Sveikata

Gerokai atšilus orams, kraujo surinkimo centrai skelbia apie didžiulį kraujo donorų trūkumą. Pastarosiomis dienomis kraujo labai reikia sunkiomis ligomis sergantiems ir į nelaimingus atsitikimus patekusiems žmonėms. Nors specialistai pastebi gerėjančias tendencijas, kai vis daugiau žmonių pasiryžta aukoti kraujo kitiems, visgi to negana.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Liudmila iš gydytojų išgirdo skaudžią diagnozę, kuri jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.

Prostatos vėžys yra dažniausia vyrams diagnozuojama onkologinė liga, o sulaukus 60 m., prostata padidėja net pusei šio amžiaus sulaukusių vyrų. Tačiau vyrai, pajutę vėžį primenančius simptomus, kartais į paniką puola per greitai. TV3 Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip atskirti uždegimą nuo vėžio ir kokiais būdais pasveikti.  Daktaras Unikauskas teigia, kad padidėjusi prostata neigiamai veikia šlapinimąsi ir libido.

Arterinė hipertenzija arba padidinto kraujo spaudimo liga – didžiulė problema visame pasaulyje. Ji žmogui visai nieko nejaučiant gali žaloti ne vieną organą, kol, atrodo, kaip iš giedro dangaus smogia jau insultas ar infarktas. VUL Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių vaizdinių tyrimų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad arterinė hipertenzija yra šio amžiaus rykštė. „Tai yra civilizacijos liga, kurią mes mokame už ilgą gyvenimą“, – apibendrino ji.

Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, kai kurie tyrimai rodo, kad klimatui sušilus 2–4 °C – ką ir prognozuoja klimato mokslininkai – tokių ligų kaip leišmaniozė, čikungunija, Vakarų Nilo karštinė plitimas Centrinėje ir Šiaurės Europoje gali tapti realybe.

„Gėdos diena Jungtinei Karalystei“ – britai baigė kelerius metus trukusį tyrimą dėl vieno didžiausių pasaulyje medicinos skandalų, kuomet pacientai daugiau nei 10 metų buvo gydomi AIDS ir Hepatitu C užkrėstu krauju. Dėl to tūkstančiai mirė ar liko suluošinti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Žmones, susirinkusius į mitingą pačiame Londono centre, vienijo ne tik visų vienodi raudoni marškinėliai.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų nuo liepos perima Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Iki šiol tuo rūpinosi kiekviena savivaldybė atskirai. „Nuo liepos 1 esminis pokytis yra tas, kas pavėžėjimo paslaugos bus teikiamos visoje Lietuvoje. (...) Savivaldybių lygmens pavėžėjimui priskirtas tik hemodializuojamų pacientų pavėžėjimas.

Pasaulinio susitarimo dėl kovos su tokiomis pandemijomis kaip COVID-19 teks palaukti: po daugiau nei dvejus metus trukusių derybų šalys kol kas nesugebėjo parengti plano, kaip pasaulis galėtų reaguoti į kitą pandemiją. Po to, kai COVID-19 sukėlė karantinus, sužlugdė ekonomiką ir nusinešė milijonus gyvybių, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir viso pasaulio lyderiai pažadėjo ateityje veikti efektyviau.

Pirmą kartą pasaulyje mokslininkai pakeitė esamo vaisto paskirtį ir įrodė, kad jis gali padėti sergantiems ilguoju COVID-19. Šis vaistas, naltreksonas, paprastai naudojamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimams gydyti, tačiau komandos atlikti tyrimai rodo, jog šis vaistas gali padėti milijonams žmonių, sergančių ilguoju COVID-19 ir ME/CFS.

Nors protarpinis badavimas siekiant kontroliuoti kūno svorį pastaruoju metu tapo itin populiarus, specialistai įspėja, kad jis tinka ne visiems. Dietistė Vaida Kurpienė įspėjo, kada protarpiniu badavimu žavėtis nereikėtų.  Mitybos specialistė patikino, kad kai kuriems žmonėms protarpinis badavimas tinka ir jie taip valgydami jaučiasi gerai. Vis tik yra žmonių, ypač esant tam tikroms sveikatos būklėms, kam tai netinka.

