Sveikata

Lietuvoje svarstomi planai nuo beždžionių raupų skiepyti rizikos grupių asmenis, tarp jų prioritetas būtų skiriamas jauniems 30-40 metų vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties asmenimis. „Šiuo metu svarstomi planai skiepyti rizikos grupių asmenis, todėl apie vakcinos atidavimą nekalbama ir nesvarstoma.

39-erių krepšininko staigi mirtis Anykščiuose per draugiškas krepšinio rungtynes sukėlė diskusijų ir klausimų bangą visuomenėje, siekiant išsiaiškinti, kodėl gi taip nutiko. Įvykio liudininkai sako, kad tragedijos būtų išvengta, jei greitoji būtų atvykusi greičiau. Vis tik politikai ir medikai primena, kad svarbiausios yra pirmosios minutės, kai būtent šalia esantieji turi imtis iniciatyvos.

Neseniai publikuoti naujų tyrimų rezultatai, pasėję abejonę dėl storosios žarnos vėžio prevencijai atliekamo ne itin malonaus tyrimo – kolonoskopijos vertės, spėjo sukelti audringas medikų diskusijas. Chirurgas Audrius Dulskas patikina, kad skubėti taip interpretuoti šių duomenų nereikėtų, o kolonoskopijos vaidmens prevencinėje programoje niekas neatšaukė.

Energijos kainų šuolis ir infliacija ieškotis gelbėjimo plano privertė ir gydymo įstaigas. Nors per pandemiją ir turėjo progą pasiauginti „storesnius lašinius“, privatininkai neslepia, kad dėl to gali laukti kainų kilimas. Tiesa, primenama, kad kai kurias nemokamas paslaugas privačioje įstaigoje galima gauti greičiau.

Per praėjusią parą nustatyti 53 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 46, antrą – 7, trečią kartą užsikrėtusiųjų nenustatyta. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 360,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 25,3 procento. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Nors viešumoje dažniausiai kalbama apie moterų amžėjimo pokyčius, tačiau sensta ir vyrai. Kas lemia vyrų senėjimą, kodėl yra normalu lytinio potraukio mažėjimas ir kada tai – kitų ligų pranašas, išsamiau pasakoja Santaros klinikų gydytojai. Visų pirma paaiškinęs, kad amžėjimas ir senėjimas – iš esmės dvi tos pačios sąvokos, VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka konstatavo, kad šiam procesui pasmerkti yra visi.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Visgi uždelsta ir laiku nenustatyta liga gali sujaukti gyvenimiškus planus. Vien pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 47 tūkstančiai žmonių, o keturios pagrindinės mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga. Gydytojai pastebi, kad laiku pasitikrinus ir pradėjus gydymą dažnu atveju ligą galima suvaldyti.

Kasmet Lietuvoje daugiau nei 1,5 tūkstančio moterų išgirsta liūdną diagnozę – krūties vėžys, ir beveik trečdalis atvejų baigiasi mirtimi. Nors Lietuvoje pasitikrinti dėl krūties vėžio nemokamai gali virš 300 tūkstančių rizikos grupės moterų, tą padaro tik pusė. Daktarai nepaliauja raginti moteris skirti laiko tyrimams, kurie atlikti laiku gali išgelbėti gyvybę. Savo istoriją apie kovą su krūties vėžiu pasakoja vilnietė Dovilė.

Artėjant Pasaulinei rankų plovimo dienai, kuri kasmet minima spalio 15-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad per nešvarias rankas plinta įvairios užkrečiamosios ligos. Todėl rankas būtina plauti dažnai ir taisyklingai.  „Net apie 80 proc. infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas.

Vis labiau vėstant orams, rečiau džiuginant saulės spinduliams ir trumpėjant dienoms, prasideda ne tik peršalimo ligų sezonas: daugelis iš mūsų pajaučia ir psichologinės savijautos sušlubavimą. Atrodo, kad rytais nebenorime keltis, dažnai norisi miego, greičiau pavargstame, jaučiamės liūdni, prislėgti, mažiau energingi. Kai kurie tai vadina „rudeniniu liūdesiu“ ir tikisi, kad jis pasibaigs kartu su šaltomis dienomis.

Dar nesulaukusi nė 8 mėnesių, Akvilė sirgo bronchitu, plaučių uždegimu, o jų gydymui buvo skiriami antibiotikai. Ligas pavyko įveikti, tačiau gydytojai pastebėjo, kad suprastėjo mergaitės inkstų funkcija. Atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad tuomet vos 8 mėnesių sulaukusiai Akvilei – lėtinis inkstų nepakankamumas. Pasak Akvilės, iki šiol manoma, kad būtent šios ligos ir pakenkė jos inkstų veiklai.

