Užsienio verslas

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė istoriškai mažų palūkanų normų ir patvirtino planus spartinti kiekybinės skatinamosios programos užbaigimą, pinigų politikos formuotojams vertinant rekordinę infliaciją ir karo Ukrainoje bloginamas ekonomikos perspektyvas. Antrą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios posėdžiavusi banko 25 narių Valdančioji taryba toliau laikysis plano, numatančio, kad obligacijų pirkimo schema „turėtų“ būti užbaigta trečiąjį šių metų ketvirtį.

Prancūzijos prekės ženklas „L‘Occitane“ palieka atidarytas parduotuves Rusijoje, kurios kariai kasdien žudo ir prievartauja Ukrainos moteris ir vaikus, skelbia Vakarų žiniasklaida. Bendrovės atstovai esą ilgai svarstė, kaip pasielgti dėl parduotuvių uždarymo. Tačiau galiausiai nusprendė to nedaryti dėl galimo „susidorojimo“ su darbuotojais.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį vakare pasirašė Kanados vyriausybės paskolos sutartį, pagal kurią Ukraina gaus 500 mln. Kanados dolerių (365 mln. eurų). „Šios lėšos mums skiriamos lengvatinėmis sąlygomis, o grąžinimo laikotarpis – 10 metų“, – pranešė Ukrainos ministras. S. Marčenka patikslino, kad paskola bus naudojama valstybės prioritetinėms išlaidoms finansuoti. Šiemet Kanada suteikė Ukrainai 145 mln. Kanados dolerių vertės humanitarinės pagalbos, 35 mln.

Latvija „politiškai pasirengusi“ jau dabar atsijungti nuo bendro elektros tinklo su Rusija ir Baltarusija, tačiau tam trukdo fiziniai apribojimai, interviu portalui „Tvnet“ pareiškė premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, daroma viskas, kad atsijungimo nuo BRELL energetikos žiedo procesas vyktų kuo sparčiau, tačiau tokiam sprendimui reikia antrosios elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri šiuo metu yra tiesiama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva ieškos alternatyvių rinkų savo energijos išteklių eksportui, kai Vakarų šalių sostinės paskelbė sankcijas Maskvai dėl jos karinių veiksmų Ukrainoje. Rusijai vasario 24 dieną užpuolus provakarietišką kaimyninę valstybę Maskva sulaukė beprecedentės Vakarų sankcijų bangos, įskaitant jos energijos importo embargą.

Kremlius sekmadienį pranešė, kad Rusija padidins savo vyriausybės atsargas 273,4 mlrd. rublių (apie 3,2 mlrd. JAV dolerių) iš naftos ir dujų pardavimo kitoms valstybėms, rašo „Business Insider“. Teigiama, kad lėšos bus skirtos, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą po įvestų sankcijų. Remiantis Kremliaus pareiškimu, Rusijos rezervinis fondas buvo sukurtas nenumatytoms išlaidoms ir reikšmingoms priemonėms, kurios nebuvo įtrauktos į valstybinį biudžetą, finansuoti.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Pagrindinė „iPhone“ gamintoja „Pegatron“ dėl Pekino paskelbtų COVID-19 priemonių laikinai sustabdė veiklą padaliniuose, įsikūrusiuose Kinijos Šanchajaus ir Kunšano miestuose. Verslo centras Šanchajus tapo didžiausio Kinijoje COVID-19 protrūkio epicentru nuo tada, kai virusas paplito pirmą kartą prieš daugiau nei dvejus metus. 25 mln. gyventojų turintis miestas nuo mėnesio pradžios yra beveik visiškai uždarytas.

Graikija paspartins dujų žvalgymą, kad per ateinančius 20 mėnesių įvertintų galimų telkinių perspektyvumą, antradienį pareiškė ministras pirmininkas.  „Kaip šalis, turime tikrai žinoti, ar yra gamtinių dujų atsargų, kurias galima eksploatuoti. Tikrai tai sužinosime 2023 metų pabaigoje“, – teigė ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, apsilankęs valstybinėje angliavandenilių išteklių valdymo įmonėje Atėnuose.

Dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma siekia apie 22 mln. eurų: 18,2 mln. eurų, 4 mln. JAV dolerių ir 3,8 mln. Rusijos rublių, skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Praėjusią savaitę skelbta, kad dėl ES sankcijų Rusijai įšaldyta beveik 23 mln. eurų.

Suomijos telekomunikacijų milžinė „Nokia“ antradienį paskelbė karo Ukrainoje fone pasitraukianti iš jį sukėlusios Rusijos, pažymėdama, jog toks sprendimas įtakos bendrovės finansiniams rodikliams neturės. „Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų mums buvo aišku, kad toliau veikti Rusijoje negalėsime. Pastarosiomis savaitėmis sustabdėme tiekimą, nutraukėme naujų sandorių sudarymą ir iškeliame savo ribotos apimties mokslinių tyrimų bei vystymo veiklą iš Rusijos.

Italijos premjeras Mario Draghi pirmadienį Alžyre paskelbė apie pasirašytus susitarimų dėl gamtinių dujų, siekiant sumažinti didelę savo šalies energetinę priklausomybė nuo Rusijos. Kreipdamasis į žurnalistus po susitikimo su Alžyro prezidentu Abdelmadjidu Tebboune, M. Draghi sakė, kad pasirašytas tarpvyriausybinis preliminarus susitarimas dėl ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje, o Italijos ENI ir Alžyro „Sonatrach“ pasirašė susitarimą dėl dujų eksporto į Italiją didinimo.

Maskva pagrasino pradėti teisminį procesą, jei Vakarų šalys paskelbs, kad ji nevykdo savo įsipareigojimų, pirmadienį pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai savaitgalį kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos mokėjimų užsienio valiuta reitingą iki „atrankinio įsipareigojimų neįvykdymo“. Rusija praėjusią savaitę atliko mokėjimus už JAV doleriais denominuotas obligacijas rubliais, nes dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos sutrukdė jai atlikti mokė...

JAV iždo sekretorė Janet Yellen praėjusią savaitę perspėjo dėl karo Ukrainoje kilusių ekonominių smūgių, įskaitant pasaulinius maisto ir energijos srauto sutrikimus, rašo portalas „CNN Business“. „Rusijos veiksmai yra nepriimtinas taisyklėmis grindžiamos pasaulinės tvarkos pažeidimas ir tai turės milžiniškų ekonominių pasekmių Ukrainoje ir už jos ribų“, – JAV Atstovų rūmuose sakė J. Yellen.

Rusijos užpultos Ukrainos karinės pajėgos kovoje prieš okupantus naudoja ir modernią Lietuvos įmonės gaminamą įrangą, skirtą susekti ir perimti bepilotes skraidykles. Socialiniame tinkle „Twitter“ daugybės pasidalijimų ir komentarų sulaukė Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužnyj nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su vienu iš tokių modernių ginklų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą, keliems Rusijos bankams buvo uždrausta naudotis SWIFT sistema. Ką reiškia netekti prieigos prie šios svarbios tarptautinės ekonomikos dalies ir ar tam yra perspektyvių alternatyvų? Apie tai rašo portalas CNBC. Veiksmingos komunikacijos sistemos yra pasaulio ryšių pagrindas – nuo mobiliųjų telefonų, el. pašto tinklų iki bankų.  Kaip tarpusavy komunikuoja bankai? SWIFT (angl.

Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Ericsson“ pirmadienį pranešė, kad dėl karo Ukrainoje artimiausioje ateityje neribotam laikui nutrauks bet kokią veiklą Rusijoje. Telekomunikacijų milžinė jau vasario pabaigoje skelbė, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sustabdys bet kokios savo produkcijos tiekimą Rusijai.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) uždaro atstovybes Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Tokį sprendimą patvirtino LTG valdyba. „Griežtai smerkiame Rusijos karą Ukrainoje, kiek galėdami ieškome būdų padėti už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Atstovybės Baltarusijoje ir Rusijoje buvo skirtos bendradarbiauti ir ieškoti naujų ryšių su verslo partneriais šiose šalyse, tačiau jokių galimybių tokiems ryšiams nebeliko.

Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turinti Švedijos finansų grupė „Swedbank“ pranešė stabdanti finansines operacijas su Rusija ir Baltarusija. „Swedbank“ pranešime klientams teigiama, jog įeinantys mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos bus galimi iki gegužės 6 dienos imtinai, tačiau išeinantys mokėjimai į šias valstybes gali būti siunčiami tik iki balandžio 20-osios.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Liuksemburge su Europos Sąjungos (ES) šalių ministrais tarsis dėl naujų sankcijų Rusijai. Bendrija diskutuoja apie šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje. Praėjusią savaitę ES įvedė penktąjį sankcijų paketą, atsisakydama rusiškų anglių importo, tačiau griežtesnių sankcijų šalininkės, įskaitant Lietuvą, ragina bendriją sutarti dėl rusiškos naftos ir dujų embargo.

Turkija, Kuba, Tailandas ir Egiptas – tai 4 šalys, gaunančios didžiausią naudą iš rusų turistų. Tačiau Rusijos ir Ukrainos karas tam užstoja kelią. Artėjant penktai Rusijos ir Ukrainos karo savaitei, daugiausiai Rusijos turistų priimančios šalys nerimauja, kad jų laukia dar vieni sunkūs metai. Per pastaruosius dvejus metus COVID–19 pandemija smogė Turkijai, Kubai, Tailandui ir Egiptui, tačiau Rusijos keliautojų vizitai padėjo sušvelninti smūgį, pranešama „Associated Press“ ataskaitose.

Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį svarstys šeštąjį sankcijų paketą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Bendrijos narėms vis nesutariant dėl rusiškų dujų ir naftos importo draudimo. Penktadienį viešėdama Kyjive Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ES šiuo metu taiko „besivystančias sankcijas" Rusijai, siekdama vis labiau nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo sprendimą įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas apsilankė Ukrainos sostinėje Kyjive. Tačiau užsienio žurnalistai daugiau dėmesio skyrė prieš okupantus kariaujančios šalis prezidentui Volodymyrui Zelenskui. Šiuo metu visame pasaulyje bene populiariausias politikas rengiasi ne prašmatniais kostiumais, o karui tinkančia apranga. Žalios, rudos, chaki, juodos spalvos marškinėliai, bliuzonai, kelnės ir batai – tai dažniausia, ką pastaruoju metu dėvi Ukrainos vadovas.

Į „Forbes“ milijardierių sąrašą įtraukti rusų milijardieriai per pastaruosius metus vidutiniškai prarado 27 proc. savo turto, skelbia „Forbes“. Labiausiai sumažėjo „Severstal“ pirmininko Aleksejaus Mordašovo turtas – 15,9 mlrd. dolerių (14,6 mlrd.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) atidarė specialią sąskaitą, siekdamas šalims donorėms užtikrinti saugų būdą tiesiogiai siųsti finansinę pagalbą karo draskomai Ukrainai. Fondas pranešė tokią sąskaitą atidarantis kelių valstybių narių prašymu. Tokios priemonės imtasi siekiant padėti Ukrainai vykdyti savo mokėjimų įsipareigojimus ir padėti stabilizuoti šalies ekonomiką naudojant paskolas ar dotacijas iš bendrų išteklių, rašoma Fondo paskelbtame pranešime.

Kovo mėn. rusiškų automobilių pardavimai smarkiai sumažėjo, nes po invazijos į Ukrainą Rusijai įvestų sankcijų, šioje šalyje smarkiai išaugo transporto priemonių kainos, rašo portalas „Insider“. Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad didžiausios Rusijos automobilių prekybos bendrovės „Rolf“ automobilių pardavimai nuo vasario iki kovo mėn. sumažėjo 60 proc. Pasak bendrovės vykdomosios direktorės Svetlanos Vinogradovos, šiais metais pardavimas turėtų sumažėti perpus.

