Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.
Trečdaliu padidintas minimalus valandinis atlygisturės įtakos 6,2 mln. žmonių iš bendro 45,2 mln. gyventojų skaičiaus.
Pagal įstatymą, minimalus valandinis atlygis bus didinamas dviem etapais – nuo 8,82 euro iki 10,45 euro nuo liepos 1-osios ir iki 12 eurų nuo spalio 1 dienos.
Užimtumo ministras Hubertus Heilas (Hubertusas Hailas) šį žingsnį pavadino „pagarbos sunkiam darbui reikalu“, sakydamas, kad mažą atlyginimą gaunantiems asmenims tai reikš „didžiausią atlyginimo padidėjimą jų gyvenime“.
Visgi kai kurie ekspertai baiminasi, kad tai padidins spaudimą darbo užmokesčiui ir kainoms tuo metu, kai infliacija ir taip yra neįprastai aukšta.
Gegužės mėnesį vartotojų kainos pakilo iki 7,9 proc. – tai rekordinis lygis nuo Vokietijos susijungimo, o augimą nulėmė didėjančios energijos kainos.
Neseniai komercinio fondo „Familienunternehmen“ atlikta 800 įmonių apklausa parodė, kad 89 proc. įmonių vadovų baiminasi tokios atlyginimų ir kainų spiralės.
Ypatingą nerimą kelia sektoriai, kurie jau patiria spaudimą dėl padidėjusių žaliavų kainų.
Žemės ūkio verslo lobistė, asociacija DBV perspėjo apie „didžiulį“ atlyginimų didinimo poveikį.
Kiti komentatoriai teigia, kad priemonės keliama rizika yra labiau ribota.
Norint „stabilizuoti ekonomiką“, atlyginimų didinimas turi būti „pagrįstas“, savo skiltyje parašė įtakingo ekonomikos instituto DIW prezidentas Marcelis Fratzscheris.
Tuo pat metu profsąjungos ragina dar labiau padidinti atlyginimus, kad jie atitiktų augančias pragyvenimo išlaidas.
Įvairių sektorių darbuotojai šiuo metu derasi dėl naujų atlyginimų.
Plieno sektoriuje keli tūkstančiai darbuotojų pastarosiomis dienomis surengė streiką, reikalaudami padidinti darbo užmokestį 8,2 procento.