Kai šalies mastu nėra paskelbta ekstremali situacija ar karantinas, tačiau prasidėjus gripo sezonui ir išaugus susirgimo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19 ligos atvejams ugdymo įstaigoje, joje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas (IPRR), rašoma pranešime žiniasklaidai.  Jį pati ugdymo įstaiga gali skelbti gripo ar COVID-19 epidemijos laikotarpiu.

Nuo šiol darbdaviai ir darbuotojai galės paprasčiau tvarkyti privalomus sveikatos duomenis elektroniniu būdu. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Registrų centru įdiegė pakeitimus e. sveikatoje, kurie leis gerokai lanksčiau tvarkyti sveikatos pažymas el. būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rungtynių metu mirus anykštėnui krepšininkui, Panevėžio prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Anykščių rajone esančios greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo teisinio reglamentavimo tinkamumo. Prokuratūra penktadienį pranešė, kad taip pat aiškinsis, ar teikiant bei užtikrinant šių paslaugų teikimą laikomasi įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Prokuroras Donatas Skrebiškis tyrimą inicijavo reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

Artėjant spalio 15-ajai – Krūtų sveikatos dienai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina Lietuvos moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir periodiškai tikrintis pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą krūties vėžio prevencinę programą. Laiku atlikta sveikatos patikra leidžia diagnozuoti onkologinius susirgimus ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai juos išgydyti.

Per praėjusią parą nustatyti 607 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 480, antrą – 119, trečią kartą – aštuoni žmonės. Ligoninėse gydomi 179 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 12 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 372,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 30,5 procento.

Galimybe pasiskiepyti adaptuota vakcina nuo COVID-19 per kiek daugiau nei savaitę pasinaudojo 5,3 tūkst. žmonių. Tai portalui „15min“ nurodė Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, vien sostinėje nuo spalio 5 dienos, kai gyventojai pradėti skiepyti antrąja sustiprinančiąja doze, pasiskiepijo beveik 2,5 tūkst. žmonių.

Prie Seimo į protestą susirinko itin reta genetine liga cistine fibroze sergantys žmonės ir jų artimieji. Sustatę simbolines urnas jie prašė valdžios išgirsti prašymus kompensuoti vaistus, kurie galėtų pailginti dešimčių žmonių gyvenimus. Mat dabar jie neretai nesulaukia net devyniolikos metų.

Lietuvoje kiekvienais metais vartojama vis daugiau vaistų. Bet ar žinome, kaip tai daryti atsakingai ir saugiai? Sveikatos apsaugos ministerija kartu su partneriais organizuoja nemokamų seminarų ciklą, kurio metu gyventojams bus pristatomi racionalaus vaistų vartojimo principai.

Į Lietuvą su keturiomis dukromis Andrėjus atvyko kovo 18 dieną. Šiandien vyras labiausiai džiaugiasi gerėjančia šešiolikmetės dukros Alinos sveikata. Nuo pat gimimo mergaitės mityba buvo sutrikusi, ji susidurdavo su sunkumais ryjant maistą, sunkiai kalbėjo. „Gimtoje šalyje gauti gydymą neturėjome galimybių, todėl Lietuvoje net nepagalvojome ieškoti pagalbos“, – pasakojimą apie dukrą pradeda jis. Į Kauno klinikas šeima pateko atsitiktinai.

Spalį minint krūties vėžio mėnesį, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, nes kuo anksčiau bus nustatytas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.  Klaipėdos TLK veiklos zonos patalpose apsilankiusiems žmonėms, Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai asmeniškai priminė ir kvietė pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas.

Statistikos duomenimis, net apie 30 proc. pacientų kolonoskopijos tyrimui atvyksta netinkamai pasiruošę. To pasekmė – galbūt nediagnozuotas vėžys. „Nepakankamas arba netinkamas pasiruošimas kolonoskopijai lemia nerastus ikivėžinius darinius.

Per praėjusią parą nustatyta 711 naujų COVID-19 atvejų, fiksuotos keturios mirtys, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pasak duomenų, vienas iš mirusiųjų priklauso 30–39 metų amžiaus grupei, asmuo buvo nepasiskiepijęs. Pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 536, antrą – 168, trečią kartą – septyni žmonės. Ligoninėse gydomi 186 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 13 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 386 atvejus.

Šį rudenį kartu su peršalimų ligų sezonu sugrįžta vienas labiausiai varginančių simptomų – kosulys. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad „kosulys kosuliui nelygus“, todėl norint greičiau su juo atsisveikinti reikia gebėti atpažinti jo požymius. Ji įvardija pagrindinius kosulio rūšių skirtumus bei dalinasi praktiniais patarimais, kaip juos išgydyti.

