Medikai pasakoja buvę kaip reikiant nustebinti, kai sulaukė įspėjimų apie grąžintinas sumas dėl galimai neteisėtai panaudotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Nurodoma priežastis – nepagrįstai išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptai.
Konkrečiai šiuo atveju triukšmas kilo dėl kardiologiniams pacientams skirto vaisto, kurio kompensavimo teisėtumu suabejojo Valstybinės ligonių kasos specialistai. Nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių siekiančios baudos gresia ne tik šeimos gydytojams, bet ir kardiologams. Įspėjimus apie tai gavo daugiau nei 200 įstaigų.
Pati VLK nurodo, kad preliminari vidutinė lėšų suma įstaigai sudaro apie 1 500 eurų, ir priklauso nuo galimai neteisėtai išrašytų receptų skaičiaus toje įstaigoje.
Sistema neįgali, o visi šunys kariami ant gydytojų
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narės Odetos Šepetienės nuomone, viena reikšmingų problemų, dėl kurios kontroliuojančioms institucijoms gali kilti su vaistų kompensavimo pagrįstumu susijusių abejonių, yra neįgali elektroninės sveikatos sistema, o visi šunys kariami tik ant gydytojų.
„Situacija tokia – gydytojai sulaukė įspėjimų, kad šio vaisto receptas buvo išrašytas 6 mėnesiams ir šis faktas ligonių kasų buvo vertintas kaip galimai neteisėtas gydytojo veiksmas. Teisės aktai numato, kad išrašant ilgesniam nei trijų mėnesių gydymo kursui reikalingą vaistų kiekį, kurį galima įsigyti vienu kartu, sveikatos priežiūros specialistas turi pagrįsti tai medicininiuose dokumentuose.
Apie gydymo kontrolės poreikį ir recepte išrašomų vaistų kiekį 1, 3 ar 6 mėnesiams paprastai sprendžia pacientą gydantis gydytojas, atsakingai įvertinęs paciento sveikatos būklę bei poreikį pakartotinai gydytojo konsultacijai dėl tolesnės gydymo taktikos. Pacientai, kurių būklė stabili, ir patys dažnai pageidauja rečiau lankytis gydymo įstaigoje. Tačiau toks ligonių kasų tikrinimas skatina didinti pacientų konsultacijų pas gydytojus skaičių tik dėl recepto pratęsimo, kai iš tiesų to nereikalauja paciento būklė, o yra baiminamasi ligonių kasų tikrinimų“, – komentavo šeimos gydytoja.
„Nematė“, kad vaistą žmogus pirko pats
Ji pasakojo, kad kitas jai žinomas fiksuotas nusižengimas, kad kompensuojamas vaistas galėjo būti tęstas nepagrįstai. 2021 m. birželio 11 d. įsigaliojus ir vėl naujai šio vaisto kompensavimo tvarkai, vaistą buvo galima išrašyti tik gydymo tęsimui pacientams, kurie buvo jį naudoję iki 2021 m. balandžio 1 d.
„Kadangi šio vaisto kompensavimo tvarka dažnai keitėsi, pacientams, kuriems šis vaistas reikšmingai gerino gyvenimo kokybę, nustojus kompensuoti, neretai toliau jį vartojo įsigydami savo lėšomis. Informacija apie paciento vartojamą nekompensuojamą vaistą galėjo neatsispindėti nei SVEIDRA, nei ESPBI IS, kurių statistiniais duomenimis remiantis ligonių kasos atrinko galimai neteisėtus receptus.
Bet sistema dalį gydytojų, tarp jų – ir mane, „pagavo“ toje vietoje, kai vaistas pratęstas pacientui, kuris iki tol vaistą pirko savo lėšomis ir kardiologo konsultacijai buvo nuvykęs, kaip reikalauja teisės aktai, bet sistema to „nežino“, tad automatiškai rodoma informacija ligonių kasoms, kad receptas išrašomas pirmą kartą, o tai jau yra neteisėtas veiksmas“, – dėstė O. Šepetienė.
Tuo metu, jos teigimu, patikrinus gydytojų įrašus e.sveikatoje, tikėtina, paaiškėtų, kad daugelis medikų gydymą tęsė pagrįstai.
„Tačiau dabar, tarsi dar mažai biurokratijos, mes priversti peržiūrėti raštuose minimus atvejus ir rašyti paaiškinimus kontroliuojančiai institucijai, nes pastaroji patikrinti receptų teisėtumo be gydytojo pagalbos negali, o neparašius paaiškinimo, teks sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą. Kartais atrodo, kad paprasčiausia tokiais atvejais apkaltinti gydytojus ir jie padarys darbą už kitus – apgailestavo O. Šepetienė.
