Nekilnojamasis turtas

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Aplinkos ministerija siūlys sumažinti reikalavimus nesudėtingiems statiniams – jiems nebereikės atlikti statybos užbaigimo procedūrų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Be to, anot jo, inicijuojamos įstatymų pataisos, kuriomis tikimasi padidinti statybų užbaigimo rinkos konkurenciją ir paslaugų kainas.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželio mėnesiu, butų pardavimai Lietuvoje sumenko, o jų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, liepą Lietuvoje parduotų daugiabučių butų skaičius sumažėjo 3,5 proc. iki 2962, o per metus – 16,9 procento. Vilniuje birželį parduota 910 butų – 5,6 proc. mažiau nei birželį ir 22,4 proc. mažiau nei 2021 metų liepos mėnesį.

Lietuvoje šių metų sausį-liepą įregistruota 77,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Registrų centro teigimu, tokiam NT rinkos lėtėjimui įtakos turi išaugusios pirmojo būtinumo prekių kainos, staigus NT kainų augimas, geopolitinis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje.

Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. Praėjusiais metais, pardavus beveik 270 paveldėto turto objektų, gauta per 3,2 mln. eurų įplaukų. Šiuo metu aukcione galima nusipirkti, pavyzdžiui, pusę 47 kv.

Butai Taline pinga antrą mėnesį iš eilės, o liepą jų vidutinė kainą, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, buvo 2 proc. mažesnė nei birželį – 2907 eurai už kvadratinį metrą, rodo Estijos žemės departamento išankstiniai duomenys. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Estijos sostinėje pabrango vidutiniškai 24,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,8 proc., per metus – pakilo 28,6 proc. iki 2801 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9 proc.

Liepą Vilniuje parduoti 64 būstai (89 nauji susitarimai, 25 atšaukimai) – tris kartus prastesnis rezultatas nei prieš mėnesį (185 pardavimai, 214 susitarimų, 29 atšaukimai), daugiau nei aštuonis kartus prastesnis nei prieš metus (550, 565, 15) ir prasčiausias rezultatas per dešimtmetį, rašoma nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ pranešime spaufai. Pagrindinės priežastys, įmonės teigimu, yra smarkiai pakilusios būsto kainos ir pastatyto būsto trūkumas.

Vidutinė namo kaina JK per pastaruosius metus išaugo £32,000: tipinis namas dabar kainuoja £283 000 –12,8 proc. daugiau nei pernai gegužę, rodo naujausi duomenys. Palyginimui, balandį būsto kainos ūgtelėjo 11,9 proc., skelbia Nacionalinės statistikos biuras ir pažymi, kad nekilnojamojo turto vertė Anglijoje, Velse ir Škotijoje gegužės mėnesį pasiekė naują rekordinį lygį. Anglijoje vidutinė būsto kaina per metus padidėjo 13,1 proc. iki £302 000, Velse – 14,4 proc.

TV3 statybų laida „Penkių žvaigždučių būstas“ sulaukė netikėto žiūrovų skambučio. Į redakciją paskambinęs kaunietis Andrius prasitarė, kad nori pirkti antrą būstą pajūryje ir tokiu būdu yra pasiruošęs nustebinti savo mylimąją. Andrius neslepia, kad jau kuris laikas su savo mergina svajojo apie nuosavą būstą prie jūros ir mano, kad dabar tam atėjo tinkamas laikas. „Aš esu vyras, kuris girdi savo moterį.

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Jai šiais metais skirta 10 mln. eurų iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos, pranešime žiniasklaidai nurodo APVA.

Nepaisant augančių palūkanų normų ir kainų, kalbų apie artėjantį sunkmetį, nekilnojamo turto (NT) vystytojai gyventojams siūlo įspūdingus namus 30 metrų aukštyje ar su garažais lėktuvams pasistatyti. Jų kaina siekia daugiau nei 1 mln. eurų. NT specialistas abejoja, ar lietuviai šiuos namus pirks. Tuo metu ekonomistas tikina, kad panašių, drąsių projektų reikėtų daugiau.

