Nekilnojamasis turtas

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“ netukus tikisi gauti statybos leidimą ir rugsėjį pradėti rekonstruoti apleistą buvusią Druskininkų sanatoriją „Nemunas“ – kurorto centre esantis statinys yra aukščiausias mieste. Komplekse ketinama įrengti viešbutį, apartamentus bei komercines patalpas, o investicijos sieks apie 28,5 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), prašydama įvertinti daugiabučio Naujamiestyje, S. Konarskio g. 6A, teisėtumą. Bendrovės „Vingio apartamentai“ pastatytas statinys pasikeitė, palyginti su techniniu projektu, kuriam statybos leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

Seimas nutarė, kad nuo lapkričio mėnesio nebebus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei suma viršys 5 tūkst. eurų. Kadangi banko pavedimų sumos yra apribotos, pašnekovai paaiškino, ką reikės daryti norint pervesti didesnes sumas nei leidžia limitas, pavyzdžiui, perkant būstą, ir kaip tai apskritai paveiks nekilnojamojo turto (NT) pirkimus. Jų teigimu, bankų klientai pagal poreikį gali koreguoti savo mokėjimų limitus, maksimali suma – 50 tūkst. eurų, tačiau nuo 15 tūkst.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 19,1 procento. Labiau jis brango Nyderlanduose (19,5 proc.), Vengrijoje (20,6 proc.), Estijoje (21 proc.) ir Čekijoje (24,7 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 17,3 procento.

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brokeriai pataria, ką daryti ir ko nedaryti perkant ar parduodant būstą, kokios didžiausios klaidos ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Su nekilnojamo turto (NT) pardavimu ar pirkimu anksčiau ar vėliau tenka susidurti kone kiekvienam. Tačiau, brokerių teigimu, labai mažai kalbama apie esminius dalykus: kaip aprašyti parduodamą NT, ką daryti su nuotraukomis, kaip parinkti kainą, vykdyti tinkamas apžiūras ir valdyti jų srautus.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Būsto kainoms Lietuvoje augant jo įperkamumas be paskolų vis dar yra geras, tačiau jis gali prastėti, teigia Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, norint, kad šis rodiklis toliau neprastėtų, reikia stabilizuoti nekilnojamojo turto (NT) rinką įvedant tinkamą NT mokestį ir užtikrinant pasiūlos lankstumą. Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Jei norime sumažinti būsto kainas, viskas yra mūsų rankose, sako „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Esą gyventojai susiduria su didžiulėmis būsto kainomis dėl sumažėjusios pasiūlos, o tai įvyko dėl biurokratinių stabdžių ir neišduodamų statybos leidimų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad būsto kainos šoktelėjo ne tik dėl sumažėjusios pasiūlos, o jos padidinimas nebūtinai reikš mažėjančias kainas.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, jaučiamas didelis nuomojamų butų pasiūlos sumažėjimas ir ryškus kainų kilimas. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pripažįsta, kad būsto nuomos pasiūla sumažėjo net iki 70 proc., o kainos pakilo nuo 13 iki 60 proc. Skaičiuojama, kad butų nuoma Vilniuje ir toliau išlieka brangiausia. Tačiau didžiausias kainų kilimas per metus pastebimas Klaipėdoje, kurioje nuomos kainos aplenkė prašomas Kaune.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) skelbimų žmonės neretai randa „perliukų“, kuriais pasidalina soc. erdvėje ir sukelia dideles diskusijas. Šį kartą lietuviai dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės viešo aukciono būdu parduodamu NT, kuris nustebino ne tik kaina, bet ir neįprasta būsto būkle. NT specialistas atskleidė, kad savivaldybių pardavinėjami būstai dažnai būna avarinės būklės, taigi nėra kuo stebėtis. Vis dėlto jis sutiko, kad šį kartą prašoma kaina iš tikrųjų yra nemaža.

