Užsienio verslas

Jungtinėse Valstijose darbdaviai praėjusį mėnesį pasiūlė 390 tūkst. naujų darbo vietų, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys, parodę sulėtėjusį užimtumo augimo tempą. Visgi dėl darbuotojų trūkumo rodiklis buvo geresnis, nei tikėtasi. Darbo departamentas pranešė, kad nedarbo lygis išliko 3,6 proc. lygyje trečią mėnesį iš eilės – vos dešimtadaliu procentinio punkto didesnis nei 2020 metų vasarį. Duomenys rodo, kad restoranai ir viešbučiai gegužę stipriai atsigavo ir pridėjo 84 tūkst.

Maisto kainos pasaulyje mažėja antrą mėnesį iš eilės, po rekordinio šuolio kovą – per pirmąjį Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO). Jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas gegužę nukrito 0,6 proc. (balandį – 0,8 proc.), tačiau buvo 22,8 proc. aukščiau nei pernai gegužę. Jo nuosmukį praėjusį mėnesį nulėmė aliejaus, pieno produktų, taip pat cukraus kainų sumažėjimas.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susitikusi su Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atstovais, aptarė galimą šių įmonių indėlį atkuriant karo sugriautą Ukrainos ekonomiką. Aptarta, kad įmonių tikslai turėtų būti labiau siejami su šia sritimi. „Praėjusiais metais Lietuvos ir Ukrainos dvišalės prekybos apyvarta buvo pasiekusi rekordinę 1,76 mlrd. eurų sumą. Ši tendencija byloja apie milžinišką mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą.

Lenkija privalės vykdyti reformas, turinčias užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi, kad gautų pinigų iš 35,4 mlrd. eurų pagalbos paketo, turinčio padėti šaliai atsigauti po koronaviruso pandemijos, ketvirtadienį pabrėžė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Estijos vyriausybė leido Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, atvykusiems į Estiją dėl humanitarinių priežasčių, gauti darbo ir verslo vizas bei leidimą gyventi šalyje tam tikrą nustatytą laikotarpį.

Ukrainos nacionalinis bankas (NBU) ketvirtadienį atsisakė Rusijos invazijos pradžioje priimtos fiksuotų bazinių palūkanų strategijos ir nedelsdamas jas padidino įspūdingai – 10 proc. iki 25 procentų.

Nyderlandai ir Vokietija kartu eksploatuos naują dujų telkinį Šiaurės jūroje, trečiadienį pranešė Nyderlandų vyriausybė, kitą dieną po to, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą šaliai.

Rusijos karinę agresiją patirianti Ukraina šiemet prikuls veikiausiai maždaug 40 proc. mažiau nei pernai kviečių, o grūdų eksportas gali sunykti perpus, prognozuoja Ukrainos grūdų asociacija. Kremliaus sukeltas karas ne tik nuniokojo pasėlius ir gerokai pristabdė ūkininkavimą, bet ir sutrikdė itin svarbų pasaulio rinkai Ukrainos grūdų tiekimą, taip pasėdamas pagrįstą baimę dėl galimo bado skurdesnėse šalyse ir maisto kainų šuolio visame pasaulyje.

„Iceland“ teigia, kad tapo pirmuoju prekybos centru Jungtinėje Karalystėje, siūlančiu nuolaidą vyresniems nei 60 metų žmonėms, praneša portalas „The Grocer“. Nuo gegužės 24 d. kiekvieną antradienį 60 metų ir vyresni pirkėjai galės pasinaudoti 10 proc. nuolaida pirkiniams „Iceland“ ir „The Food Warehouse“ parduotuvėse.

Meksikoje antradienį uždrausta prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir kitais garinimo įrenginiais, nerimaujant dėl jų poveikio žmonių sveikatai, paskelbė vyriausybė. Prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pareiškė, jog teigti, kad elektroninės cigaretės yra saugi alternatyva tabako dūmų įkvėpimui, yra „melas“. „Garai taip pat kenkia sveikatai“, – pridūrė prezidentas, Pasaulinę dieną be tabako (gegužės 31 dieną) pasirašęs draudimą įvedantį dekretą.

Eurupos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl suderinto draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, skelbia britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais.

Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.  „Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Kanada į savo sankcijų Rusijai sąrašus antradienį įtraukė numanomą prezidento Vladimiro Putino meilužę, 21 rusų pareigūną ir keturias finansų institucijas. „Taikomės į bankus, Putino režimui artimus oligarchus, taip pat jo, nežinau, kaip ją pavadinti, partnerę“, – Otavoje reporteriams sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli), turėdama galvoje buvusią gimnastę Aliną Kabajevą.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ antradienį pranešė, kad Rusijos įmonė „Gazprom Export“ nutrauks dujų tiekimą Danijai nuo birželio 1 dienos, danų įmonei atsisakius mokėti už energijos išteklius rubliai. „Kadangi nėra jokio dujotiekio, tiesiogiai einančio iš Rusijos į Daniją, Rusija negalės tiesiogiai nutraukti dujų tiekimo Danijai, todėl Danijai gauti dujų vis tiek bus įmanoma.

Afrikos Sąjungos pirmininkas antradienį įspėjo ES lyderius, kad jų sprendimas atsieti kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT gali apsunkinti maisto produktų tiekimą į žemyną. Dėl karo Ukrainoje ir Rusijos vykdomos kaimyninės šalies uostų blokados, taip pat dėl konfliktų Afrikoje ir klimato kaitos pasaulinės grūdų kainos jau šoktelėjo į viršų ir paaštrino maisto krizę Afrikoje.

Saudo Arabija, Rusija ir jų sąjungininkės greičiausiai nuspręs toliau laikytis savo politikos dėl laipsniško naftos gavybos didinimo, kai susitiks ketvirtadienį, ES susitarimo dėl embargo rusiškai naftai fone. ES lyderiai pirmadienį susitarė uždrausti daugiau nei du trečdalius Rusijos naftos importo, taip sugriežtindami šaliai taikomus ekonominius varžtus dėl jos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad didėjančią pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą karo Ukrainoje, turi spręsti Vakarai ir Kyjivas.  Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje. Karui tęsiantis, dešimtys konteinerinių laivų įstrigo Ukrainos uostuose, apsuptuose Rusijos pajėgų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pranešė sustabdžiusi tiekimą į Nyderlandus, olandų energetikos bendrovei „GasTerra“ atsisakius atlikti mokėjimus rubliais Rusijos agresijos Ukrainoje fone. „Gazprom“ visiškai sustabdė dujų tiekimą „GasTerra“, bendrovei neatsiskaitant rubliais“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Turkijoje, kur ves derybas dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sveikino Europos Sąjungos kompromisą dėl rusiškos naftos importo draudimo, leisiantį jo šaliai toliau gauti pigios naftos iš Maskvos.   Po kelias savaites trukusių sunkių ES ir Budapešto derybų Bendrijos lyderiai vėlai pirmadienį pasiekė kompromisinį susitarimą, pagal kurį bus uždraustas naftos importas jūrų keliais, bet palikta išimtis vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

Rusijos ir Kinijos ekonominiai ryšiai tampa vis glaudesni – jų tarpusavio prekyba per penkerius metus išaugo 75 proc., Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, bet ne atvirkščiai, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies ekonomistus. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) atliktų tyrimų duomenimis, 2017-2021 metais Kinijos prekyba su Rusija padidėjo nuo 84 mlrd. iki beveik 147 mlrd.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje per metus pakilo labiausiai Baltijos valstybėse. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, jog vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 14 proc., Latvijoje – 6,9 proc., Estijoje – 8,1 procento.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. 27 valstybių blokas ištisas savaites ginčijosi dėl siūlyto visiško rusiškos naftos embargo, bet susidūrė su nepajudinamu Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Kyjivas negali eksportuoti 22 mln. t grūdų. Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime V. Zelenskis sakė, kad rezultatas yra bado grėsmė nuo šių grūdų priklausomose šalyse, galinti sukelti dar vieną migracijos krizę. „To Rusijos vadovybė aiškiai siekia“, – pareiškė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Prancūzijos nepasiduoti Rusijos „šantažui“ dėl pasaulio aprūpinimo maistu saugumo. Po derybų su Kyjive apsilankiusia Prancūzijos naująja užsienio reikalų ministre Catherine Colonna Ukrainos prezidentūra savo pranešime nurodė, kad Rusija naudojasi aprūpinimo maisto produktais saugumo klausimais kaip priemone įtikinti sušvelnint tarptautines sankcijas, taikomas Maskvai dėl jos invazijos Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui, kad Maskva pasiruošusi bendradarbiauti su Ankara, siekiant vėl atverti laivybą Juodojoje jūroje, blokuojamą dėl karo Ukrainoje. „Vladimiras Putinas pažymėjo Rusijos pusės pasirengimą prisidėti prie netrikdomo jūrinio prekių tranzito, koordinuojant veiksmus su Turkijos partneriais.