Brokeriai dalinasi patarimais, ką verta ir ko neverta atnaujinti prieš parduodant būstą ir kokie dalykai lemia nekilnojamojo turto (NT) kainą. Jie atskleidžia, kad investavimas į naują interjerą – dažna klaida, nes tai gali neatitikti pirkėjų skonio. Kita vertus, cheminis valymas, švarūs langai, tvarkingos ir neatsilupusios sienos – didelis pliusas. Taip pat parduodant NT svarbu suprasti, kad labai daug lemia vieta – jeigu ji nepatraukli, modernus ir naujas buto įrengimas neatsipirks.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia atvirą Pilaitės baseino projekto idėjos konkursą. Objektas numatytas Pilaitės gimnazijos sklype, šalia mokyklos pastato ir futbolo maniežo, tad ypatingas dėmesys bus skiriamas būsimojo statinio integralumui esamoje teritorijoje. „Turėdami ne vieną architektūrinę viziją, galėsime parinkti geriausiai sporto reikmėms ir aplinkinių gyventojų poreikiams pritaikytus sprendinius“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Už Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) pastatų kompleksą Vilniuje,  J. Basanavičiaus gatvėje, aukcione pasiūlyta pradinė kaina – 13,59 mln. eurų. Kas laimėjo aukcioną, kol kas neskelbiama. Universiteto Ūkio direkcijos vadovas Mindaugas Ignatavičius informavo, jog aukcione dalyvavo vienas dalyvis. „Kol kas negaliu pasakyti, bent jau nežinau, ar jie nori būti viešinami“, – BNS Plius teigė universiteto atstovas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto. Ką tai reiškia gyventojams, verslui ir visai ekonomikai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Citus“ netukus tikisi gauti statybos leidimą ir rugsėjį pradėti rekonstruoti apleistą buvusią Druskininkų sanatoriją „Nemunas“ – kurorto centre esantis statinys yra aukščiausias mieste. Komplekse ketinama įrengti viešbutį, apartamentus bei komercines patalpas, o investicijos sieks apie 28,5 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), prašydama įvertinti daugiabučio Naujamiestyje, S. Konarskio g. 6A, teisėtumą. Bendrovės „Vingio apartamentai“ pastatytas statinys pasikeitė, palyginti su techniniu projektu, kuriam statybos leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimas Europoje buvo sparčiausias nuo 2005 m. Gyvenamojo NT kainos daugiausia kilo Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, o mažėjo – tik Kipre. Specialistai įspėja, kad dėl mažos pasiūlos Lietuvoje kainos ir toliau augs, nepaisant kalbų apie artėjančią krizę.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

Seimas nutarė, kad nuo lapkričio mėnesio nebebus galima atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei suma viršys 5 tūkst. eurų. Kadangi banko pavedimų sumos yra apribotos, pašnekovai paaiškino, ką reikės daryti norint pervesti didesnes sumas nei leidžia limitas, pavyzdžiui, perkant būstą, ir kaip tai apskritai paveiks nekilnojamojo turto (NT) pirkimus. Jų teigimu, bankų klientai pagal poreikį gali koreguoti savo mokėjimų limitus, maksimali suma – 50 tūkst. eurų, tačiau nuo 15 tūkst.

Būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 19,1 procento. Labiau jis brango Nyderlanduose (19,5 proc.), Vengrijoje (20,6 proc.), Estijoje (21 proc.) ir Čekijoje (24,7 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 17,3 procento.

