Užsienio verslas

Šveicarija sieks gamtinių dujų poreikį per artėjantį šaltąjį metų laiką sumažinti 15 proc., pareiškė valdžios institucijos, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos nustatytą tikslą reaguoti į energetikos krizę. Anot Šveicarija valdžios, tikslas tiek sumažinti dujų vartojimą, palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, užsibrėžtas laikotarpiui nuo spalio iki kovo pabaigos.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Vienas Rusijos dujų telkinys, iš dalies priklausantis Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“, tiekia žaliavą degalams, kuriuos naudojo bombonešiai, bombarduojantys taikinius Ukrainoje, trečiadienį pranešė dienraštis „Le Monde“, nors bendrovė šią informaciją užginčijo. Sibire esančiame Termokarstovojės telkinyje išgaunami angliavandeniliai paverčiami reaktyvinių variklių degalais, o šie galiausiai būdavo išgabenami į dvi aviacijos bazes netoli sienos su Ukraina, rašo žurnalistai.

Turkijos pramonės ir verslo asociacija patvirtino gavusi JAV Iždo departamento laišką, kuriame įspėjama apie gresiančias sankcijas, jei ir toliau vykdys verslą su Rusija. Vašingtonas vis labiau nerimauja, kad Rusijos vyriausybė ir įmonės naudojasi Turkija, kad išvengtų Vakarų finansinių ir prekybos apribojimų, įvestų reaguojant į Kremliaus pajėgų invaziją į Ukrainą prieš šešis mėnesius.

JK sankcijos Rusijai po invazijos į Ukrainą lėmė rekordinį importo nuosmukį, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinės statistikos biuras (ONS) pranešė, kad importas birželį sumažėjo iki 33 mln. svarų (39 mln. JAV dolerių) – žemiausio lygio nuo 1997 metų, kai pradėti rinkti duomenys. Pažymėtina, kad birželį pirmą kartą nebuvo importuotas kuras iš Rusijos. „Tai yra 499 mln. svarų (100 proc.

Lenkijos vyriausybė patvirtino du įstatymų projektus energijos išteklių kainų augimui švelninti, skelbia Lenkijos radijas. „Saugumas. Energetinis ir finansinis saugumas – mūsų mąstymo pagrindas. Tai yra pagrindinis „Teisės ir teisingumo“ [valdančiosios partijos] valdybos filosofijos elementas“, – pareiškė vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis.

Vengrijoje pirmadienį buvo atleisti du meteorologijos tarnybos aukšti pareigūnai, kai dėl netikslios kritulių prognozės teko atidėti fejerverkų šou per svarbiausią šalies nacionalinę šventę,  Atleidus Nacionalinės meteorologijos tarnybos vadovę ir jos pavaduotoją Vengrijos nacionalistų vyriausybė sulaukė kaltinimų dėl politinio kišimosi. Kasmetinis Šv.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Estijos finansų ministerija antradienį pristatė atnaujintas makroekonomines prognozes, kurios numato ekonomikos augimą šiais metais 1 proc., ateinančiais metais – 0,5 procento. Ankstesnėse, balandžio mėnesį skelbtose prognozėse buvo numatytas ekonomikos susitraukimas šiemet 1 procentu.

Rusijos IT milžinė „Yandex“ antradienį paskelbė parduodanti savo žiniasklaidos projektus su vyriausybe siejamai varžovei, didžiausio Rusijos socialinio tinklo savininkei VK.  Šis pardavimas – tai yra dar vienas ženklas, kad šalies vyriausybė didina Rusijos auditorijai prieinamų interneto platformų kontrolę, Maskvai tęsiant karinę intervenciją Ukrainoje.

Į Vakarų sankcijų spaustuvus dėl karo Ukrainoje patekęs, nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungtas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“ priverstas trauktis iš kaimyninės Kazachstano rinkos.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, pranešė, kad 2023-iaisiais prie jos vairo stos naujas vadovas, kuriam bus pavesta padėti bendrovei įveikti pandeminių apribojimų sukeltus ir kitus iššūkius. Dabartinis generalinis direktorius Kasperas Rorstedas eis pareigas, „kol bus paskirtas jo įpėdinis“, kad padėtų „užtikrinti sklandų perėjimą prie bendrovės vairo stojus naujam vadovui“, sakoma „Adidas“ pranešime.

