Nekilnojamasis turtas

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Prasidėjus karui į Lietuvą pradėjo plūsti ukrainiečiai, taip pat ir baltarusiai. Kai būstų ėmė trūkti, jų nuomos kainos vos per keletą mėnesių stipriai šoktelėjo į viršų. Šiuo metu būstų pasiūla stabilizavosi, tačiau kainos, tikėtina, išliks pakilusios. Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.

Rekonstrukcijos metu bent vienam pastato išorės matmeniui – ilgiui, pločiui arba aukščiui – padidėjus daugiau kaip 50 proc., pastatui bus taikomi naujo projektavimo ir statybos reikalavimai.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Statybos įstatymo pataisas: 69 parlamentarai balsavo už, 10 buvo prieš ir 37 susilaikė. Pataisa įsigalios nuo 2023 metų gegužės.

Viena didžiausių šalies statybos įmonių – Panevėžio statybos trestas (PST) per metus turi ištaisyti broką statant Vilniaus universiteto (VU) Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje bei padengti per 23 tūkst. eurų  universiteto nuostolius, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas gruodžio 13 dieną iš dalies patenkino mokslo įstaigos ieškinį ir pripažino, kad 2013-2015 metais statydamas naujus VU mokslo korpusus PST dalį darbų atliko netinkamai.

Kauno savivaldybė rengiasi skirti 293,5 tūkst. eurų papildomų lėšų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai, žinomai kaip Soboras, rekonstruoti. Kaip nurodoma savivaldybės sprendimo projekte, šios lėšos bus skiriamos viešajai įstaigai „Soboro projektai“, vykdančiai maldos namų atnaujinimo darbus. Bendra rangos darbų vertė siekia 2,3 mln. eurų, iš kurių 1 mln. – Europos Sąjungos lėšos. Likusią lėšų dalį yra įsipareigojusi skirti savivaldybė.

Rinkdamiesi butą nuomai žmonės dažnai atsižvelgia į skelbime nurodytus privalumus – tokius, kaip garantuota vieta automobiliui, įvestas internetas, ramūs kaimynai ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pateikta informacija būna melaginga, o nutraukti sutartį jau būna per vėlu. Vilnietė pasidalino savo patirtimi su viena buto savininke, kuri, pasak pašnekovės, apgavo ir ankstesnius nuomininkus.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Šiemet sausį-spalį statybos darbų Lietuvoje atlikta už 3,7 mlrd. eurų – 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien spalį atlikta statybos darbų už 467,6 mln. eurų to meto kainomis –  5,1 proc. daugiau nei rugsėjį. Pastatų statybos darbų atlikta 0,8 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 11,6 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Per metus – spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – statybos darbų atlikta 4,8 proc. daugiau.

Būsto kainos Latvijoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pakilo 13,7 proc., parodė šalies statistikos tarnybos išankstiniai duomenys. Naujos statybos būstas tuo pat laikotarpiu pabrango 12,5 proc., o senesnės statybos būstas – 14 procentų. Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos paaugo 1,3 procento. Vien pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 0,1 proc., o antrinėje – 1,5 procento.

Vyriausybė trečiadienį visuomenės poreikiams nusprendė perimti kultūros paminklų statusą turinčių Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų. Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų. Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti. Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.

Nacionalinės koncertų salės projektui išduotas statybų leidimas, antradienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Komplekso statybai planuojama skelbti tarptautinį rangos darbų konkursą, patys darbai turėtų prasidėti 2024 metais.  „Turime puikų Nacionalinės koncertų salės projektą ir šiandien jau turime jam statybos leidimą. O galutinai susiderinę su Vyriausybe finansavimo ir valdymo aspektus, skelbsime tarptautinį rangos konkursą“, – pranešime sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Būsto nuomos kainos Lietuvoje kiekvienais metais augo palaipsniui, tačiau šiais – rekordiškai šoktelėjo į viršų vos per keletą mėnesių. Ir jeigu prieš trejus metus sostinėje vidutinė 1 kv. m. kaina buvo 9,9 euro, per 2022 m. piką ji siekė net 15,8 euro. Šiemet kainos didžiuosiuose miestuose jau padidėjo nuo 11 iki 28 proc. O kai kurie būstai pabrango pusantro šimto eurų. Šiuo metu kainos šiek tiek krenta, tačiau iki praėjusių metų lygio dar toli.