Pastaraisiais metais išaugo lietuvių susidomėjimas dvarais. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad susižavėję pastatų istorijomis, šalia jų esančiais įspūdingais parkais, alėjomis ir vandens telkiniais, žmonės dvarus perka vietoj sodybų, visuomeninei veiklai ar originalioms verslo idėjoms įgyvendinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brokeriai pataria, ką daryti ir ko nedaryti perkant ar parduodant būstą, kokios didžiausios klaidos ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Su nekilnojamo turto (NT) pardavimu ar pirkimu anksčiau ar vėliau tenka susidurti kone kiekvienam. Tačiau, brokerių teigimu, labai mažai kalbama apie esminius dalykus: kaip aprašyti parduodamą NT, ką daryti su nuotraukomis, kaip parinkti kainą, vykdyti tinkamas apžiūras ir valdyti jų srautus.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Būsto kainoms Lietuvoje augant jo įperkamumas be paskolų vis dar yra geras, tačiau jis gali prastėti, teigia Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, norint, kad šis rodiklis toliau neprastėtų, reikia stabilizuoti nekilnojamojo turto (NT) rinką įvedant tinkamą NT mokestį ir užtikrinant pasiūlos lankstumą. Pasak LB atstovo, būsto įperkamumas šių metų pradžioje buvo 2018 metų lygio.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Jei norime sumažinti būsto kainas, viskas yra mūsų rankose, sako „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Esą gyventojai susiduria su didžiulėmis būsto kainomis dėl sumažėjusios pasiūlos, o tai įvyko dėl biurokratinių stabdžių ir neišduodamų statybos leidimų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad būsto kainos šoktelėjo ne tik dėl sumažėjusios pasiūlos, o jos padidinimas nebūtinai reikš mažėjančias kainas.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, jaučiamas didelis nuomojamų butų pasiūlos sumažėjimas ir ryškus kainų kilimas. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pripažįsta, kad būsto nuomos pasiūla sumažėjo net iki 70 proc., o kainos pakilo nuo 13 iki 60 proc. Skaičiuojama, kad butų nuoma Vilniuje ir toliau išlieka brangiausia. Tačiau didžiausias kainų kilimas per metus pastebimas Klaipėdoje, kurioje nuomos kainos aplenkė prašomas Kaune.

Tarp nekilnojamojo turto (NT) skelbimų žmonės neretai randa „perliukų“, kuriais pasidalina soc. erdvėje ir sukelia dideles diskusijas. Šį kartą lietuviai dalinosi Vilniaus miesto savivaldybės viešo aukciono būdu parduodamu NT, kuris nustebino ne tik kaina, bet ir neįprasta būsto būkle. NT specialistas atskleidė, kad savivaldybių pardavinėjami būstai dažnai būna avarinės būklės, taigi nėra kuo stebėtis. Vis dėlto jis sutiko, kad šį kartą prašoma kaina iš tikrųjų yra nemaža.

„Luminor“ bankas fondui „Lords LB Special Fund I Subfund B“ suteikė 35,4 mln. eurų finansavimą A klasės „Lvivo“ verslo centro Vilniuje projektui. 15 tūkst. kv. metrų ploto „Lvivo“ verslo centras yra A+ energinės klasės statinys, įsikūręs sostinės Šnipiškių rajone. Jame įgyvendinti modernūs architektūriniai, inžineriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei panaudotos išskirtinės kokybės medžiagos bei įrenginiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Statybos darbų Lietuvoje sausį–balandį atlikta už 1,1 mlrd. eurų – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (nepašalinus – 4,2 proc.). Vien balandį statybos darbų atlikta už 336,2 mln. eurų to meto kainomis – 13 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei kovą (nepašalinus – 2,4 proc. daugiau), pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 6,4 proc. mažiau, inžinerinių statinių – 19,7 proc.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Vilniaus savivaldybė viešame posėdyje svarstys „Avia Solutions Group“ arenos kapitalinio remonto projektą, kuriame taip pat dalies patalpų paskirtis bus keičiama į maitinimo. Projektiniuose siūlymuose rašoma, jog šio projekto pagrindų – nuo V. Gerulaičio gatvės pusės patalpos bus keičiamos iš sporto į maitinimo paskirtį. Taip pat minima, jog vienas iš atsinaujinančios arenos tikslų labiau atsiverti visuomenei ne tik renginių metu.