Be kita ko, ji pridūrė, kad gydytojus klaidina nesuderinta teisės aktų informacija ir tai gali būti neteisėtų receptų išrašymo priežastis. Šiuo atveju minimas kardiologinėms ligoms skirtas preparatas vis dar „kabo“ kompensuojamųjų vaistų sąraše e.sistemoje: „Taip pat jis yra įrašytas kaip galimas kompensuoti kitame teisės akte, nors dar kitame teisės akte nuo liepos 1 d. šis vaistas iš tiesų nebėra kompensuojamas.“
SAM pripažino: sukeltas perteklinis nerimas medikams
Paprašyta paaiškinti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad Valstybinė ligonių kasų (VLK) prievolė nuolatos vykdyti patikrinimų procedūras gydymo įstaigose, tačiau dėl šio atvejo neaiškumų kelia problemos mastas.
„Šiuo metu stebime situaciją, kuomet maždaug 200 įstaigų gavo pasikreipimus iš teritorinių ligonių kasų dėl galimai padarytos žalos PSDF biudžetui išrašant receptus vienam konkrečiam vaistui. Neaiškumų kelia potencialiai identifikuotos problemos mastas, panašu, kad gali būti apčiuopta sisteminė problema.
Išnagrinėsime ir išsiaiškinsime ar įstaigoms teikiama informacija yra pagrįsta objektyviais duomenimis. Savo ruožtu gydymo įstaigos taip pat turėtų detaliai įsivertinti visus atvejus susijusius su šiuo tikrinimu“, – komentavo SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Pasak jo, matant tokio masto galimų pažeidimų skaičių, susijusį su vienu vaistu, vertinama, kad buvo padaryta klaida skubant kreiptis į gydymo įstaigas su finansiniais reikalavimais, pradžioje neieškant sisteminių problemos priežasčių.
„Taip sukeltas perteklinis nerimas medikų bendruomenėje“, – neslėpė J. Gališanskis.
VLK aiškinimu, jei gydymo įstaiga raštu patvirtins, kad ligonių kasų raštuose pateikta informacija apie nustatytą galimai neteisėtą kompensuojamųjų vaistų išrašymą yra teisinga, ji turėtų per nustatytą terminą sugrąžinti į PSDF biudžeto sąskaitą tą kompensuojamųjų vaistų gydymo išlaidų kompensavimo sumą, kuri pateikiama pridedamuose receptuose ir buvo sumokėta kaip paciento gydymo išlaidų kompensacija.
„Taip atliekama supaprastinta kompensuojamųjų vaistų išrašymo kontrolės procedūra, kai pagal stebėsenos duomenis nustatomi galimai neteisėti kompensuojamųjų vaistų išrašymo atvejai. Kiekviena gydymo įstaiga turi teisę pateikti paaiškinimus, kurie bus atidžiai išnagrinėti, įvertinti ir tik tada bus nustatyta, ar išrašydami vaistus gydytojai nepažeidė galiojančių reikalavimų, o jei visgi pažeidė – kokia apimtimi“, – aiškino VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Dulkys: telieka pasibarstyti galvą pelenais
Į susidariusią situaciją sureagavo ir pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vakar vėlai vakare „išrašęs velnių“ sau pavaldžiai institucijai.
„Nuotaika prasta, bet negaliu nerašyti. Pakalbėkime apie biurokratiją. Kaip in ir jang, jos yra dvi pusės. Viena yra šviesi, – nors dėl viešosios nuomonės ją sunku įžvelgti, bet pažįstu daug dorų ir kompetentingų valstybės tarnautojų, kurie pašventė savo karjerą ir gyvenimą tarnystei šaliai. Tokia šviesioji biurokratija yra modernios valstybės pagrindas – darniai veikiantis mechanizmas, sugebantis atlaikyti kylančius iššūkius nuo kovido iki migrantų krizės, nuo vienos krizės iki vėl kitos. Kartais, kaip tenka mūsų Vyriausybei – nuo vienos krizės link dar kokių dviejų.
Yra ir kita, tamsesnė pusė. Velta, užvelta procedūrose ir tvarkose. O kas baisiausia – nematanti toliau savo nosies. Kas mane pažįsta, prisimena – tokią visada vadinau biuropatologija. Šią savaitę, deja, turėjau patirties su pastarąja. Turėjo ir medikų bendruomenė. Pradėjau gauti signalus, kad medikams skiriamos nuobaudos už jų paskirtus kompensuojamus vaistus pacientams. (...) Manau, sutiksite, kontrolės mechanizmas yra normali praktika. Bet čia, deja, viskas ir pajudėjo...“ – rašė jis socialiniame tinkle.
Pasak ministro, pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad taip, tiesa, medikai gauna reikalavimus iš ligonių kasų susimokėti už jų paskirtus vaistus, motyvuojant, kad jie yra išbraukti iš kompensuojamų vaistų sąrašo, o jie vis tiek juos paskyrė.
„Iš karto nuraminsiu, kad sąrašo atnaujinimas yra normali praktika, taupant mūsų visų pinigus, tad išbraukus vieną vaistą, įrašomas kitas, analogiškas.