Ne vienam ir ne dviem, o tikriausiai šimtams jaunų tėvų Lietuvoje teko susidurti su būsto nuomos problema, nes didžioji dalis nuomotojų savo turtą užleidžia su sąlyga, kad jame nebus vaikų.

Imant būsto paskolą galima rinktis kintamas arba fiksuotas palūkanas, tačiau pastarąsias renkasi vos 4 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, didžiajai daugumai lietuvių palūkanų dydis yra nepastovus ir sudaro tik dar daugiau neplanuotų išlaidų. Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.

Subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti skiriamos ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai paaiškino, kas ir kada gali pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje. Tarp galinčių gauti šią subsidiją – ne vien jaunos šeimos, bet ir vieniši vilniečiai, rašoma pranešime spaudai. Kas turi teisę į subsidiją būstui įsigyti? Pasak „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Nuo gruodžio 12 d. pusę metų truksiančiai rekonstrukcijai uždaroma požeminė pėsčiųjų perėja viename iš judriausių sostinėje Konstitucijos prospekte (ties stotelėmis „Europos aikštė“). Po remonto ji taps saugesnė ir patogesnė. Požeminė pėsčiųjų perėja bus iš esmės modernizuojama: keičiamos susidėvėjusios statinio konstrukcijos, įrengiamas viešasis tualetas, naujas liftas ir nauja ventiliacijos sistema, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Per lapkričio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota apie 9,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – tai yra kukliausias mėnesio rezultatas šiemet, rašoma pranešime spaudai. Paskutinį kartą mažesnis įregistruotų NT sandorių skaičius buvo fiksuotas per pandemiją 2020 metų gegužę, pastebi įregistruotų NT sandorių dinamiką stebintys Registrų centro analitikai. Per visus šiuo metu Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 120 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc.

Būsto nuomai brangstant, o nekilnojamo turto kainoms kylant sutaupyti pradiniam įnašui ir įsigyti nuosavą būstą tampa vis sudėtingiau. O dažniausiai su nuomos iššūkiais susiduria jauni žmonės ar studentai – atsikraustę į kitą miestą dėl mokslų turi susirasti finansiškai įkandamus namus ir dar išsilaikyti. Taigi kyla klausimas, ar tokioje situacijoje turėti nuosavą būstą – realu? „Visibankai.

Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą. Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

Ginčai tarp nuomininkų ir nuomotojų kyla nuolatos. Pavyzdžiui, būna taip, kad laikinai butą besinuomojančiam žmogui šeimininkai liepia mokėti už stogo, vandentiekio remontą ir apskritai už ilgametį namo atnaujinimą. O nesutikus ima šantažuoti, kad kils nuomos kaina. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis ieškojo atsakymų socialiniuose tinkluose ir supratęs, kad namo remonto darbų išlaidos priklauso ne jam – stengėsi tartis su šeimininkais.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ vystys VMG grupės statybos konstrukcijų gamyklos projektą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). „Hanner“ investicijos į projektą neskelbiamos.  Anot pranešimo, „Hanner“ grupės įmonė „Trust Capital“ tapo VMG grupės bendrovės „VMG Lignum construction“ dalininke.

Po kelių dešimtmečių pertraukos „Rotonda“ vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius apsilankyti. Prie daugeliui nostalgiją keliančio pastato Sereikiškių parke atgimimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, siekdama atgaivinti sostinės širdyje ilgą laiką apleistą kavinę, investavo apie 230 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus atlikti būtini archeologiniai tyrimai ir atvestos vandens, nuotekų ir dujų komunikacijos. Dar 400 tūkst.