Europoje stiprėjant recesijos dėl energetikos krizės baimei, euro kursas pirmadienį vėl nukrito žemiau pariteto su JAV doleriu ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2002-ųjų, kai jis buvo įvestas į fizinę apyvartą – iki 0,9951 dolerio už eurą, skelbia agentūra AFP. Pirmąkart per pastaruosius du dešimtmečius euras žemiau vieno dolerio ribos buvo nusiritęs praėjusį mėnesį.

Naujai atrastame gamtinių dujų telkinyje netoli Kipro pietinės pakrantės yra apie 70 mlrd. kubinių metrų šių energijos išteklių, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija Nikosijoje. Ši žinia gali būti palanki Europai, kuri ieško alternatyvių energijos išteklių tiekėjų vystantis apsirūpinimo dujomis krizei dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Elektros kaina Lietuvoje siekia naujus rekordus. Praėjusią savaitę ji pabrango dar beveik ketvirtadaliu. O pasimetę žmonės plūsta pas elektros tiekėjus aiškintis, ką toliau daryti ir kodėl auga sąskaitos. Didžiules elektros kainas sunkiai bepakeliantis verslas perspėja apie užsidarymus ir bankrotus. Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiog bėga į kitą gatvės pusę išgirdęs klausimus apie kosmines elektros kainas, pagalbą verslui ir gyventojams.

Bulgarijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sieks derybų su Rusijos energetikos milžine „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo atnaujinimo prieš žiemos sezoną. Balandžio pabaigoje „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą skurdžiausiai ES narei Bulgarijai, jai atmetus Rusijos reikalavimą pereiti prie atsiskaitymo rubliais. Dvišaliai santykiai pablogėjo vadovaujant ankstesnei bulgarų vyriausybei.

Turkija šiais metais padvigubino naftos importą iš Rusijos, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi analitinės bendrovės „Refinitiv Eikon“ duomenimis. Ankara nepasekė Vakarais ir neįvedė sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje, pareikšdama, kad tebėra priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių. „Refinitiv Eikon“ duomenys rodo, kad Turkija šiemet per beveik aštuonis mėnesius padidino naftos importą iš Rusijos, įskaitant „Urals“ ir „Siberian Light“ mišinių, iki daugiau kaip 200 tūkst.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį nurodė, kad Astravo atominė elektrinė, kurios pirmojo energijos bloko planinis remontas vyksta jau beveik keturis mėnesius, o antrojo bloko parengimas naudojimui abejotinas, turi pradėti veikti visu pajėgumu. „Turime rimtai imtis šio reikalo ir viską užbaigti. Baigti šią biurokratiją, išspręsti ją iš esmės. Ir AE turi veikti visu pajėgumu.

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Suomijos energetikos grupė „Fennovoima“ tikisi iš Rusijos branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ per arbitražą prisiteisti maždaug 2 mlrd. eurų, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Fennovoima“ vykdomasis direktorius Joachimas Spechtas paaiškino, jog ieškinys bus argumentuotas tuo, kad Rusijos valstybinė branduolinės energetikos milžinė smarkiai vėlino „Hanhikivi 1“ atominės elektrinės statybos projekto įgyvendinimą, ir dėl to teko jį nutraukti.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ penktadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio 31-osios iki rugsėjo 2-osios dujų tiekimas į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ bus sustabdytas dėl „techninės priežiūros“. „Techninę priežiūrą būtina atlikti kas 1000 eksploatavimo valandų“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę padidėjo 38 proc., dujos brango 16 proc., o degalų kainos toliau mažėjo ir išliko mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 12-18 dienomis buvo 510 eurų už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 509 eurai, 37,5 proc. didesnė, Estijoje – 470 eurų, arba 68 proc. daugiau. Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 40 proc. iki 454 eurų.

