13 tūkst. eurų rado mirusios tetos namuose: kada teks atiduoti valstybei arba grės baudos?

Pvz., panevėžietis Giedrius (vardas pakeistas) papasakojo, kad betvarkydamas mirusios tetos butą rado užslapstytus maždaug 12 tūkst. eurų ir litų, taip pat rado, jo spėjimu, keletą vertingų, antikvarinių daiktų, papuošalų.

Jis teiravosi, ar gali juos niekam nepranešęs pasilikti, jei yra to buto paveldėtojas pagal testamentą, o galbūt tie daiktai jau atiteks artimesnėms giminėms arba išvis, blogiausiu atveju, valstybei.

Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką reikia daryti su tokiu netikėtai rastu turtu ir kam jis atitenka.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šie atlikėjai – turtingiausi pasaulyje: nustebsite, kas jie

Paveldėtoje sodyboje gyvenanti Danutė verkia dėl to, ką išgirdo iš giminių: „Susirink daiktus ir dink iš ten“

Nuo Naujųjų metų – griežtesnės bausmės ir daugiau draudimų gyventojams: siunčia žinią kiekvienam

Apie rastą turtą privaloma pranešti

Advokatė Austėja Gylytė-Masaitienė nurodė, kad tokias situacijas reikėtų vertinti individualiai ir atidžiai, siekiant išvengti neteisėto turto pasisavinimo.

Kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ advokatas Justas Vilys pabrėžė, kad po palikėjo mirties surastus vertingus kilnojamuosius daiktus reikia identifikuoti ir užfiksuoti. 

„Geriausia fiksavimą atlikti pasitelkus antstolį, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame būtų fiksuojama vertingų daiktų ar piniginių lėšų radimo vieta, lėšų kiekis.

Jei piniginės lėšos randamos ne vėliau kaip per 3 mėn. po palikėjo mirties, užfiksuotos vertybės yra įrašomos į paveldėjimo liudijimą ir paveldimos. Jei jos randamos praėjus 3 mėn., kai paveldėjimo liudijimas jau išduotas, reikia kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo liudijimo išdavimo“, – dėstė advokatas.

Pasak A. Gylytės-Masaitienės, jei įrodoma, kad rasti pinigai priklausė velioniui, jie, kaip ir visas kitas turtas, būtų paveldimi pagal įstatymą ar testamentą.

Ji pridūrė, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

Rastų pinigų kilmę teks įrodyti

A. Gylytės-Masaitienės aiškinimu, jei rastas turtas nepatektų į testamentą arba testamento išvis nebūtų, turtas būtų paveldimas pagal įstatymą įpėdiniams tokia eilės tvarka: vaikai (įvaikiai); tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai); seneliai ir provaikaičiai;  broliai, seserys, prosenelės ir proseneliai; sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos; pusbroliai ir pusseserės.

Ji atkreipė dėmesį, kad pirmos ir antros eilės įpėdiniai (vaikai, tėvai ir anūkai) turtą dar turi dalytis ir su velionio sutuoktiniu. O nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą.

„Atkreipčiau dėmesį ir į nuostatą, kad įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip 1 metus“, – pridūrė advokatė.

Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad prieš tai yra būtina nustatyti, kad pinigai priklauso ne bet kam kitam, o mirusiam asmeniui:

„Vien tokių pinigų buvimo paveldėtame bute faktas ne visada bus pripažintas pakankamu įrodymu, kad šie pinigai priklauso mirusiajam – tokią aplinkybę reikėtų įrodyti.“

J. Vilys antrino, kad radus pinigines lėšas gali būti atliekamas tyrimas dėl piniginių lėšų kilmės, nes gali sukelti įtarimų, ar tikrai asmuo, kuris mirė, galėjo turėti tokių lėšų.

„Jei palikėjas yra turėjęs teisminių procesų, ikiteisminių tyrimų, įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nuosprendžių (pvz., dėl turto konfiskavimo), tikimybė, kad surasti pinigai buvo gauti ar įgyti neteisėtai, žinoma, išlieka.