Vienos didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos grupių „MG grupė“ savininkas Darius Mockus teigia, kad karas Ukrainoje pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinkos vystymąsi – stringa brangaus NT pardavimai. „Mes dabar susiduriame su išlaukimu ir dėl to yra pastrigę ypatingai brangesnieji pardavimai, nes žmonės lūkuriuoja, čia natūralu“, – antradienį „Verslo žinių“ metinėje ekonomikos konferencijoje Vilniuje teigė D. Mockus.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Lietuvoje būsto kainos per dvejus išaugo daugiausia visoje Europoje – beveik 40 proc. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja – gyventojams net ir gaunant didesnes pajamas įsigyti būstą vis sunkiau. Apie tai buvo kalbama ketvirtadienį vykstančioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Jau ne paslaptis, kad butas modernizuotame name yra patrauklesnis ir kainuoja daugiau, nei nemodernizuotame pastate. Vėdinamos sienos Vienas populiariausių modernizuojamų daugiabučių sienų šiltinimo sprendimų yra taip vadinamos vėdinamos sienos.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ekonominės ir geopolitinės priežastys lemia, kad nekilnojamojo turto (NT) sandorių Lietuvoje šiemet yra mažiau nei pernai, tačiau, šių metų rezultatai yra labai artimi tiems, kurie buvo fiksuoti dar iki pandemijos – 2019 metais, skelbia Registrų centras. Šiais metais Lietuvoje iš viso įregistruota beveik 110 tūkst. NT sandorių – 18 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-spalį. Vien tik spalį įregistruota 11,2 tūkst. sandorių – 20 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 3 proc.

Prokurorai aiškinsis privačių sodybų atstatymo teisėtumą Asvejos regioniniame parke, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. „Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė šiandien (antradienį – BNS) pradėjo tyrimą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas“, – teigiama pranešime. Prokuratūra tyrimą pradėjo naujienų portalui delfi.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlo nuo 2023 metų sausio liberalizuoti statybas potvynių vietovėse – siekiama išimties, šiose teritorijose leidžiančios statybas, jei jos būtų tinkamai apsaugotos nuo potvynių. Parlamentarai sako, kad tokie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai leistų įsisavinti teritorijas, kurios jau yra tinkamai apsaugotos nuo potvynių.

Komercinių patalpų nuomos verslas dėl išaugusių energijos kaštų šiuo metu išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Prekybos centrų atstovai sako, kad tenka ieškoti įvairių būdų, kurie padėtų sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, tokiu būdu palengvinant nuomininkams tenkančią finansinę naštą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje daugėjant atvejų, kai kylant kainoms pardavėjai vienašališkai nutraukia preliminariąsias sutartis ir turtą parduoda brangiau, teisininkai sako, kad teisinio reguliavimo dėl tokių sutarčių keisti nereikia, tačiau žmonės turėtų labiau domėtis sutarties turiniu.  „Nematome kol kas kažkokio didelio poreikio keisti teisinį reguliavimą.

Sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“ paskelbė konkursą  Mykolo Biržiškos gimnazijos aikštynui sutvarkyti, šalia mokyklos iškils pirmasis mieste šildomas futbolo stadionas. Dėl šios ypatybės nauja pilnų matmenų futbolo aikštė galės būti naudojama visais metų laikais, antradienį informavo Vilniaus savivaldybė.

Augant kainoms šalyje, gyventojai sugalvoja daug būdų, kaip sutaupyti. Ekspertai pastebi, kad dėl pakilusių elektros kainų žmonės vis dažniau prisimena židinius, krosnis. Vis dėlto ilgą laiką nenaudoti ir tinkamai neprižiūrimi tokio tipo įrenginiai dažniausiai atneša tik dar daugiau nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Lietuvoje šiemet sausį-rugsėjį iš viso įregistruota 98,8 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 18 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120,2 tūkst.), skelbia Registrų centras.  Anot jo, tokį sulėtėjimą daugiausia lemia prastesni gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia „Visus šiuos metus stebėjome maždaug tolygų NT sandorių skaičiaus atsilikimą nuo praėjusių metų.