Daugelis amerikiečių nekantriai laukia, kol galės oficialiai iškeisti savo darbą į pensininko statusą. Tačiau paklausti, kokio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, jie nėra vieningos nuomonės. Įpensiją gyventojai norėtų išeiti 62 metų, tačiau daugiau pinigų gauna, jeigu sutinka dirbti iki 70 metų. Vienos apklausos duomenimis, vidutinis amžius, kuomet žmonės tikisi išeiti į pensiją, yra 62 metai.

Badas turėtų būti paliktas istorijos vadovėliuose, 2007 m. teigė Cormac Ó Gráda, nes, „atsižvelgiant į visų pusių geranoriškumą, bado prevencija turėtų būti „lengva“. Deja, dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas atskleidė, kad ne visos pusės šiuo klausimu tebėra geros valios. Jungtinės Tautos įspėja, apie bado grėsmę.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva tapo viena pirmųjų šalimų, parodžiusių pasipriešinimą Kremliaus agresijai ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos. Lietuvai teks pirkti energijos produktus iš kitų šalių, o dėl to gali kisti jų kainos, įspėja specialistai. Jų teigimu, kad dėl karo dujų kainos šiemet augs, tačiau bus stengiamasi jas išlaikyti kuo patrauklesnes pirkėjui.

Rusų oligarchas Romanas Abramovičius kreipėsi į turtingus asmenis JAV, prašydamas milijoninių paskolų tam, kad jis galėtų sumokėti darbuotojams. „Daily Mail“ rašo, kad R. Abramovičius, kuriam dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos teritorijoje taikomos sankcijos, apribojančios galimybę naudotis savo turtu, kreipėsi į Holivoduo prodiuserį Bretta Ratnerį, taip pat Rošildų šeimą, prašydamas gauti 1 mln. vertės paskolą.  Visgi pats oligarchas šiuos pranešimus neigia.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus „sukrėtimų“ pagrindinių rūšių grūdų ir augalinių aliejų rinkose, maisto kainos pasaulyje kovą pasiekė rekordinį lygį, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Eksporto srautų sutrikimai, kuriuos lėmė vasario 24 dieną pradėta invazija ir Rusijai paskelbtos tarptautinės sankcijos, pakurstė nuogąstavimus dėl pasaulinės bado krizės, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur jau pastebimas šalutinis karo Ukrainoje ir san...

Kristo Kaarmannas, vienas iš tarptautinių mokėjimų startuolio „Wise“ įkūrėjų, šiemet pateko į amerikiečių verslo žurnalo „Forbes“ sudaromą milijardierių sąrašą, rašo estų dienraštis „Postimees“. Žurnalo vertinimais, esto turto grynoji vertė siekia 1,2 mlrd. JAV dolerių. „Forbes“ rašo, kad K. Kaarmannas yra vienas iš tų naujų milijardierių, kurių iškilimas yra susijęs su finansinių technologijų – fintech – pasauliu.

Ką tik iš naujo perrinktas autoritarinis Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas nesiruošia paklusti vieningai Europos Sąjungos pozicijai. Jis pareiškė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo su Ukraina akivaizdoje, už rusiškas dujas mokės rubliais, rašo portalas „Insider“. „Tai mums nekelia jokių sunkumų. Jei rusai mūsų paprašys, mokėsime rubliais“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete. Į naują paketą taip pat įtraukti 10 mlrd.

Šveicarijos maisto milžinės „Nestle“ vadovas ketvirtadienį teisino savo įmonės buvimą Rusijoje, sakydamas, kad galimybė gauti maisto, ypač kūdikiams, yra pagrindinė teisė net karo metu. Praėjusį mėnesį įmonė sulaukė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskiio kritikos, kuris per vaizdo ryšiu kreipėsi į Berne susirinkusius protestuotojus, ir nuo to laiko raginimų boikotuoti „Nestle“ dėl jos veiklos Rusijoje padaugėjo.

Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį ketvirtadienį sutarė paskelbti naujas sankcijas Maskvai dėl „siaubingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumų“ prieš civilius Ukrainoje. G-7 lyderiai sutarė uždrausti „naujas investicijas į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant energetikos sektorių“, taip pat išplėsti tam tikrų prekių eksporto draudimus ir sugriežtinti spaudimą Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, sakoma jų pareiškime.

JAV vyriausybė uždraudė eksportuoti prekes Rusijos valstybinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ ir dar dviem oro vežėjams dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas. Praėjusį mėnesį Vašingtonas įspėjo, kad šios bendrovės pažeidė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas, kadangi naudojosi „Boeing“ lėktuvais – kaip ir milijardierius futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, skridęs „Gulfstream“ lėktuvu.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Plataus masto Ukrainos civilių žudynės, kurias Bučoje vykdė Rusijos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Dėl Rusijos žiaurumo įmonės traukiasi iš Rusijos, siekdamos neremti Kremliaus finansiškai. Visgi dalis verslo atstovų viešumoje sulaukia kritikos dėl nepakankamų pastangų, siekiant iškelti savo verslą iš Rusijos. Ne išimtis ir Lietuviško kapitalo bendrovės.

Vienos didžiausių Baltarusijos trąšų gamintojų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl milijonų tonų trąšų gabenimo per Lietuvą kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, paskelbė teismas.   Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atmetė „Belaruskalij“ skundą Vyriausybei ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai.

Maskva ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Suomija skubiai Rusijai grąžins  vertingų meno kūrinių siuntas, kurias areštavo Suomijos muitinė, taikydama Vakarų įvestas sankcijas. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė Maskvai virtinę sankcijų, tarp jų draudimą parduoti, tiekti, perduoti Rusijai ar eksportuoti į ją prabangos prekes, įskaitant meno kūrinius.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto milžinei „Google“ reklamuoti savo paslaugas šalyje, kaltindama „YouTube“ skleidžiant „melagienas“ apie „specialiąją operaciją“ – taip Rusijoje reikalaujama vadinti karą Ukrainoje.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavis Aasas ir Suomijos ekonomikos reikalų ministras Mika Lintila sutarė, kad Suomija ir Estija bendrai nuomosis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris užtikrins abiejų šalių dujų tiekimo saugumą. „Gamtinių dujų tiekimo srityje ir Estija, ir Suomija yra labai priklausomos nuo Rusijos, štai kodėl dabartiniais nestabiliais laikais turime apsaugoti savo užnugarį ir pasirengti atsisakyti dujų iš Rusijos.

Europos Sąjunga (ES) rengiasi paskelbti sankcijų rusiškoms anglims. Nors Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį pareiškė, kad 27 valstybes vienijantis blokas „anksčiau ar vėliau“ turės įvesti sankcijų ir Rusijos naftos bei dujų sektoriams, ES kol kas vengė tokių žingsnių.

Vengrija ketvirtadienį paskelbė gavusi pirmą rusiško branduolinio kuro siuntą nuo įprastą tiekimo kelią sutrikdžiusio Maskvos karo Ukrainoje pradžios. Vengrija turi vieną atominę elektrinę ir ji buvo pastatyta 9-ajame dešimtmetyje naudojant sovietų laikų technologijas. Elektrinė yra į pietus nuo Budapešto ir pagamina kone pusę Vengrijai reikalingos elektros.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pareiškė, kad sprendimas pasitraukti iš Rusijos, kuris buvo priimtas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, bendrovei jau atsiėjo 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų). Dėl sumažėjusios turto Rusijoje vertės, kredito nuostolių ir „nuostolingų“ sutarčių sąlygų šių metų pirmųjų trijų mėnesių pajamos sumažės 4–5 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Shell“. Pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus bendrovė ketina skelbti gegužės 5 dieną.