistas žada, kad jau šiemet baimės esą neliks ir žmonės vėl puls pirkti NT, nes tai jiems geriausiai atpažįstama investicija. Šią savaitę konferencijoje „Lietuvos Davosas“ kalbėjęs ekonomistas Marius Dubnikovas siūlė į NT rinką žvelgti per kelias prizmes. „Rinkai įtaką daro karas Ukrainoje.

Žalio pieno gamintojų privalomas savitarpio pagalbos fondas padėtų ūkininkams jaustis saugiau, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tokio fondo steigimą jis penktadienį aptarė su šio sektoriaus atstovais. Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus į tokį fondą mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai, proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.