Rusijos dujų eksporto milžinė „Gazprom“ nuo antradienio nutrauks tiekimą Nyderlandų energetikos įmonei „GasTerra“, iš dalies valdomai valstybės, kai olandai atsisakė mokėti už rusiškas dujas rubliais, informavo Nyderlandų įmonė. Po vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą Maskva pareikalavo klientų iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, mokėti už dujas rubliais, taip norėdama išvengti Vakarų finansinių sankcijų jos centriniam bankui.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtina atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėja apie išaugusį jų tiekimo nutraukimo pavojų. „Gazprom Export“ ir toliau reikalauja, kad „Orsted“ už dujas mokėtų rubliais. Pagal sutartį neturime teisinės prievolės tai daryti ir ne kartą informavome „Gazprom Export“, kad to nedarysime.

Rusijos paskirtas Ukrainos pietinės Chersono srities administracijos pareigūnas pirmadienį sakė, kad grūdai iš šio regiono siunčiami į Rusiją. Rusų remiamos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad praėjusių metų derliaus grūdai tiekiami pirkėjams Rusijoje. „Yra vietos [kitam derliui] sandėliuoti, nors akivaizdu, kad čia yra daug grūdų, – sakė jis.

„Netflix“ abonentai Rusijoje prarado prieigą prie srautinės televizijos, Vakarų bendrovei pasitraukus iš rinkos dėl karo Ukrainoje. Nuo penktadienio „Netflix“ svetainė ir programos Rusijoje nebepasiekiamos, o „Netflix“ atstovas spaudai patvirtino, kad abonentai nebeturi prieigos. „Taip yra dėl įgyvendinamo pasitraukimo iš Rusijos rinkos“, kuris buvo paskelbtas kovą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP teigė „Netflix“ atstovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur su kolegomis sieks rasti sutarimą dėl rusiškos naftos embargo. „Pagrindinės šio susitikimo temos – pagalba Ukrainai ir jos atstatymo planas, sankcijos Rusijai, Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politika, energetinės nepriklausomybės didinimas, maisto tiekimo saugumo užtikrinimas“, – pranešė Prezidentūra.

Po pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Serbijos vadovas Aleksandras Vučičius gavo patvirtinimą, kad šaliai ir toliaus bus tiekiamos dujos.

Išaugusios degalų kainos neramina ne tik Lietuvos, kitų Europos šalių, bet ir JAV vairuotojus. Nors čia degalai tradiciškai pigesni nei Europoje, amerikiečiai itin skausmingai žiūri į brangstančius degalus, mat jie mėgsta važinėti daug ir su galingais automobiliais. AAA duomenimis, pastaruoju metu bešvinio benzino kainų vidurkis JAV pasiekė naują rekordą – 4,59 dolerio (4,34 euro) už galoną (3,785 l). Perskaičiavus į mums suprantamus dydžius, tai būtų 0,825 euro už litrą.

Z kartos atstovai, kurių daugelis gimė jau šiame amžiuje. pirmą kartą gyvenime sulaukė rekordiškai didelės infliacijos, žengdami į darbo rinką jie susiduria su didžiulėmis kliūtimis. Ar su tuo susidoroti jiems seksis geriau nei ankstesnėms kartoms? Apie tai rašo portalas DW.

Vengrijos valdžia ėmėsi priemonių vadinamajam „degalų turizmui“ pažaboti, skelbia Serbijos visuomeninė transliuotoja RTS. „Vengrijos vyriausybė nusprendė nuo penktadienio leisti degalinėse subsidijuotomis kainomis pilti degalus tik šioje šalyje registruotiems automobiliams, o užsieniečiai už juos mokės brangiau – rinkos kainomis“, – teigiama RTS pranešime.

„Kinder“ iš rinkos pašalino daugiau nei 3 tūkst. tonų savo produkcijos, nerimaudama, kad ji gali būti užkrėsta salmonelėmis, o šis žingsnis gamintojai gali atsieiti dešimtis milijonų eurų, ketvirtadienį Prancūzijos dienraščiui „Le Parisien“ teigė bendrovės pareigūnas. „Ferrero France“ vadovas Nicolas Neykovas teigė, kad užteršimas salmonelėmis buvo susijęs su sviesto gaminimo įrenginio filtru Belgijos Arlono mieste įsikūrusioje gamykloje.

Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba baigta gegužės 26-ąją, skelbia Lenkijos radijas. „Lenkijos ir Slovakijos dujotiekių tinklus sujungęs vamzdynas baigtas statyti, pildomas dujomis. Birželio pradžioje planuojamas pirmasis bandomasis srautas“, – teigiama Lenkijos dujų perdavimo tinklų operatoriaus „Gaz-System“ pranešime.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, kaip patikino valstybinė perdavimo tinklų operatorė „Elering“ bei į šį projektą įsitraukusios privačios bendrovės, bus parengtas naudoti iki šių metų rudens arba žiemos. „Visi patikino, kad visgi bus pasiektas pasaulinis statybos rekordas, ir kad iki rudens arba žiemos [terminalas] bus paruoštas.