Taip pat gali kilti įtarimų, ar tai nėra apsimestinis bandymas legalizuoti neteisėtu būdu gautas lėtas, turima omenyje, kad tyrimo akiratyje gali atsidurti pinigus radęs asmuo“, – įspėjo advokatas.

Kada rastas turtas ir pinigai atiteks valstybei?

Pasak J. Vilio, mirusiojo bute radus pinginių lėšų, šį faktą pagrindžiančius įrodymus reikėtų pateikti palikimo bylą vedančiam notarui, kuris tik įsitikinęs, kad pinginės lėšos tikrai yra paveldėtos iš mirusiojo, išduoda paveldėjimo liudijimą.

Jei pinigų suradimo aplinkybės notarui keltų per daug abejonių ir jis neišduotų paveldėjimo liudijimo, tokie pinigai būtų pripažįstami bešeimininkiu turtu ir būtų perduodami valstybei – juos perimtų Valstybinė mokesčių inspekcija.

A. Gylytė-Masaitienė pridūrė – jei neįmanoma nustatyti, kam priklauso rasti pinigai, ir šie pinigai būtų rasti paslėpti, pvz., sienoje ar užkasti, galimai būtų taikomos ne paveldėjimo, o radinio ar lobio radimą reglamentuojančios normos.

Jeigu lobis randamas nuosavoje žemėje (ar kitame daikte), jis tampa jį radusio asmens nuosavybe.

Jeigu lobis randamas svetimoje žemėje (ar kitame daikte), jis atitenka žemės (ar daikto) savininkui.

Jeigu asmuo lobio ieškojo svetimoje žemėje su savininko sutikimu, jam atitenka ketvirtadalis lobio, savininkui – 3/4, nebent jie raštu susitaria kitaip.

Jeigu asmuo pasisavina rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, jis baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Visgi, anot pašnekovų, situacijos, kai rastas turtas pripažįstamas lobiu ar atitenka valstybei, yra gana retos – paprastai nežymias pinigų sumas pasiima ar pasidalina tie, kurie faktiškai pradeda valdyti paveldėtą turtą, pvz., butą.

Už turto pasisavinimą – kalėjimas iki 8 metų

J. Vilys pabrėžė – jeigu velionio turtą pasisavintų ne paveldėtojas, o kitas turtą radęs asmuo, vienareikšmiškai tai būtų nusikaltimas – vagystė.

Vis tik, jei turtą pasisavintų ar pasidalintų paveldėtojai be notaro žinios, galimos pasekmės yra labai įvairios.

„Jei paveldėtojai suranda ir pradeda naudotis piniginėmis lėšomis, jie būtų laikomi priėmusiais palikimą faktiniu valdymu ir būtų teisėti paveldimo turto įgijėjai. Tačiau kiltų klausimas, ar visi paveldėtojai gavo būtent tas dalis, kurios jiems priklauso pagal testamentą arba įstatymą.

Jei pinigines lėšas rastų paveldėtojai, kuri turi mokėti paveldimo turto mokestį ir nuslėpę pinigų radimo faktą nesumokėtų paveldimo turto mokesčio, turėtų atsakyti už mokesčių vengimą“, – dėstė advokatas.

Jis pridūrė – jei paaiškėtų, kad mirusysis turėjo turtinių įsipareigojimų, paveldėtojas kartu su paveldimu turtu perimtų ir mirusiojo skolas. Tokiu atveju surasti pinigai būtų nukreipiami mirusiojo skoloms mokėti.   

Taigi, jeigu paveldėtojai, suradę pinigines lėšas, jų netraukė į paveldimo turto sąrašą ir tokiu būdu išvengė turtinės prievolės vykdymo mirusiojo kreditorių atžvilgiu, toks veiksmas turėtų būti traktuojamas kaip sukčiavimas.

O už vagystę ar turtinės prievolės vengimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas nuo 3 iki 8 metų, priklausomai nuo pasisavinto svetimo ar nuslėpto turto dydžio.