Neeilinė dovana 8 vaikų mamai – nauja šypsena. Dėl ligos didžiąją dalį dantų praradusiai moteriai odontologai pažangiausiu metodu sukurs praktiškai naują šypseną. Dovanos vertė – daugiau nei 10 tūkstančių eurų. Daugiavaikė mama iš Kupiškio rajono vienintelė laimingoji iš beveik 200 dalyvavusiųjų socialiniame projekte. Dėl ligos daugiavaikei mamai grėsė visiška bedantystė.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

 Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad naujuoju Santaros klinikos vadovu išrinktas trejus metus kitas vadovaujamas pareigas ligoninėje ėjęs Tomas Jovaiša. Pareigas jis pradės birželio 11 d. „Sveikinu T. Jovaišą laimėjus konkursą ir pasiryžus prisiimti atsakomybę už vieną svarbiausių šalies gydymo įstaigų. Pavyko pritraukti vadovą su turtinga profesine, vadybine ir tarptautine patirtimi.

Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia kas antrą netektį. Tarp puokštės šios sistemos ligų neretai atsiduria ir širdies nepakankamumas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad ši diagnozė gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių. Tiesa, kaip ir daugelio kitų ligų, pacientų amžius vis jaunėja.

Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje. Alkoholis, riebus maistas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairūs sveikatos sutrikimai neretai priverčia sveikas kepenis dirbti sunkiau filtruojant kraują ir toksinus, todėl kepenų pažeidimai sunkėja, o organizmas pamažu nuodijamas.

Nors pacientai nesiliauja skųstis didžiulėmis eilėmis, pasirodo, patys gyventojai prisideda prie to, kas jos netrumpėtų. Skaičiuojama, kad net iki penktadalio, o kai kur – net trečdalis pacientų užsiregistravę neatvyksta pas gydytojus, bet apie tai iš anksto nepraneša. Ar padėtų tokius asmenis disciplinuoti baudos? Idėja apmokestinti vizitą pas gydytoją ir neklusniems pacientams mokesčio negrąžinti arba juos iškart bauduoti sklando jau kurį laiką.

Prieš metus, 2023 m. gegužės 1-ąją, pristatyta atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, leidusi daugiau gyventojų nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Pasak vienos svarbiausių šios prevencinės programos lyderių gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, tai paskatino žmones aktyviau tikrintis sveikatą, kai kuriems netgi išgelbėjo gyvybę, laiku aptikus ir suvaldžius kritines būkles. Anot doc.

Artėjant vasarai vis daugiau laiko leidžiame lauke. Tačiau pievose, parkuose ir miškuose laukia ne tik pramogos, bet ir erkės bei jų platinamos ligos. Norint išvengti erkės įsisiurbimo, apsauga reikėtų pasirūpinti dar prieš išeinant iš namų, o jei erkė vis tik įsisiurbė – kuo greičiau, ir, svarbiausia, taisyklingai ją pašalinti. Kaip tą padaryti, pataria ekspertai.

Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimą gavusi Žalgirio klinikos slaugos administratorė Virginija Gailienė atvira – visuomenės požiūris į medikus dažnai yra sklidinas aukštų lūkesčių, bet be abipusės empatijos ir pagarbos nebus to tikro, gydančio žmogiškojo ryšio. V. Gailienė šioje klinikoje dirba jau 25-tus metus ir sako, kad šiuo metu vyksta teigiami pokyčiai ir tam reikia visų – medikų ir pacientų – nuoširdaus bendradarbiavimo, rašoma klinikų pranešime spaudai.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį paragino šalies gydymo įstaigas pasitempti ruošiantis karui ar ekstremalioms situacijoms. „Aišku, yra tam tikrų sektorių ir tam tikrų vietų, kur galima būtų šiek tiek pasitempti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Vitkauskas. Pasak jo, pareigūnai prieš kelis mėnesius analizavo 14 ligoninių dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų pasirengimą krizėms.