Milijoną kartų girdėta frazė – krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas pasaulyje – nėra „iš piršto laužta“. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 12 proc. riziką susirgti krūties vėžiu, tačiau dažniausiai serga 50 metų ir vyresnės moterys. Itin svarbu laiku pasitikrinti ir esant įtarimui nedelsiant kreiptis pagalbos. Be to, šia liga suserga ir vyrai. Būtent apie tai spalio 2 d. PINK RUN su BENU bėgime ant scenos kalbėjo gydytoja onkologė-chemoterapeutė Lina Pužauskienė.

Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) šiemet surenkama daugiau pajamų nei suplanuota, šis perviršis kitais metais taps įstaigos rezervo lėšomis, teigia Valstybinės ligonių kasa.  Pasak įstaigos Ekonomikos departamento direktorės Simonos Adamkevičiūtės, viršplaninių pajamų gauta apie 100 mln. eurų arba 4 proc. daugiau nei numatyta plane.      „Šių metų biudžetas yra vykdomas, gauname viršplaninių pajamų. Iš viso beveik 4 proc. Virš 100 mln.

Penktadalis pacientų – vaikai. Daugėja nutukusių, mažėja jų amžius. Gausybė ligų – nuo dermatito iki astmos, nuo ausų skausmo iki žvynelinės. Natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje gydytoja ir sveikos mitybos specialistė Jelena Tulčina ragina garsiai skambinti pavojaus varpais. Ir pirmos juos turėtų išgirsti besilaukiančios ir jaunos mamos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, nuo spalio mėnesio keičiasi palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos reikalavimai. Tai leis užtikrinti geresnę stacionarinės slaugos kokybę. Pagal naująją tvarką, nepriklausomai nuo to, kokia liga serga pacientai, jiems bus teikiama palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga, jeigu jie negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra.

Netikėto Valstybinės ligonių kasos (VLK) akibrokšto sulaukę gydytojai sako dabar turėsiantys vaistų receptus pacientams rašyti su baime. Gydytojai kraipo galvomis, mat gavo įspėjimus apie neva nepagrįstai išrašytus receptus ir galimai švaistomus biudžeto pinigus. Ministras Arūnas Dulkys gi pripažįsta klaidą ir apgailestauja, kad medikai turėjo pasijausti it sukčiai.

Nors gastroenterologiniai endoskopiniai tyrimai dažnam kelia ne pačias maloniausias asociacijas, tačiau jie pasižymi itin dideliu tikslumu ir padeda užbėgti už akių klastingoms ligoms ar pastebėti jas ankstyvose stadijose. Šių tyrimų dėka galima diagnozuoti net menkiausius stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos pakitimus ir sėkmingai juos gydyti.

„Pasaulinės trombozių dienos, minimos spalio 13-ąją, proga norėtųsi didinti žinomumą apie vaikų trombozes, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja hematologė dr. Sonata Šaulytė Trakymienė. – Pirmiausia, kad vaikai serga trombozėmis ir ši liga jau nebėra itin reta patologija.

Per praėjusią parą nustatyti 852 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos keturios mirtys, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 643, antrą – 194, trečią kartą – 15 žmonių. Ligoninėse gydomi 179 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 406,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 32,5 procento.

Pastaraisiais metais sumažėjus sergamumui gripu, gerokai nukrito ir norinčiųjų pasiskiepyti skaičius – per praėjusį gripo sezoną nuo jo pasiskiepijo tik 8 proc. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Tačiau sveikatos priežiūros ekspertai prognozuoja, kad šiemet gripo sezonas bus kupinas iššūkių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete numatyta lėšų didesniems medikų atlyginimams – jie turėtų augti 8 proc., sako  sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais turėtų augti vidutiniškai apie 8 proc.“, – pristatydamas Seime kitų metų PSDF biudžetą teigė A. Dulkys.    Pasak ministro, medikams, dirbusiems su koronaviruso pacientais, iš rezervo bus išmokėta 23,5 mln. eurų.

Rota ir noro virusinės infekcijos ypač gerai pažįstamos mažų vaikų turintiems tėvams, tačiau jomis užsikrėsti gali ir suaugę. Kaip išvengti nemalonius simptomus – viduriavimą ir vėmimą – sukeliančių ligų ir ką daryti susirgus, pasakoja vaistininkė Greta Šimkė. Rota ir noro virusinės infekcijos pasireiškia panašiais simptomais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu, pacientus gali kamuoti ir bendras silpnumas G. Šimkės teigimu, rota virusu dažniausiai serga 3–24 mėn.

