Lietuva

Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu pritarė Audriaus Juozapavičiaus skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. Už šią kandidatūrą balsavo 46 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė vienas parlamentaras. A. Juozapavičius teisininko karjerą pradėjo 2005 m. Vilniaus apygardos teisme, kur buvo įsidarbinęs padėjėju, vėliau buvo dirbo Aukščiausiajame Teisme konsultantu Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamente.

Vyriausybės parengtame 2025-ųjų valstybės biudžete numačius mažesnį nei šiemet finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad pradėti projektai bus tęsiami, be to, numatyta galimybė skolintis ir taip papildomai finansuoti kelių infrastruktūros projektus. „Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Ketvirtadienį po pietų Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, įvyko avarija.  Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo policijos atstovai, pranešimas apie nelaimę įvyko 13:09 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad susidūrė automobilis „Toyota“ ir vilkikas. Pranešėja teigė, kad vilkikas jos automobilį kliudė, tačiau vilkiko vairuotojas nesutinka su kalte.

Ketvirtadienio vidurdienį Kauno centre buvo parblokšta pėsčioji. Vairuotojai praneša apie didelę, eismą sukausčiusią spūstį. „Kamštis Kęstučio ir A. Mickevičiaus sankryžoje – partrenktas žmogus“, – apie 12 val. pranešta „Kas vyksta Kaune“ grupėje. „Venkite Kęstučio g. !!! Stovim“, – antrino dar viena kaunietė. Kaip apie 12.47 val. naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, minėta sankryža Kauno centre uždaryta dėl eismo įvykio.

Pirminiame kitų metų biudžete Vyriausybei numačius mažesnį finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis dabartinius planus vadina „labai geru startu“, tačiau mato galimybes finansavimą didinti skolinantis. Visgi, politiko teigimu, jau numatytų lėšų užteks kitąmet užtikrinti strateginių infrastruktūros projektų tęstinumą. „Pirminis startas yra labai geras. O kadangi galutinį biudžetą priims naujas Seimas, nauja Vyriausybė, tai mes pamatysime.

Seimas išplėtė minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės kriterijus – ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, augimo greitį ir darbo našumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Darbo kodekso įstatymų paketą ketvirtadienį po priėmimo palaikė 77 parlamentarai.

Seime kelia skinasi siūlymas didinti baudas verslui už tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, pardavimą nepilnamečiams.  Parlamentas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis būtų labiau ribojamas jų prieinamumas žmonėms iki 18-os metų. Už jas balsavo 80 Seimo narių, dar trys susilaikė. Galutinis balsavimas vyks vėliau.

Tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė galėtų sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 3-ąjį straipsnį, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.

Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras ketina gaminti vadinamuosius RDX sprogmenis Lietuvoje, rodo naujienų agentūros BNS surinkti duomenys. Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį pranešė apie su Ukrainos įmone pasirašytą ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant sprogmenų gamyklą ir išplatino nuotrauką, kur matomi parašus dedantys viceministrė Erika Kuročkina ir Ukrainos įmonės atstovas. Konkreti įmonė pranešime nebuvo įvardyta.

Klaipėdos apygardos teismas Šilalėje veikusios įmonės vadovę ir vadybininką pripažino kaltais dėl turto pasisavinimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną bei turtą pateikimo, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Vadybininkas taip pat pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo. Teismas vadovei skyrė 20 tūkst. eurų, o vadybininkui – beveik 28 tūkst. eurų baudas. Kadangi padaryta žala valstybės biudžetui, teismas nusprendė priteisti beveik 24 tūkst.

Jeigu Lietuvą užpultų Rusija, Lietuvos ginkluotosios pajėgos turėtų ginti ne tik savo teritoriją. Baltijos regiono saugumas labiausiai priklausytų nuo Dauguvos upės linijos apgynimo, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tai reiškia, kad prasidėjus karui su Rusija Lietuva turėtų kovoti pietryčių Latvijoje, Daugpilio miesto ašyje. Lietuvos gynybinės galios tyrimo metu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.

Mažųjų valdančiosios daugumos partnerių vadovėms piktinantis, kad ketvirtadienį Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas nebuvo detaliai pristatytas ir išdiskutuotas su koalicijos atstovais, premjerė Ingrida Šimonytė atmeta pasigirstančią kritiką. Anot ministrės pirmininkės, už biudžeto projektą yra atsakinga Vyriausybė, o Ministrų kabinete dirba ir „laisviečių“, ir liberalų atstovai.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc.