„Luminor“ bankas fondui „Lords LB Special Fund I Subfund B“ suteikė 35,4 mln. eurų finansavimą A klasės „Lvivo“ verslo centro Vilniuje projektui. 15 tūkst. kv. metrų ploto „Lvivo“ verslo centras yra A+ energinės klasės statinys, įsikūręs sostinės Šnipiškių rajone. Jame įgyvendinti modernūs architektūriniai, inžineriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei panaudotos išskirtinės kokybės medžiagos bei įrenginiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Statybos darbų Lietuvoje sausį–balandį atlikta už 1,1 mlrd. eurų – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (nepašalinus – 4,2 proc.). Vien balandį statybos darbų atlikta už 336,2 mln. eurų to meto kainomis – 13 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei kovą (nepašalinus – 2,4 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 6,4 proc. mažiau, inžinerinių statinių – 19,7 proc.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Vilniaus savivaldybė viešame posėdyje svarstys „Avia Solutions Group“ arenos kapitalinio remonto projektą, kuriame taip pat dalies patalpų paskirtis bus keičiama į maitinimo. Projektiniuose siūlymuose rašoma, jog šio projekto pagrindų – nuo V. Gerulaičio gatvės pusės patalpos bus keičiamos iš sporto į maitinimo paskirtį. Taip pat minima, jog vienas iš atsinaujinančios arenos tikslų labiau atsiverti visuomenei ne tik renginių metu.

Lazdynų baseino Vilniuje statybas tikimasi užbaigti iki rudens, o jį atverti dar gruodį, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Anot jo, šiuo metu yra baigta apie 90 proc. statybos darbų, biudžetas lieka nepakitęs – 35 mln. eurų, tačiau baseinas bus atvertas be SPA ir pirčių zonų, jos bus užbaigtos vėliau.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordines aukštumas, statybų verslas susiduria su sunkumais. Statybų verslas teigia, kad valdžia privalo imtis veiksmų, kitaip projektų įgyvendinimas lėtės arba apskritai stos. Tuo metu Vilniaus ir Kauno savivaldybės ramina, kad jų didieji statybos projektai dėl infliacijos trikdžių nepatyrė ir juda į priekį. Statybos įmonės jau kurį laiką bando atkreipti dėmesį į augančias kainas.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių. Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima.

Apie naują prekybos ir pramogų centrą prie sostinės Vingio parko kalbama jau daugiau kaip 10 metų. Tačiau dėl ekonominės krizės, verslininkų ginčų ir kitų aplinkybių jo statybos kol kas neprasidėję. Vis dėlto panašu, kad projektas vėl pajudėjo iš mirties taško. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai „Akropolis Group“ Vilniaus regioninei architektūros tarybai (VRAT) pristatė naujausius verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektinius pasiūlymus.

Tarptautinės organizacijos seniai priekaištauja, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva per mažai apmokestina nekilnojamąjį turtą (NT). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje vyrauja didelė turtinė nelygybė, nuolat trūksta lėšų socialinei, sveikatos apsaugai ar švietimui. Tačiau, panašu, kad ši vyriausybė galų gale ryšis bent pabandyti gyventojų ir verslo NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį naujausius pasiūlymus dėl NT mokesčio pakeitimo pristatė Finansų ministerija.

Nors nekilnojamojo turto kainos jau kurį laiką auga, jaunos šeimos, norinčios nusipirkti savo pirmąjį būstą, gali sulaukti gelbėjimo rato iš valdžios. Nors didžiausią valstybės paramą gauna norintys būstą pirkti regionuose, pinigų jaunos šeimos gali gauti ir kitoms būsto pirkimo, nuomos ar statymo reikmėms. Ministerijos atstovai tikina, kad šios finansinės paskatos dalį jaunų šeimų paskatino susilaukti vaikų.

Daugelis daugiabučiuose gyvenančių lietuvių turėtų suklusti. Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.

Artėjant vasarai, nemažai lietuvių pradeda dairytis sodybų toliau už miesto, tačiau praūžusi pandemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje smarkiai paveikė ekonomiką: kito paklausa, pasiūla, kainos ir net sodybų įsigijimo priežastys.

Nepaisant karo sukelto neapibrėžtumo ir nerimo, Lietuvos gyventojai ir toliau perka būstus. Tiesa, specialistai skaičiuoja, kad dabar pirmenybė teikiama senesnės statybos būstams. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad jų nauji pardavimai sumažėjo kelis kartus. Anot specialistų, žmonės nenori laukti, kol būstas bus pastatytas, be to, senos statybos būstai pigesni, tad juos žmonės ir perka.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai ir daug kitų produktų bei medžiagų. Ne išmintis ir nekilnojamasis turtas (NT), kuris, pasak Arvydo Avulio, gali tik brangti.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai, maisto produktai ir taip toliau. Ne išimtis ir Lietuva. Tačiau kokia situacija su nekilnojamojo turto (NT) rinka? Kaip karas Ukrainoje paveiks NT rinką? Ar būsto kainos šoks į viršų?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu ir NT analitiku Arnoldu Antanavičiumi. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