Lazdynų baseino Vilniuje statybas tikimasi užbaigti iki rudens, o jį atverti dar gruodį, sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Anot jo, šiuo metu yra baigta apie 90 proc. statybos darbų, biudžetas lieka nepakitęs – 35 mln. eurų, tačiau baseinas bus atvertas be SPA ir pirčių zonų, jos bus užbaigtos vėliau.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordines aukštumas, statybų verslas susiduria su sunkumais. Statybų verslas teigia, kad valdžia privalo imtis veiksmų, kitaip projektų įgyvendinimas lėtės arba apskritai stos. Tuo metu Vilniaus ir Kauno savivaldybės ramina, kad jų didieji statybos projektai dėl infliacijos trikdžių nepatyrė ir juda į priekį. Statybos įmonės jau kurį laiką bando atkreipti dėmesį į augančias kainas.

Šalies nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, panašu, kartais persistengia viliodami pirkėjus. Lietuviams užkliuvo kai kurių projektų pavadinimai ir reklaminis pateikimas: kvartalo pardavėjai šalia stovintį paminklą holokausto aukoms laiko privalumu ir siūlo laisvalaikį leisti gamtoje, kur žuvo 50 tūkst. žmonių. Vienas iš aptariamų NT projektų reklamuoja butus šalia Kauno IX forto, kuriame ragina džiaugtis gamta ir poilsiauti su šeima.

Apie naują prekybos ir pramogų centrą prie sostinės Vingio parko kalbama jau daugiau kaip 10 metų. Tačiau dėl ekonominės krizės, verslininkų ginčų ir kitų aplinkybių jo statybos kol kas neprasidėję. Vis dėlto panašu, kad projektas vėl pajudėjo iš mirties taško. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai „Akropolis Group“ Vilniaus regioninei architektūros tarybai (VRAT) pristatė naujausius verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ projektinius pasiūlymus.

Tarptautinės organizacijos seniai priekaištauja, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva per mažai apmokestina nekilnojamąjį turtą (NT). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje vyrauja didelė turtinė nelygybė, nuolat trūksta lėšų socialinei, sveikatos apsaugai ar švietimui. Tačiau, panašu, kad ši vyriausybė galų gale ryšis bent pabandyti gyventojų ir verslo NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį naujausius pasiūlymus dėl NT mokesčio pakeitimo pristatė Finansų ministerija.

Nors nekilnojamojo turto kainos jau kurį laiką auga, jaunos šeimos, norinčios nusipirkti savo pirmąjį būstą, gali sulaukti gelbėjimo rato iš valdžios. Nors didžiausią valstybės paramą gauna norintys būstą pirkti regionuose, pinigų jaunos šeimos gali gauti ir kitoms būsto pirkimo, nuomos ar statymo reikmėms. Ministerijos atstovai tikina, kad šios finansinės paskatos dalį jaunų šeimų paskatino susilaukti vaikų.

Daugelis daugiabučiuose gyvenančių lietuvių turėtų suklusti. Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.

Artėjant vasarai, nemažai lietuvių pradeda dairytis sodybų toliau už miesto, tačiau praūžusi pandemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje smarkiai paveikė ekonomiką: kito paklausa, pasiūla, kainos ir net sodybų įsigijimo priežastys.

Nepaisant karo sukelto neapibrėžtumo ir nerimo, Lietuvos gyventojai ir toliau perka būstus. Tiesa, specialistai skaičiuoja, kad dabar pirmenybė teikiama senesnės statybos būstams. Tuo metu nekilnojamo turto (NT) vystytojai skaičiuoja, kad jų nauji pardavimai sumažėjo kelis kartus. Anot specialistų, žmonės nenori laukti, kol būstas bus pastatytas, be to, senos statybos būstai pigesni, tad juos žmonės ir perka.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.