Degalų kainos Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,809 iki 1,789 euro, o Rygoje ir Taline – nepakito – atitinkamai 1,834 euro ir 1,899 euro.

Penktadienį Europoje atšaukta keturiolika tarptautinių skrydžių, „Easyjet“ ispanų pilotams pradėjus naują trijų dienų streiką, kuriuo siekiama prieš pandemiją buvusių sąlygų atkūrimo, pranešė profsąjunga. Naujas „Easyjet“ streikas dar labiau padidins aviacijos sektoriaus problemas, kurias kelia konkuruojančios vežėjos „Ryanair“ skrydžių palydovų streikai, prasidėję birželį ir suplanuoti iki sausio mėnesio.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Ukrainos žiniasklaidai paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti. „Akivaizdu, kad elektra iš Zaporižios yra ukrainietiška elektra... Šio principo turi būti visapusiškai laikomasi“, – sakė JT generalinis sekretorius, lankydamasis Odesos uoste pietų Ukrainoje.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos („Destatis“) duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, šalies gamintojų kainos išaugo 37,3 procento. Tai didžiausias metinis prieaugis nuo šio kainų indekso skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, gerokai viršijęs gruodžio-gegužės mėnesiais fiksuotus rekordus. Ekonomistai tikėjosi, kad Vokietijos gamintojų kainų augimas per metus tęs birželį užfiksuotą sulėtėjimą (iki 32,7 proc.) ir liepą sieks apie 32 procentus.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį turės atsakyti į klausimus, užduotus komiteto, tiriančio vieną finansų skandalą, kainavusį vyriausybei milijardus eurų, šalies lyderiui stengiantis išsklaidyti įtarimus dėl jo galimo vaidmens didžiulio masto mokestinio sukčiavimo schemoje.

Liepos mėnesį JAV esamo būsto pardavimai smarkiai sumažėjo visoje šalyje, parodė naujausi duomenys. Nacionalinės nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (angl. National Association of Realtors, NAR) duomenimis, būsto kainos mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, nors ir šiek tiek lėčiau. Pandemijos metu būsto rinka smarkiai išaugo, nes amerikiečiai, turintys santaupų, pasinaudojo pigiomis hipotekos palūkanomis, kad įsigytų namus.

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“. Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

Vokietijos vyriausybė nusprendė laikinai nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gamtinėms dujoms, kad palengvintų šalies gyventojų finansinę naštą dėl išaugusių energijos kainų. Federalinis kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad PVM gamtinėms dujoms bus sumažintas nuo 19 iki 7 proc. laikotarpiui iki 2024 metų kovo pabaigos.

„Apple“ perspėjo apie saugumo spragą, leidžiančią įsilaužėliams perimti „iPhone“, „iPad“ ir kompiuterių „Mac“ kontrolę, bei paragino vartotojus įdiegti skubius programinės įrangos naujinius.  Ketvirtadienį ir trečiadienį technologijų milžinė išleido naujinius, skirtus pataisyti spragą, apie kurią įsilaužėliai jau žinojo ir galbūt ja naudojosi.  „Apple“ žino atvejį, kad ši problema galėjo būti aktyviai išnaudota“, – teigė Silicio slėnyje įsikūrusi bendrovė.

Siriją pasiekė Rusijos krovininis laivas, kuriuo, kaip įtariama, buvo atgabenti iš Ukrainos pavogti grūdai, ketvirtadienį pranešė Kyjivo ambasada Beirute.  Tai vienas iš virtinės klausimų keliančių krovinių, pasiekusių šią karo draskomą šalį.  „Mūsų duomenimis, „SV KONSTANTIN“ prisišvartavo Sirijoje“, – sakoma ambasados pranešime naujienų agentūrai AFP.