Žurnalistas, organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis pirmą kartą viešai pristatė Lietuvos gynybinės galios tyrimą. Tyrimą atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su Lietuvos karo ekspertais simuliavęs du karinio konflikto scenarijus – kas laukia, jei 2027 m. Rusija užpultų Lietuvą. Tyrimas apžvelgė pirmas 10 karinio konflikto dienų, po kurių Lietuva turėtų gintis ne viena, o kartu su NATO sąjungininkais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nematanti pagrindo pritarti teiginiams, esą po pirmojo Seimo rinkimų turo antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio retorika pradėjo keistis. Vyriausybės vadovė tikina, kad nežymūs pokyčiai partijos „Nemuno aušra“ lyderio kalbose nepakeistų jau egzistuojančios Konstitucinio Teismo (KT) išvados.

Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Jos metu bus vykdomi reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos kontrolė, tikrinami žvejai mėgėjai. Anot Aplinkos apsaugos departamento, draudimas žvejoti lašišas ir šlakius galios iki gruodžio 31-osios. „Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes.

Lietuvoje pradedama kampanija „Nebūkime nusikaltimo bendrininkais, neleiskime išgėrusiems važiuoti“, raginanti prisiimti moralinę atsakomybę ir netoleruoti už vairo sėdančių neblaivių vairuotojų. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, Gedimino prospekto ir Goštauto gatvių sankirtoje, ketvirtadienį buvo pademonstruotas įkalintas automobilis – raudona mašina atsidūrė už grotų. Tokiu simboliu siekiama, kad ir praeiviai, ir vairuotojai susimąstytų apie moralinę atsakomybę.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad „Foxpay“ skandalas yra didžiausias politinis skandalas per keletą metų. Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad politinio dėmens šiame skandale nėra. O prezidentas atkreipia dėmesį, kad Monika Navickienė buvo įtakinga konservatorių ministrė. „Aš nežinau, kodėl ponas G. Nausėda mano, kad tai yra politiškas skandalas.

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį skelbia išteisinęs du lietuvius, kurie kaltinti prekyba žmonėmis Švedijoje. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas pažeidžiamumu, socialinių įgūdžių stoka, jo sunkia finansine ir socialine padėtimi, jaunu amžiumi, apgaule užverbavo ir kartu su kaltinamuoju K. S. atgabeno nukentėjusįjį E. B. į Švediją, žinodamas, kad šis bus išnaudojamas alkoholio kontrabandos gabenimui iš Norvegijos į Švediją.

Už pakartotiną didelio kiekio kontrabandinių cigarečių laikymą ir gabenimą tuo pačiu kaltinamojo dukrai priklausančiu automobiliu nuteistas V. G., ketvirtadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose kaltinamajam V. G. skirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus su 2023 metų nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 25 tūkst. eurų bauda.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dėl „Foxpay“ laimėtų viešųjų pirkimų reikalauja atsakymų iš Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros. „Mes reikalaujame iš agentūros atsakymų, kokios ten buvo procedūros ir kas ten vyko. Kiek man yra žinoma, tų paslaugų teikėjų Lietuvoje nėra daug, čia pagrindinė įmonė. Tačiau atsakymų tikrai reikia“,  – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio parengtame „Pergalės plane“ numatyti elementai yra Vakarų partnerių nepadaryti darbai. Pasak jo, kol šie darbai nebus atlikti, tol Ukrainai pergalės nepasieks. „Kai kurie sprendimai priklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, daugelis sprendimų yra susiję ir su mūsų – Europos Sąjungos sprendimais.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadina „konservatoriška“ tendencija neišdiskutuoti svarbių klausimų su partneriais. Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė – ji pati tikina apie biudžetą sužinojusi trečiadienį.

Ketvirtadienį Vyriausybei Seimo plenariniame posėdyje teikiant 2025 m. valstybės biudžeto projektą, parlamento opozicijos atstovai jį vadina „bomba“. Anot jų, valdantieji bando atimti galimybes iš kito Ministrų kabineto kitaip dėlioti prioritetus. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad 3 proc. numatytas deficitas nepalieka galimybės atsižvelgti į galimus pokyčius Lietuvos ekonomikoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijęs skandalas yra vienas didžiausių per pastaruosius kelerius metus. Anot šalies vadovo, teisėsaugos institucijos ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškins visas aplinkybes ir sudės „taškus ant „i“. „Politiškai aš galiu įvertinti, kad šis skandalas buvo didžiausias skandalas per pastaruosius keletą metų, susijęs su labai įtakinga buvusia konservatorių partijos ministre. Ir mes turime išsiaiškinti viską iki galo.

Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik blogina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelį poveikį ekonomikai bei sveikatos priežiūros ištekliams. Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu parengtas tyrimas atskleidė, kad praeitais metais šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos Europoje siekė net 69 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios išlaidos gali padidėti 25 proc., pasiekdamos beveik 87 mlrd. eurų.

Paaiškėjus apie finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės bei jos sugyventinio Vilhelmo Germano ir buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko sulaikymus, Seimo Antikorupcijos komisijos nariai sako, kad eksministrė turėtų prisiimti atsakomybę. „Kiek suprantu, Navickienė atskirai negyveno nuo Navicko. (...) Ji taip pat skraidė į Dubajų nemokamai.

Šiauliuose vyrui nukritus nuo pastolių ir susižeidus, pradėtas tyrimas dėl galimų darbo saugos pažeidimų, pranešė policija. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, rugpjūčio 26 d.,12.09 val., Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, įmonė, atlikdama statybos darbus, galimai netinkamai organizavo darbą, dėl to įmonės darbuotojas (gim. 1965 m.) nukrito nuo pastolių ir susižalojo, patirdamas sunkų pakenkimą sveikatai.

Padaugėjus neblaivių vairuotojų kelyje, imta kalbėti apie padarytą žalą ir apie tuos, kurie nieko nesiima, kad tai sustabdytų. Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje aptaria, kokių priemonių institucijos imsis problemai spręsti.  Pačiame aikštės centre stovi automobilis už grotų.

Tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė galėtų sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 3-ąjį straipsnį, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Lietuvos gynybinės galios tyrimas spalio 17 d. viešai pristatytas Lietuvos verslo forume Vilniuje. Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) savo socialiniuose tinkluose praneša, kad praėjusi naktis kol kas buvo pati šalčiausia rudens naktis šalyje. Šiluma naktį išsilaikė tik vietomis, o didžiojoje šalies dalyje laikėsi minusas, o dirvos paviršiuje temperatūra buvo nukritusi net iki 8 laipsnių šalčio.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma nesiima komentuoti, ar pasirodžius žinioms apie jo bendražygės, eksministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko sulaikymą, reikėtų svarstyti šios politikės ateities partijoje. „Dėl partijos narių aš nesiimu komentuoti. Yra mūsų atitinkamos struktūros, yra Priežiūros komitetas, jis gali įvertinti, ji pati gali įvertinti tą situaciją“, – žurnalistams Seime teigė J. Razma.

Policija kreipiasi į visuomenę padėti surasti du asmenis.  Pasak policijos, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl padaryto sunkaus nusikaltimo.  „Šiaulių ir Telšių apskričių Kriminalinės policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Telšiuose padaryto sunkaus nusikaltimo ir ieško dviejų asmenų, galinčių turėti svarbios informacijos apie jį. Todėl prašo visų, kas pažįsta Kazį Daubarį, gim. 1973 m., bei Adelę Sabienę, gim.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialiniuose tinkluose praneša, jog artimiausiomis dienomis į Lietuvą atėjęs šaltis šalyje keletą dienų dar turėtų užsilikti, tačiau jau savaitės pabaigoje minusas turėtų atsitraukti. Be to, dangaus kūnų mylėtojus ji įspėja ir apie artimiausiomis dienomis pasireiškiantį ypatingą reiškinį –  supermėnulį. Sinoptikė taip pat dalinasi ir savaitės orų prognozėmis.

Marijampolės savivaldybės tarybos narės Vaidos Pituškienės „čekiukų“ byloje teismui ketvirtadienį netenkinus prokuroro prašymo nušalinti teisėją Liną Lesinskienę, byla pradėta nagrinėti iš esmės. Kauno apygardos teismas prokuroro prašymą dėl teisėjos nušalinimo atmetė šiai pareiškus nesant šališkai nė vieno bylos dalyvių atžvilgiu. „Nutartį priėmiau ne iš asmeninio nusistatymo prokuroro ar kaltinamojo akto atžvilgiu.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie finansinių technologijų įmonės  „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės bei jos sugyventinio Vilhelmo Germano ir buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko sulaikymus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad netrukus teisėsauga pateiks daugiau informacijos apie pastarąjį skandalą. „Teisėsauga daro savo darbą, kaip ir turi jį daryti.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiams užsiminus, kad būsimoje valdžioje neatmestų galimybės dirbti su Liberalų sąjūdžiu, šios politinės jėgos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad kol kas kalbėti apie galimas koalicijas nėra tinkamas laikas. Todėl, anot jos, su socialdemokratų vadove Vilija Blinkevičiūte konkrečiai apie tai nebuvo kalbama net neformaliuose formatuose.