Prognozuojant, jog Lietuvoje termometrų stulpeliai šią savaitę gali pasiekti ir 28 laipsnius šilumos. Visgi, nors toks oras yra idealus įvairioms pramogoms, tinkamai nepasiruošus, galima susidurti su įvairiomis sveikatos komplikacijomis. Todėl gyventojai raginami nepamiršti pasirūpinti savimi ir savo gyvūnų sveikata karščių metu.

Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo labiau apie vėžį. Gera žinia, kad tai sėkmingai gydomas vėžys, jeigu diagnozuojame anksti. Vilnietis Mindaugas ilgai nedelsė ir kreipėsi į gydytoją urologą dėl nepraeinančio skausmo kirkšnyje.

Toliau plečiant slaugytojų ir akušerių funkcijas bei kompetencijas, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais jiems suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad per pastaruosius metus slaugytojų bendruomenė sulaukė didelio pasitikėjimo ir profesinio įvertinimo, suteikiant vis didesnes atsakomybes ir svarbesnį vaidmenį gydymo įstaigų gyvenime.

Baigdamas kadenciją VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius  dalinasi savo mintimis apie darbą Santaros klinikose, apie tai, kad visų kolegų pastangos, inovacijos, visas dėmesys ir rūpestis nukreiptas į pagrindinę gydymo įstaigos ašį – į pacientą. Anot profesoriaus, darbas Santaros klinikose – tai nenutrūkstantis žaidimas aukščiausioje lygoje be poilsio ant atsarginių suolelio.

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Be to, nuo liepos 1 dienos atsiranda dar viena naujovė – siuntimas skubos tvarka.

Netikėta žinia – mirė VUL Santaros klinikų gydytojas, krūtinės chirurgas doc. Vygantas Gruslys. Žinia apie tai socialiniame tinkle dalinasi artimieji.  „Su didžiausiu liūdesiu pranešame, kad netekome Vyganto Gruslio (1962–2024) Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines, draugus, visus, kam Vygantas buvo artimas ir brangus“, – rašoma laidojimo paslaugų centro pranešime.

Pasaulyje hipertenzija serga daugiau nei 1,2 milijardo žmonių, o Lietuvoje šią diagnozę išgirsta net 4 iš 10 žmonių. Ši liga paliečia daugybę žmonių, bet ji neturi ryškių simptomų, dėl to yra sunkiai pastebima ir būtent dėl šios priežasties kartais yra pavadinama „nematoma liga“. Visuomenės žinios apie hipertenziją, jos požymius bei prevenciją vis dar yra ganėtinai menkos.

Klausa – vienas iš svarbiausių pojūčių, padedančių pažinti ir suprasti pasaulį. Visgi, nuolatinis triukšmas, sveikatos problemos ar dėl amžiaus atsirandantys pokyčiai neretai ją apsunkina ir sukelia tam tikrų pažeidimų. Laiku pastebėjus kai kuriuos iš jų galima pagydyti, tačiau kita dalis yra neatstatomi ir koreguojami tik klausos aparatais.

Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. „Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Be to, specialistų stygius jaučiamas ne tik valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, trūksta ir dirbančiųjų individualiai“, – teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) alumnė, Ignalinos ligoninėje, Geriatrijos dienos centre dirbanti ergoterapeutė Gabrielė Čirikaitė.

Tūkstančiams vairuotojų siunčia skubią žinią – laiku nepasitikrinus sveikatos nuo kitų metų vairuoti nebus galima. Numatoma, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su sveikatos medicinine pažyma, tad jai nustojus galioti bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Todėl gyventojai raginami jau dabar suskubti pasitikrinti sveikatą, kas dar to nepadarė.