Visgi, visoje šioje istorijoje labiausiai nustebino ne mastas, nors ir jis įspūdingas – du šimtai įstaigų, tūkstančiai pacientų. Labiausiai nustebino, kad niekam iš kontrolę vykdančių ligonių kasų nekilo klausimų, kad visais atvejais kalbama apie vieną ir tą patį vaistą, t. y. visos situacijos yra analogiškos ir pasikartojančios. Skiriasi tik medikų pavardės“, – sakė A. Dulkys.
Jis svarstė, kodėl buvo paprasčiau išsiuntinėti šimtus pranešimų apie „pažeidimą“, nei įžvelgti dėsningumą ir iškelti klausimą: „O gal kas nors čia negerai, jei už tuos pačius vaistus išrašomos nuobaudos?“
„Kur įvyko klaida, išsiaiškinsiu. Atsakymų laukia ir medikai. Telieka prieš juos pasibarstyti galvą pelenais ir atsiprašyti, kad rūpindamiesi pacientais, turėjo pasijusti it sukčiai. To neturėtų būti. Sveikatos sistemoje turime visi bendradarbiauti, kad kuo greičiau taisytume vietas, kurios neveikia. (...)
Apskritai, visa šita istorija yra geras priminimas mums visiems, kad, jei žiūrėsi tik į savo nosį, tai būtinai užkliūsi kojomis už akmens arba kelmo. Kas mane pažįsta, žino, kad tokius kelmus valstybės tarnyboje vadinu biurogarchais. Kai už jų užkliūni, tada gali ne tik nosį susikulti, bet ir išsipurvinti. Ką nors. Pavyzdžiui, reputaciją“, – dėstė A. Dulkys.
Vaistų politika – sena kaip amžius problema
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vaistų politikos klausimai – sena kaip amžius problema. Jo teigimu, dabartinė tvarka yra iš esmės ydinga ir labai apsunkina šeimos gydytojams gyvenimą.
„Ir Verygos vadovaujama ministerija darė šias klaidas, dabar atrodo, jos vėl kartojamos. Didžiulė problema, kada vaistas būna kompensuojamas ir tada staigiai išbraukiamas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, net gydytojai nespėja apie tai sužinoti.
Būna, kad vaistas išrašomas pacientui, jis nueina į vaistinę ir, pasirodo, reikia mokėti pilną kainą, o vaistas reikalingas, vartojamas metų metais, būna ir schema vaistų optimali parinkta. Ir šios istorijos vis tęsiasi – šeimos gydytojai užsiėmę už galvų, nes nespėjau žiūrėti kompensuojamųjų vaistų sąrašus, kas įtraukta, kas išbraukta“, – sakė jis.
J. Kalibatas tvirtino, kad visi vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, kokių firmų bebūtų, turėtų būti kompensuojami.
„Daug kartų apie tai kartojau – ministerijos klerkų reikalas, kad jei vienas vaistas ar du yra kompensuojami, tai visi, net jei jų ir dešimt – visi turi būti kompensuojami. Ir valstybei jokio nuostolio niekada nebus, nes reikės kompensuoti tik vieną vaistą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo pastebėjimus, vis aiškinama, kad gydo ne tabletė, o veiklioji medžiaga, bet prie veikliosios medžiagos formuojant tabletę yra dar įvairios papildomos medžiagos, kurios gali ir pagreitinti, ir pagreitinti veikliosios medžiagos rezorbciją ir pan. tos papildomos medžiagos gali sukelti ir alergines reakcijas ir t.t.
„Ministerijos klerkų užduotis – kad visi geriausi vaistai būtų rinkoje ir kompensuoti visus tos pačios veikliosios medžiagos vaistus. O gydytojo reikalas parinkti optimaliausią gydymą ir nebūtų jokių problemų“, – sakė J. Kalibatas.
Žada pagerinti sistemą
SAM atstovas J. Gališanskis gi pažymėjo, kad išrašant el. receptus e.sveikatos sistemoje yra įdiegtas kas 6 mėn. atnaujinamo kompensuojamųjų vaistų kainyno klasifikatorius, kuris padeda gydytojams susiorientuoti, kokie vaistai yra kompensuojami.
„Tačiau pasitaiko atvejų, kai pačių gydymo įstaigų naudojamos lokalios informacinės sistemos neatnaujina kainyno ir susidaro prielaidos padaryti klaidas išrašant kompensuojamuosius vaistus“, – sakė jis. – Turime užtikrinti, kad informacija apie vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimus laiku pasiekti gydymo įstaigas ir pačius gydytojus, o kompensuojamųjų vaistų išrašymo procesas būtų kuo labiau automatizuotas siekiant sumažinti klaidos tikimybę.“
SAM specialistas pridūrė, kad, be kita ko, ministerija su Registrų centru vykdo projektą, kurio apimtyje yra numatyti efektyvesni mechanizmai palengvinti vaistų išrašymo procesą, nes gydytojui nereikės ieškoti konkretaus vaisto skyrimo sąlygų – jos automatiškai pasirodys ekrane.
„Taip bus gerokai sumažinta klaidų tikimybė“, – pridūrė jis.