Vokietijos energetikos tinklų priežiūros tarnybos vadovas Klausas Muelleris ketvirtadienį pareiškė, kad beveik nėra vilčių, jog Vokietijai pavyks pasiekti dujų saugyklų užpildymo tikslus, atsižvelgiant į sumažėjusį tiekimą iš Rusijos. „Nesitikiu, kad kitus saugyklų užpildymo tikslus pasieksime taip greitai, kaip ankstesnius“, – naujienų svetainei „t-online“ teigė K. Muelleris.  Pasak jo, kitas numatytas tikslas – 85 proc.

Centristų frakcija Estijos parlamente pareiškė, kad šaliai reikėtų pasitraukti iš elektros biržos „Nord Pool“, nebent ji būtų skubiai pertvarkyta. „Vyriausybė turi nedelsdama pareikalauti, kad elektros birža būtų pertvarkyta, kitaip Estija turės pasitraukti iš jos“, – po  posėdžio ketvirtadienį sakė Centristų frakcijos pirmininkas Jaanusas Karilaidas. „Dabartinėje situacijoje birža neveikia – tiek privatūs vartotojai, tiek ir įmonės yra neapsaugoti.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) tebeketina toliau didinti palūkanų normas, mėgindama numalšinti kainų augimą, tačiau sutinka, kad būtų tikslinga „tam tikru metu“ sulėtinti kėlimų tempą, trečiadienį teigė JAV centrinis bankas.  FRS šiemet jau keturis kartus padidino bazinę skolinimosi palūkanų normą, įskaitant du didžiulius padidinimus trimis ketvirčiais procentinio punkto birželio ir liepos mėnesiais – sparčiausiai per daugiau nei 40 metų augančių kainų fone.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) naujasis generalinis sekretorius Haithamas al Ghaisas interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad šiais metais pasaulinėje naftos rinkoje išliks didelė pasiūlos trūkumo rizika, nes paklausa išlieka didelė, o laisvų gavybos pajėgumų mažėja. Jis pavadino „perdėtais“ nuogąstavimus, jog dėl vartojimo lėtėjimo Kinijoje ir visame pasaulyje naftos kainos šį mėnesį krito 16 procentų.

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ pranešė apie planus taikyti naujus metodus, skirtus pastebėti ir užblokuoti žmones, mėginančius pasinaudoti trumpalaikės nuomos paslauga vakarėliams rengti. Bendrovė antradienį pranešė pradėjusi naudoti technologiją, kuri ištirs būsimo nuomininko istoriją platformoje „Airbnb“ bei įvertins, kaip toli yra jo gyvenamoji vieta yra nuo būsto, kurį ketinama išsinuomoti, ar būstą ketinama išnuomoti darbo dienai, ar savaitgaliui, ir kitus veiksnius.

Didžiojoje Britanijoje metų infliacija liepos mėnesį pakilo iki naujų keturių dešimtmečių aukštumų, skatinama kylančių maisto produktų kainų, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, signalizuojantys apie gilėjančią pragyvenimo išlaidų krizę. Nacionalinė statistikos tarnyba (ONS) pranešė, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) padidėjo nuo 9,4 proc. birželį (tuo metu taip pat rekordinis lygis) iki 10,1 proc. praėjusį mėnesį.

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą. „Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime. Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos.

Pastaraisiais metais smarkiai išpopuliarėjus vaizdo turinio transliavimo paslaugoms, linijinės televizijos likimas atsidūrė didžiausioje kryžkelėje nuo pat jos atsiradimo, rašoma pranešime spaudai. Nepaisant vis dar nemažo žiūrovų skaičiaus, prieš kelias savaites vykusiame susitikime su investuotojais „Netflix“ generalinis direktorius Reedas Hastingsas pareiškė, jog ši beveik šimtmetį skaičiuojanti turinio platforma išnyks jau po 5–10 metų.