Erkės Lietuvoje platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė pasakoja daugiau, kokiais simptomais ši liga pasireiškia. Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Tęsdamas kelionę po šalies gydymo įstaigas Arūnas Dulkys praėjusią savaitę aplankė Molėtus. Ministras gyrė, kad rajono ligoninė – pavyzdys, kaip pavyko numalšinti nepagrįstas baimes dėl reformos pokyčių. Be to, jis pažymėjo, kad poilsiautojų pamėgtame krašte daugiau finansų bus skirta Skubios pagalbos skyriaus vystymui. „Kai yra lyderystė, randamas ir sutarimas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad praėjusią savaitę baigėsi 2023–2024 metų gripo sezonas. Kaip rašoma pirmadienį NVSC išplatintame pranešime, vertinant daugiametę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dinamiką, vaikų sergamumas sudarė apie 50 proc. visų registruotų atvejų. 2023–2024 metų sezoną vaikai sudarė 45 proc. visų gripo atvejų ir 49 proc. visų ŪVKTI atvejų.

Gegužės 20–27 d. minima Europos testavimo savaitė, kurios tikslas – didinti informuotumą ir žinias  apie ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) ir hepatitų B ir C pasitikrinimo naudą, suvienyti organizacijas siekiant sudaryti geresnes galimybes išsitirti ir laiku pradėti gydymą.

Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų pozicijų visoje Europoje. Sveikatos apsaugos sistemos dalyviai apskritojo stalo diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip situaciją pakeisti ir pacientams užtikrinti tolygų inovatyvaus gydymo prieinamumą.

Šiuo metu Seime svarstomos Sveikatos draudimo įstatymo projekto pataisos, kurios leistų Valstybinei ligonių kasai turėti efektyvesnių teisinių priemonių norint išvengti sisteminių problemų sveikatos priežiūros srityje, padėtų prevenciškai užkirsti kelią neteisėtai gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, pelnytis iš pacientų, imant priemokas ir apmokestinant paslaugas, už kurias jau yra sumokėta.

Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai – dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma bazalinių ląstelių karcinomos. Paskutinįjį kartą, vos prieš kelis mėnesius, Kauno klinikose Algirdui išoperuotas darinys galvoje, kuris buvo didelis, šlapiuojantis, įprastai atliekamas verpstės formos išpjovimas buvo negalimas dėl per didelio darinio ploto.

Dėl medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – stygiaus pavojaus varpais skambinama jau ilgą laiką. Skaičiuojama, kad mažiau nei po 10 metų sveikatos specialistų gali trūkti ne tik šimtais, bet jau tūkstančiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi tikina paruošusi planą, kaip situaciją pakeisti. SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.

Tarnybos siunčia įspėjamąjį signalą – Lietuvoje padaugėjo užsikrėtimų pavojinga liga legionelioze. Nors iki 10 proc. atvejų ji gali būti mirtina, dalis užsikrėtusių žmonių simptomų net nepajaučia. Kodėl taip yra ir kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?  Po naujausios žinios apie gegužės pradžioje fiksuotą 45-erių vyro mirtį nuo legioneliozės Vilniuje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) konstatavo, kad šios infekcijos atvejų skaičius yra išaugęs.

Po trijų gydymo įstaigų sujungimo naujai įkurtos Klaipėdos universiteto ligoninės laukia didžiulė reorganizacija. Neliks senų pastatų, vietoj jų išdygs nauji. Ligoninėje atsiras ir slėptuvė karo atveju, jeigu reikėtų staigiai į saugią vietą pergabenti apie pusantro tūkstančio pacientų, bus pertvarkomi ir etatai. Tiesa, ligoninės vadovai tikina, kad taip sumažės eilės pas gydytojus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

COVID-19 pandemija nublanksta, palyginti su tuo, kas žmonijai gresia ateityje. Sparčiai didėja dabartiniams vaistams atsparių superbakterijų skaičius – dėl to gali mirti milijonai žmonių, perspėjo profesorė Sally Davies, buvusi Didžiosios Britanijos vyriausioji gydytoja. S. Davies, kuri dabar yra specialioji Jungtinės Karalystės pasiuntinė antimikrobinio atsparumo (AMR) klausimais, prieš dvejus metus neteko savo krikšto dukros dėl infekcijos, kurios nepavyko išgydyti.