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti pasaulinę recesiją, perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas. Jis pabrėžė, kad ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos – Vokietijos – augimas jau gerokai sulėtėjo dėl smarkiai pabrangusių energijos išteklių, ir pridūrė, kad trąšų gamybų apimčių mažinimas gali pabloginti padėtį kitose šalyse. „Jei pažvelgtume į pasaulio BVP.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ trečiadienį pranešė apie ketinimus pardavinėti savo patentuotus vaistus skurdžiausioms pasaulio šalims nesiekdama pelno, prisidėdama prie naujos Šveicarijos kurortiniame mieste Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume paskelbtos iniciatyvos.

„Volkswagen“ trečiadienį pranešė sumokėsianti 193 mln. svarų (242 mln. JAV dolerių, 226 mln. eurų) ieškovams Didžiojoje Britanijoje dėl 2015 metais kilusio dyzelinių transporto priemonių emisijų skandalo. Vokiečių įmonė sulaukė ieškinių visame pasaulyje nuo tada, kai paaiškėjo, kad gamintoja klastojo taršos bandymų rezultatus, įdiegdama azoto oksido rodmenis mažinančius įrenginius savo gaminamuose automobiliuose. Kolektyvinį ieškinį pareiškė ir maždaug 91 tūkst.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala paragino valstybes neblokuoti ir neriboti pagrindinių maisto produktų tarptautinio tiekimo, Rusijos invazijai į Ukrainą smarkiai padidinus įtampą pasaulio maisto rinkose. „Stengiamės pasakyti narėms ir dėl eksporto draudimų, ribojimų, kad jos laikytųsi santūriai“, – sakė N. Okonjo-Iweala žurnalistams Pasaulio ekonomikos forume Davose. „Nenorime, kad tai paaštrėtų ir lemtų kainų šuolį“, – pabrėžė ji.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad jo vyriausybė įves nenumatyto papildomo pelno mokestį įmonėms, kovodama su karo Ukrainoje sukeltu kainų kilimu ir siekdama finansuoti papildomas išlaidas gynybai. Pranešimas, kurį V. Orbanas paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ vaizdo įraše, pasirodė praėjus dienai po nepaprastosios padėties įvedimo dėl iššūkių, lemiamų karo kaimyninėje Ukrainoje.

Du Talino restoranai – „NOA Chef's Hall“ ir „180° by Matthias Diether“ – pirmieji Estijoje pelnė prestižines „Michelin“ žvaigždes, o Estija pirmoji iš Baltijos valstybių pateko į šį išskirtinį bene geriausių restoranų pasaulyje gidą. Iš viso „Michelin“ gido „Estija“ pirmajame leidime – 31 restoranas, iš jų du gavo po vieną „Michelin“ žvaigždę, penki restoranai pelnė „Bib Gourmand“ apdovanojimą, o dar du – žaliąją „Michelin“ žvaigždę už atsidavimą tradicinei gastronomijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos bei minimalus darbo užmokestis artimiausiu metu didės dešimtadaliu. Tokį žingsnį Kremlius žengia siekdamas nuraminti rekordine infliacija besipiktinančius eilinius rusus, šaliai dėl invazijos į Ukrainą susiduriant su precedento neturinčia tarptautinių sankcijų banga. „Nuo birželio 1-osios 10 proc.

Krizei sekant krizę, pasaulio ekonomika artėja prie bedugnės krašto, rašo portalas CNN.   Davose (Šveicarija) prasidėjus pirmajam nuo 2020 m. Pasaulio ekonomikos forumui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad ekonomika susiduria su „galbūt didžiausiu išbandymu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“. „Susiduriame su potencialia nelaimių sandūra“, – pareiškime sakė TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgieva.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pareiškė pradėsianti daugiau nei 100 milijonų frankų (98 mln. eurų) turto konfiskavimo iš buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimo bendražygio procedūrą. Šveicarijos valdančioji Federalinė taryba pareiškė teikianti paramą Ukrainai, nes bandydamas konfiskuoti lėšas Kyjivas susiduria su „tam tikrais sunkumais“. Šią procedūrą apsunkina karas. Tačiau taryba patikino, kad šis žingsnis nesusijęs su šiais metais Rusijai įvestomis sankcijomis.