Dujų kainos Europoje antradienį pakilo iki šešių mėnesių aukštumų, dar labiau padidindamos nuogąstavimus dėl ekonomikos nuosmukio, regionui susiduriant su dujų vartojimo normavimo grėsme dėl tiekimo iš Rusijos mažėjimo karo Ukrainoje fone.  Tuo tarpu naftos kainos, išvakarėse smukusios daugiau nei 5 proc., toliau judėjo žemyn, rinkai nerimaujant, kad paklausa sumažės dėl ekonomikos nuosmukio ar lėto augimo tokiose šalyse kaip Kinija.

Naftos kainos pirmadienį sumenko, rinkai sureagavus į Irano naftos sugrįžimo į rinką perspektyvas bei duomenis, rodančius, kad Kinijos ekonomikos atsigavimą stabdo dėl COVID-19 protrūkių taikomi apribojimai.

Lietuviai pamėgo pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ akcijas, per kurias bilietus galima nusipirkti už juokingą sumą. Tačiau biudžetines atostogas ar savaitgalio poilsį artimiausiu metu teks pamiršti. Išaugus aviacinio kuro kainai „Ryanair“ nebesiūlys bilietų mažiausiomis kainomis. Tai pripažino pats pigių avialinijų vadovas, rašo BBC. Vidurinė kaina išaugs ketvirtadaliu Kaip sako įmonės vykdomasis direktorius Michaelis O'Leary, 10 eurų bilietų era pasibaigė.

Į pirmąjį Jungtinių Tautų užsakytą laivą, kuris pagal susitarimą, skirtą pasaulinei maisto krizei sušvelninti, turi gabenti grūdus iš Ukrainos, sekmadienį buvo pakrauta 23 000 tonų kviečių ir jis pasirengęs išplaukti, pranešė Kyjivas.

Kol lietuviai ministrai ir premjerė atostogauja, Vokietijos valdžia skelbia planus, kaip dėl išaugusių kainų bus padedama sunkiau gyvenantiems žmonėms. Šią savaitę Vokietijos finansų ministras paskelbė, kad šalyje iš dalies bus keičiamas pajamų apmokestinimas, o taip pat kiek padidinti vaiko pinigai, rašo dw.com. Skelbiama, kad vokiško priemonių plano tikslas – padėti gyventojams lengviau pakelti infliacijos naštą, kylančią dėl brangstančio maisto ir energijos išteklių.

Šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos emigravo į Jungtinę Karalystę (JK). Šios šalies valdžia įspėja, kad artėjanti žiema gyventojams gali sukelti daug rūpesčių. Sveikatos sistema ir prekybininkai įspėjami ruoštis blogiausiems scenarijams. Smarkiai atšalus ir pritrūkus dujų, JK gali susidurti su rimtais iššūkiais – ėmus riboti elektros tiekimą, su problemomis susidurtų daugybė verslų ir namų ūkių visoje šalyje.

Jungtinės Tautos (JT) ir kitos pasaulio organizacijos vis garsiau įspėja dėl įsibėgėjančios trąšų krizės. Trąšos yra nepamainomos atstatant žemės derlingumą. O kai kuriose šalyse, ypač Afrikoje, jos jau pabrango daugiau nei 3 kartus nuo to laiko, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Afrikos plėtros bankas skaičiuoja, kad žemyne, kur smulkieji ūkiai išlaiko daugumą gyventojų, jau dabar trūksta 2 mln.

Ispanija ir Portugalija penktadienį parėmė Vokietijos raginimą nutiesti dujotiekį, kuris sujungtų Pirėnų pusiasalį su Europos centrine dalimi, o Madridas pareiškė, kad tokia jungtis galėtų pradėti veikti jau per kelis mėnesius. Europa ieško būdų skubiai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, sukrėtusią energijos rinką, paskatinusią kainų didėjimą ir privertusią šalis skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.

Pirmasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, turintis paimti grūdų krovinį iš Ukrainos pagal susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, penktadienį turėtų atplaukti į vieną Ukrainos uostą, pranešė JT Pasaulio maisto programa (WPF). Laivas „MV Brave Commander“, trečiadienį išplaukęs iš Stambulo, turėtų atvykti į Juodosios jūros uostą Južnę, esantį ryčiau Odesos, sakoma WPF pranešime.