Koalicijos dėlionė – kas su kuo ir kaip valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus? Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su „Vardan Lietuvos“ demokratais skaičiuoja ir svarsto – iš ko sulipdyti būsimą koaliciją. O lipdyti nelengva, mat socdemai vengia ir konservatorių, ir Žemaitaičio „Nemuno aušros“. O kviestis valstiečius trukdo Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio pykčiai. Bet panašu, kad socdemai imsis taikdario vaidmens.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako pastebinti Prezidentūros bandymus reabilituoti antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“. Liberalų sąjūdžio lyderės teigimu, tai nėra toliaregiška. „Iš prezidento komandos, iš Prezidentūros matosi bandymai šią politinę jėgą reabilituoti, tai gana akivaizdu. Nežinau, kur tai nuves, man tai atrodo keistai ir netoliaregiškai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime sėkmingai kelią skinasi griežtesnės bausmės elektroninių cigarečių pardavėjams. Pavyzdžiui, jei verslas 2 kartus per metus nusižengs ir parduos elektroninių cigarečių skystį nepilnamečiui, bus ne tik skiriama bauda, bet ir visam parduotuvių tinklui teks atsisveikinti su licencija. Verslas mano, kad šį bausmė neadekvati.  Per ilgąją pertrauką išėjus pasivaikščioti aplink mokyklas, ilgai ieškoti rūkančių nepilnamečių nereikia – jų mieste apstu.

Per metus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) humanitarinės pagalbos numeriu sulaukta beveik 20 tūkst. skambučių, ketvirtadienį pranešė organizacija. Paskambinę šiuo numeriu žmonės gali sulaukti humanitarinės pagalbos daiktais arba konsultacijomis po patirtos krizės, nelaimės. Anot organizacijos, pastebima tendencija, kad dažniausiai pagalbos prireikia vienišiems žmonėms – negalią turintiems, senjorams arba vienišoms mamoms, tėčiams. „Matome, kad yra didelė vienišumo problema.

2025 metų valstybės biudžeto projekte trūksta ambicijos Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, sako koalicinės Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Manau, kad, viena vertus, (biudžeto projekte – BNS) matome daug augimo (...), bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios realiai galėtų kelti Lietuvos ekonomiką, joms iš esmės palaikomos tokios gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama.

Neefektyvių katilų, naudojančių iškastinį kurą,  pakeitimas į šilumos siurblius yra puiki galimybė  ne tik taupyti energiją, bet ir panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria spalio pradžioje trijose Lietuvos įmonėse įvykusius tris mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad šiuos incidentus sieja svarbi aplinkybė – visus juos daugiau ar mažiau lėmė nukentėjusiųjų veiksmai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo iškomunikuota iki vakaro, o pačiame biudžete neatsižvelgiama į poreikį auginti ekonomiką.   „Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo pradėjus formuotis būsimos centro-kairės koalicijos rėmams, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė neabejoja – nauja valdančioji dauguma susiformuos greitai. Anot jos, nepaisant to, ar prie socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“ jungsis liberalai, ar „valstiečiai“, diskusijos dėl koalicijos neužtruks, mat, pažymi „laisvietė“, „noras į valdžią nugalės visus“. „Mano vertinimas, kad visi taip nori į valdžią, kad greitai susitars.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nesureikšmina tarp potencialių valdančiosios daugumos partnerių – „valstiečių“ ir demokratų „Vardan Lietuvos“ – vyraujančių nesutarimų. Politikė sako, kad šiuo metu politinių jėgų pasirinkta aštri retorika viena kitos atžvilgiu yra priešrinkiminis reiškinys. Tuo metu po antrojo turo, neabejoja V. Blinkevičiūtė, šioms trims politinėms jėgoms pavyks rasti kompromisinius sprendimus.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusiems konservatoriams neskubant pripažinti pralaimėjimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viltys formuoti koaliciją išblėso su nesėkmingu jos vadovaujamų „laisviečių“ pasirodymu. „Mane stebina ta viltis, neva konservatoriai dar turi kažkokių šansų formuoti valdančiąją daugumą.

Seimo rinkimų pirmajame ture neiškovojus nė vieno mandato, išaugo į Laisvės partiją stojančių žmonių skaičius, sako šios politinės jėgos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Narių stojimas į partiją išaugo, vadinasi progresyviai mąstančios Lietuvos gretose yra tikėjimo, kad Laisvės partijos reikia“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė. „Kai kažkas klausė, ar jau bėgate, tai priešingai – dabar žmonės stoja į partiją“, – akcentavo ji.