2024 m. Vilniaus centriniame verslo rajone, Konstitucijos prospekte, priešais Vilniaus miesto savivaldybės pastatą, visai šalia planetariumo ir prekybos centro CUP, iškils naujas verslo centras. Šioje vietoje dabar yra mokama stovėjimo aikštelė. Projektas bus įgyvendintas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios britų kompanijos „Rogers Stirk Harbour + Partners“ pasiūlymą.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai teigia, kad praėjusią savaitę prasidėjusi Rusijos karinė invazija Ukrainoje kol kas neturėjo reikšmingos įtakos pardavimams Lietuvos būsto rinkoje, tačiau pripažįsta, kad naujų užklausų dėl butų įsigijimo sumažėjo.

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų. Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT. Tačiau jau netrukus turėtų būti pateikti įstatymų projektai, kuriais NT bus apmokestintas kur kas labiau nei dabar. Kad ir  gana nedidelį, jį mokėtų visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 1,6 proc. (2021 metų gruodį buvo fiksuojamas 1,1 proc/ augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,6 proc. (2021 metų gruodį metinis augimas siekė 22,4 proc.), rašoma pranešime spaudai.

Pasaulyje susiduriant su rekordiniais elektros ir šilumos kainų šuoliais, gyventojai, norėdami sutaupyti pinigų, vis dažniau žvalgosi į atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės elektrines. Būtent tokia galimybe pasinaudojo ir keliautojas Martynas Starkus. Statybų maratono metu „Starkus stato“ laidos vedėjas Martynas iškėlė naują tikslą – įsirengti ne tik naują namą, bet ir sodyboje pastatyti saulės elektrinę, siekiant tokiu būdu ateityje sutaupyti.

Praėjusiais metais Lietuvoje baigti statyti 7,2 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų – 3,1 proc. mažiau nei 2020 metais. Baigtuose statyti 6,6 tūkst. naujų gyvenamųjų namų įrengta 10,95 tūkst. būstų. Gyvenamųjų namų per metus sumažėjo 3,2 proc., būstų juose skaičius – 21,1 proc., o būstų naudingasis plotas – 15,6 proc., pranešė Statistikos departamentas.  Pernai taip pat baigti statyti 598 nauji negyvenamieji pastatai. Jų bendrasis plotas buvo 16,8 proc.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje pernai atliko 3,8 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 4,3 proc. daugiau nei 2020 metais.  Pastatų statybos darbų pernai atlikta 12,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių – 4,9 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų atlikta 8,6 proc. daugiau, negyvenamųjų pastatų – 14,8 proc. daugiau, pranešė Statistikos departamentas. Vien pernai gruodį statybos darbų atlikta už 393,1 mln. eurų to meto kainomis – 7,2 proc.

Praėjusiais metais „Swedbank“ išduotų būsto paskolų suma, palyginti su 2020 m., padidėjo 23 proc. iki 711 mln. eurų, ir pranoko ikipandeminių 2019-ųjų rezultatus. Būsto finansavimo ekspertai išskiria dvi pastaraisiais metais išryškėjusias tendencijas – tai išaugusios individualių namų pirkėjų gretos ir didesnė vidutinė būsto paskolos suma, rašoma pranešime spaudai.

Kalbant apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, dažniausiai naudojamas bendrasis vardiklis būna kainų pokyčiai. Tačiau žvelgiant į NT rinką iš finansuotojo perspektyvos, svarbių dedamųjų nekilnojamojo turto paveiksle yra gerokai daugiau. Kokia dinamika skirtingi NT sektoriai pasižymėjo per pastaruosius metus ir ko tikėtis šiais metais?  Lietuvos banko vertinimu, gyvenamojo būsto kaina Lietuvoje šiuo metu yra kiek pervertinta.

Praėjusiais metais Lietuva tapo viena valstybe, kurioje nekilnojamo turto kainos padidėjo bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pakilusios būstų kainos neįtiko klientams, o itin išaugusi paklausa kėlė galvos skausmą statybų įmonėms. Kalbama, kad situacija artimiausiu metu negerės. Ekspertai kalba, kad nekilnojamo turto kainos neturėtų kristi dėl aukštos būstų paklausos, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasiūla tapo itin maža.