Per rugpjūtį ir rugsėjį gautos 37 paraiškos dėl daugiabučių šilumos punktų ir karšto vandens sistemų modernizavimo – beveik tiek pat, kiek per visus 2019–2021 metus. Per du šių metų mėnesius gautų paraiškų vertė siekia 1,2 mln. eurų, arba beveik trečdalį visos skirtos sumos. Manoma, kad paraiškos kur kas aktyviau nei anksčiau teikiamos išaugus šildymo kainai, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Registrų centrui perskaičiavus žemės ir statinių vidutinę rinkos vertę, pagal kurią nuo 2023 metų bus skaičiuojami žemės ar nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai, labiausiai per penkerius brango žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemė.

Buvusį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) pastatų kompleksą Vilniuje liepą aukcione už 13,59 mln. eurų įsigijusios statybų bendrovė „YIT Lietuva“ ir jos partnerė – nekilnojamojo turto projektų vystytoja „Reefo“ čia ketina plėtoti būsto projektą. „YIT Lietuvos“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad 1,1 ha sklypas J. Basanavičiaus gatvėje yra patrauklioje vietoje, Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė.

Viena didžiausių šalyje statybų bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) už daugiau nei 27 mln. eurų rekonstruos „Aukštaitijos“ sporto rūmus ir juose įrengs baseiną.  Įmonė pasirašė rangos sutartį su Panevėžio miesto savivaldybe, pranešė PST.  6,76 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatas po rekonstrukcijos bus išplėstas iki maždaug 12,25 tūkst. kv. metrų. Darbus numatoma atlikti per 35 mėnesius, rašoma pranešime.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį atpigo  vidutiniškai 0,6 proc., o nuo šių metų pradžios – pabrango 7 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Bendrovės skaičiavimais, vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 967 eurai už kvadratinį metrą. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos rugpjūtį butų mažėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 5,9 proc., skelbia Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai brango 6,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai – 7,1 proc., daugiabučiuose namuose – 6,6 procento.  Ankstesnės statybos būstai brango 5,5 proc., daugiabučiuose namuose – 6 proc., vienbučiai ir dvibučiai – 4,1 proc. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – būsto kainos padidėjo 22,1 procento.

Lietuvoje šiemet sausį-rugpjūtį iš viso įregistruota 87,9 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 17,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Registrų centras.  Anot jo, prie NT sandorių rinkos lėtėjimo labiausiai prisideda dėl infliacijos prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir auganti nežinomybė dėl ekonominių perspektyvų. „Pasibaigusi vasara ir atėjęs ruduo reikšmingų pokyčių NT sandorių rinkoje neatnešė – įregistruotų sandorių skaičius ir toliau mažėja.

Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 77 būstai, iš kurių 62 ekonominiame ir  vidutiniame, 15 prestižiniame segmente. Sulėtėjusi NT rinka keičia ir pirkėjų elgesį – jie turi galimybę daugiau laiko skirti sprendimui būsto įsigijimui priimti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir rugpjūčio mėnesį. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų. Analitikai svarsto, kad kainos pasiekė ribą, kai tampa nebeįkandamos, tad pirkėjai priversti dairytis senesnės statybos būstų, tačiau pardavėjai kategoriški ir gerų žinių neturi.

Seime bus svarstomas siūlymas apriboti būsto nuomos kainas siekiant sustabdyti nenumaldomai augančių nuomos kainų didėjimą. Kad ir kaip gerai skamba ši idėja, nekilnojamojo turto (NT) atstovai įsitikinę, kad tai būtų žiaurus smūgis būsto nuomos rinkai, todėl tokiam sprendimui nepritaria.  Seime siūloma leisti savivaldybių taryboms savo teritorijoje nustatyti maksimalų būsto nuomos mokesčio dydį.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Homa Group“ iš Norvegijos kapitalo įmonės „AMG Property“ įsigijo automobilių salonų „Krasta Auto“ ir „Porsche“ pastatus. Daugiau nei 13 tūkst. kv. metrų ploto pirkimo-pardavimo sandorio vertė neatskleidžiama, penktadienį pranešė bendrovė. „Homa Group“ administracijos departamento vadovas Donatas Daunys sako, kad dėliodama verslo strategiją įmonė nori užsitikrinti pasyvių pajamų šaltinius. „Šis sandoris yra viena priemonių tam įgyvendinti.