Sulaukus tam tikro amžiaus kolonoskopija daug metų atliekama kaip prevencinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra ankstyvųjų storosios žarnos vėžio požymių. Vis tik naujo tyrimo, paskelbto žurnale „The New England Journal of Medicine“, išvadose teigiama, kad tokios profilaktikos nauda, kalbant apie su vėžiu susijusios mirties riziką, gali būti pervertinta.
Padarė išvadą, neva mirtingumo nesumažina
Plačiau šias išvadas portalui tv3.lt pakomentavęs chirurgas koloproktologas doc. dr. A. Dulskas pasakojo, kad tai yra vienas iš nedaugelio plačios apimties klinikinių tyrimų, kurio metu vertinta kolonoskopijos vertė prevencinės patikros programoje.
„Aiškintasi, reikia ją daryti ar ne, kaip atliekama kolonoskopija sumažina mirtingumo ir kolorektalinio vėžio skaičius“, – sakė jis.
Į tyrimą buvo įtraukta labai daug – beveik 85 tūkst. – žmonių, gyvenančių Švedijoje, Lenkijoje, Norvegijoje. Viena tiriamųjų grupė sulaukė kvietimo atlikti kolonoskopiją, o kiti jo negavo. Šie pacientai stebėti 10 metų, aiškintasi, kiek buvo rasta vėžio atvejų, kiek susirgo.
„Nustatyta, kad sergamumas sumažinamas 18 proc., jei dalyvaujama toje programoje ir atliekama kolonoskopija, tačiau mirtingumas nuo vėžio ar bet kokių kitų šios srities ligų nesumažėja. Daug kas „pasigavę“ šią išvadą tvirtina, neva kolonoskopija ir patikros programa nereikalinga. Bet taip tikrai nėra“, – komentavo A. Dulskas.
Pasak pašnekovo, atidžiau pasižiūrėjus į rezultatus, matoma, kad toje grupėje, kuri sulaukė kvietimų atlikti kolonoskopiją, tik 42 procentai žmonių ją iš tikrųjų atliko.
„Ir tarp tų, kurie tyrimą atliko, lyginant su tais, kurie nebuvo pakviesti, susirgimų dažnis sumažėjo 31 proc., o mirtingumas – net 50 proc. Taigi kolonoskopija ir dalyvavimas programoje tikrai veikia, sumažina tiek sergamumą, tiek mirtingumą nuo storosios žarnos vėžio“, – tvirtino jis.
Po kolonoskopijos – 10 metų ramus
Gydytojai dar anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad atlikus kolonoskopiją 10 metų galima būti ramiam dėl storosios žarnos vėžio.
„Kodėl tiek laiko? Yra tokių klinikinių tyrimų, kurie rodo, kad transformacija nuo gerybinio polipo iki naviko užtrunka apie 10 metų. Tad jei nieko nerandama vienos kolonoskopijos metu, kitą rekomenduojama atlikti tik po 10 metų arba atsiradus kažkokiems simptomams“, – sakė A. Dulskas.
Gydytojas pasakojo, kad priklausomai nuo šalies gali būti taikomi skirtingi profilaktinės programos metodai.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Indijoje pirmiausia atliekamas ne slapto kraujavimo testas rizikoms grupėms, kas prasideda nuo 45–50 m., o kolonoskopija. Tad Jungtinėje Karalystėje galima arba kas 10 metų atlikti kolonoskopiją, arba kas dvejus metus – slapto kraujo tyrimą.
Pas mus asmenims nuo 50 iki 74 metų kas dvejus metus atliekamas slapto kraujo testas. Kol kas ši programa vadinama oportunistinė, nėra centralizuoto kvietimo visiems. Dabar kaip tik atliekamas tyrimas, kokia turėtų būti šio tyrimo koncepcija“, – pridūrė gydytojas.
Kas gali tirtis profilaktiškai?
Pašnekovas apgailestavo, kad dar iki karantino dėl storosios žarnos vėžio žmonės labai neskubėjo tikrintis prevenciškai, o per karantiną skaičiai sumažėjo – pasitikrina tik iki 30 proc. tų, kuriems reiktų tą padaryti.
Chirurgas priminė, kad baimintis šio nemaloniu laikomo tyrimo nereikėtų, nes jį atlikti galima taikant nejautrą.
Paklaustas, ar bijantiems susirgti storosios žarnos vėžiu galima pasitikrinti savarankiškai, A. Dulskas nurodė, kad paprastai į mūsų šalies profilaktikos programos rėmus tai nepatenka, tad tą daryti reikia nebent privačiai.
„Yra asmenys, kuriuos vadiname vidutinės rizikos žmonėmis. Tai yra tie, kurie arba patenka į amžiaus grupę, arba kurių šeimoje buvę žarnyno vėžių atvejų. Tada jiems galima rekomenduoti atlikti kolonoskopiją. Taip pat jei bet kokio amžiaus žmogus skundžiasi tokiais simptomais kaip kraujavimas, pasikeitęs tuštinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas, to priežasties galima ieškoti kolonoskopijos metu.
Tačiau kitiems, kurie neturi jokių skundų ar šeiminės anamnezės, net jei labai norima, tai nėra rekomenduojamas tyrimas, nes vis tik jis nėra nekaltas – kad ir labai maža komplikacijų rizika, ji tikrai yra“, – kalbėjo chirurgas.
Storosios žarnos vėžys – viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau kaip 800 žmonių.