Ruduo – tai laikotarpis, kada keičiantis orams kur kas dažniau susiduriame su gerklės skausmu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad įvairus gali būti ne tik gerklės skausmas, bet ir jo gydymo metodai, todėl prieš imantis simptomų malšinimo svarbu įsivardinti pagrindinius juntamo skausmo bruožus. Tai, anot vaistininkės, padės pasirinkti teisingiausią kelią į pasveikimą.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 60 proc. veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę, yra susiję su esamu gyvenimo būdu. Siekdami būti sveikesni, rudenį mažiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis bei turėti stipresnį imunitetą, visų pirma turėtume daugiau dėmesio skirti savo kasdienei rutinai ir gyvenimo būdo pokyčiams.

Nuo šiol nepakeliamą skausmą kenčiantiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kur kas lengviau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti infuzines pompas ir naudotis jomis namuose.

Per praėjusią parą nustatyti 1462 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1146, antrą – 303, trečią – 13 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 198 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 424,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33 procentus.

Vieną iš dešimties žmonių laikas nuo laiko vargina virškinimo sutrikimai, tačiau daugelis juos linkę laikyti nereikšmingais. Ramina save, kad kiekvienam retkarčiais pasitaiko „kažką ne taip suvalgyti“ ir dėl pilvo ar skrandžio skausmo, pilnumo pojūčio, rėmens graužimo, pilvo pūtimo, pykinimo, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo neskuba ieškoti pagalbos.

Mažiausiai 66 vaikai mirė Gambijoje, kaip manoma, išgėrę Indijos farmacijos kompanijos pagaminto sirupo nuo kosulio. Esą vaistas pirmiausia pažeidė vaikų inkstus, o vėliau užgeso ir jų gyvybė. Kokios medžiagos, esančios sirupo sudėtyje, sukėlė vaikų mirtis, kol kas neskelbiama. Gambijos laboratorijos darbuotojos į dėžes krauna sirupo nuo kosulio buteliukus – tiesa, jų jau daugiau nebenaudos.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) galės atnaujinti koronaviruso sekoskaitos tyrimus, pirmadienį įsigaliojus atitinkamam sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymui. Kaip BNS patvirtino SAM, pirmadienį įsigaliojo įsakymas, kuris sudaro teisinį pagrindą NVSPL įdarbinti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie imtų mėginius sekoskaitos tyrimams.

Vilniuje nuo legioneliozės mirė vyras, jam buvo daugiau nei 70 metų. Kaip BNS nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė, vyras gyveno sostinės Naujininkų mikrorajone, jis mirė ligoninėje. „Mirė žmogus, kuriam buvo diagnozuota legioneliozė, jis mirė ligoninėje, buvo vyresnis, nei 70-ies metų“, – teigė ji. Pasak J. Petravičienės, ligos sukėlėjas vyrui nustatytas rugsėjo 21 dieną.

Lietuvą pasiekė 138,2 tūkst. dozių adaptuotos omikron vakcinos nuo koronaviruso, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5 pritaikyta vakcina bus naudojama gyventojų skiepijimui pirma arba antra sustiprinančiąja doze. Pasak SAM pranešimo, spalio mėnesį gamintojai ketina pristatyti daugiau nei pusę milijono adaptuotų vakcinų dozių. „Džiaugiamės, galėdami konstatuoti, kad visi adaptuotų vakcinų pristatymo procesai vyksta sklandžiai.

Vos praėjusį ketvirtadienį rajono merui Valentinui Tamuliui paskelbus, kad iš Kėdainių ligoninės direktorės pareigų pasiprašė būti atleidžiama jonavietė Edita Vaškevičienė, pirmadienį ji nuomonę pakeitė ir pranešė po dar vieno pokalbio su meru toliau ketinanti likti pareigose.

Artėjanti žiema taps iššūkiu ligoninėms, todėl, šuoliuojant elektros ir šildymo kainoms, sveikatos įstaigos ruošiasi ir kuria energijos taupymo planus. To nepadariusiems žiema bus nerami, nes jau dabar skaičiuojama, kiek teks mokėti už elektros energiją – sąskaitos išsipūtusios kelis kartus.

Praėjusią savaitę Vilniuje šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad praėjusią savaitę Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) buvo užregistruotas efektyvus organų donoras.

Savaitgalį Lietuvą sukrėtė žinia apie staiga aikštelėje užgesusią 39-erių krepšininko Beno Steponėno gyvybę. Žinia apie jo mirtį pasidalinęs vienas Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) įkūrėjų Andrius Čerškus su apmaudu teigė, kad greitosios pagalbos reikėjo laukti net pusvalandį. Pati greitoji tai neigia ir kritikuoja praktiką, kad draugiškose rungtynėse medikai budėti neprivalo.