Europa ieško būdų skubiai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, sukrėtusią energijos rinką, paskatinusią kainų didėjimą ir privertusią šalis skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų.
Ketvirtadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad „krinta į akis“, jog nėra dujotiekio, jungiančio Portugaliją, Ispaniją ir Prancūziją su Vidurio Europa. Anot jo, toks vamzdynas galėtų „smarkiai prisidėti“ prie pastangų sušvelninti tiekimo krizę.
Ispanija šiuo metu turi šešis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, per kuriuos priima jūra atgabenamas dujas. Šie terminalai galėtų padidinti Europos Sąjungos importo pajėgumus, bet Ispanija turi tik dvi mažo pralaidumo jungtis su Prancūzijos dujotiekių tinklu, sujungtu su likusia Europos dalimi.
Madridas ragino atgaivinti dujotiekio, jungiančio Katalonijos Pirėnus su Prancūzija, projektą, galintį reikšmingai padidinti tiekimo pajėgumus..
Kalbėdama per Ispanijos visuomeninę televiziją ekologijos ministrė Teresa Ribera sveikino O. Scholzo komentarus ir pridūrė, kad Madridas nusiteikęs „prisidėti prie energetikos krizės [sprendimo]... naudojant Ispanijos išdujinimo infrastruktūrą“.
Portugalijos premjeras Antonio Costa (Antoniju Košta) sakė, kad jungtis su Europos centrine dalimi jo šaliai yra „prioritetas“. Jis sveikino Vokietijos poziciją kaip papildomą „spaudimą Europos institucijoms“, kad šis klausimas būtų sprendžiamas.
Pirėnų pusiasalyje jau yra sukurtas geras dujų tiekimo tinklas, bet daugiausiai rūpesčių kelia tiekimas per Pirėnų kalnus. Ispanija ir jos dujų operatorė „Enagas“ bendradarbiauja su Prancūzijos institucijomis, kad būtų sukurta „tiesesnė jungtis“, sakė T. Ribera.
„Vamzdynui per Katalonijos Pirėnus reikėtų investicijų“, pažymėjo ispanų ministrė ir pridūrė, kad „Enagas“ yra apskaičiavusi, jog „vamzdynas pietinėje sienos pusėje galėtų pradėti veikti per 8–9 mėnesius“.
Toks dujotiekis būtų panašus į anksčiau siūlytą „MidCat“ projektą, turėjusį sujungti Portugalijos, Ispanijos ir Prancūzijos dujų tinklus, bet sulaukusį aplinkosaugos organizacijų pasipriešinimo. Šio projekto įgyvendinimas sustojo 2019 metais, negavus finansavimo.
Tačiau kilus karui Ukrainoje atsinaujino raginimai tęsti tokius planus. Viena iš jų šalininkų buvo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Naujienų agentūrai AFP „Enagas“ atstovė patvirtino, kad dujotiekis galėtų būti parengtas veikti „per 8–9 mėnesius nuo statybų pradžios“.
Pagal savo strateginį planą 2022–2030 metams bendrovė siekia skirti šiam vamzdynų projektui apie 370 mln. eurų.
T. Ribera taip pat sakė, kad Ispanija siekia geriau naudoti esamus vamzdynus, įrengdama papildomą kompresorių stotį, kuri leistų padidinti dujų tiekimo pajėgumus 20–30 procentų.
Šis projektas galėtų būti užbaigtas per „2–3 mėnesius“, pridūrė ministrė.
„Aišku, tai nėra daug – per šias jungtis galime tiekti iki 2–2,5 proc. visoje Europos Sąjungoje suvartojamų dujų – bet tai aktualu“, – kalbėjo T. Ribera.