Bent kartą gyvenime susižeidę yra dauguma žmonių, tačiau kaip teisingai dezinfekuoti ir išvalyti žaizdą, žino ne visi. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kokios priemonės geriausiai dezinfekuoja pažeistą vietą ir kokia yra kalio jodido tablečių nauda.  Profesorius teigė, kad žaizdą kuo greičiau reikėtų išplauti vandenilio peroksidu, tada pažeistos vietos nebeliesti ir leisti sugyti natūraliai.

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Ką daryti, jei receptinių vaistų prireikė būnant užsienyje? Latvijoje ir Lenkijoje tautiečiai jau gali jų nusipirkti su lietuvišku elektroniniu receptu – iki šiol galiojo tik popierinis. O ši naujovė gali tapti dar vienu postūmiu lietuviams pinigines atverti Lenkijoje – žmonės vardija pavyzdžius, kaip kaimyninėje šalyje medikamentų įsigijo du ar net triskart pigiau.

Mokslininkai įspėja apie COVID-19 atvejų „vasaros bangą“ po to, kai buvo aptikta nauja Omikron atmainų grupė, labiausiai paplitusi JAV. Naujos atmainos buvo pavadintos „FLiRT“ dėl mutacijų padėties jų smaigalio baltymuose.

Vis daugiau Lietuvos vaikų susiduria su problemomis dėl augančio svorio ir sumažėjusia fizine ištverme. Tuo tarpu, gydytojai beda pirštu į tėvus ir švietimo sistemą bei perspėja, kad mažėjantis jaunuolių fizinis aktyvumas gali turėti itin rimtų sveikatos padarinių ateityje. Klinikos „Armedika“ šeimos gydytoja Austė Gudelevičienė tvirtina, kad siekiant naudos sveikatai, fizinis aktyvumas turėtų būti vykdomas bent 90-120 minučių per dieną.

Artėjant šiltajam metų laikotarpiui, didėja ir žmonių domėjimasis, kaip sveikiau gyventi, valgyti, numesti svorio ir pasiekti norimas kūno linijas. Gydytojas dietologas Edvard Grišin pasakoja, kad žmonės į specialistus pradeda kreiptis jau nuo balandžio mėnesio. Visgi, E. Grišin akcentuoja, kad norintys maitintis sveikai, turi suprasti, kad tai reikalauja daug laiko ir atsidavimo.

Šilti, pavasariški orai vis dažniau leidžia perkelti įvairias veiklas į gamtą. Tačiau ten, kur drėgniau, daugiau saulės ir žalumos – tyko ir uodai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė įvardija, kad uodai įkyriausi nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, taip pat liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.

„Vykdomi ligoninės renovacijos darbai mums yra itin svarbūs tiek dėl pacientų gerovės, tiek dėl darbuotojų psichoemocinės būsenos, kuriai neišvengiamai didelę įtaką daro darbo sąlygos ir fizinė aplinka“, – per renovuotų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) patalpų atidarymą sakė įstaigos direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė.

Gegužės 17-oji – Pasaulinė hipertenzijos diena. Šią dieną profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas atkreipia dėmesį į opią problemą – šia klastinga liga vis dažniau sergančius jaunus žmones.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį su darbo vizitu lankysis Molėtuose. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizitą ministras pradės susitikimu su savivaldybės vadovais. Su jais planuojama aptarti sveikatos reformos įgyvendinimo eigą. A. Dulkys taip pat susitiks su medikų bendruomenės atstovais, išklausys jų pasiūlymus dėl darbo organizavimo tvarkos. Po susitikimų ministras lankysis Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centre bei ligoninėje.