Sveikata

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį su darbo vizitu lankysis Molėtuose. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vizitą ministras pradės susitikimu su savivaldybės vadovais. Su jais planuojama aptarti sveikatos reformos įgyvendinimo eigą. A. Dulkys taip pat susitiks su medikų bendruomenės atstovais, išklausys jų pasiūlymus dėl darbo organizavimo tvarkos. Po susitikimų ministras lankysis Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centre bei ligoninėje.

Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Ligonių kasos primena, kad šios priemonės gali būti kompensuojamos.

Seimo Vyriausybės valandoje šį ketvirtadienį vienas po kito klausimai liejosi sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Parlamentarai domėjosi tiek prokuratūros pradėtu tyrimu dėl COVID-19 vakcinų, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ruošiamo susitarimo dėl ateities pandemijų valdymo ir kitais klausimais. Tradiciškai ministrą įvairiausio plauko klausimais apipylė Seimo narys Dainius Kepenis.

Širdies nepakankamumas Lietuvoje kasmet nustatomas apie 10 tūkst. asmenų, o tikimybė susirgti šia liga yra 1 iš 5, sako Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė. Todėl, pažymi ji, labai svarbu didinti gyventojų galimybes pasitikrinti savo sveikatą. „Statistika yra šokiruojanti. Pasaulyje yra 64 mln. žmonių, gyvenančių su širdies nepakankamumu, Lietuvoje – apie 145 tūkst., kasmet yra diagnozuojamų apie 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien vienoje iš Vilniuje įrengtų oro taršos matavimo stotelių (Kareivių g.) fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore. AAA duomenimis, nors įprastai ši stotelė reprezentuoja transporto sukeltą oro taršą, šiuo atveju tarša siejama su vykstančiomis intensyviomis statybomis.

Sostinės Justiniškių mikrorajone mirtinai pavojinga infekcinė liga – legioneliozė pasiglemžė 45 m. vyro gyvybę. Susergantys šia infekcine liga dažniausiai ją pasigauna savo voniose, įkvėpdami vandens, kuriame gyvena legionella bakterija, lašelių ar garo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patikrinęs daugiabutį praneša, kad bakterija aptikta tik vandens čiaupuose mirusiojo bute, esą daugiabutyje vandens cirkuliacijos sistemoje taršos neaptikta.

Kauno klinikas toliau purto neramumai – prieš gerą mėnesį pasiekus žiniai apie jaunos slaugytojos savižudybę, paaiškėjo daugiau detalių apie situaciją Anesteziologijos klinikoje. Atlikusi auditą Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rado ne tik psichologinio smurto apraiškų, bet ir kitų pažeidimų, skyrė baudą.

Akinančiai balta šypsena mūsų visuomenėje neretai laikoma sveikatos ir gyvybingumo simboliu. Marijampolėje dirbanti sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ dantų higienistė Audronė Knopkutė svarsto, kad toks sąlyginai aklas Holivudo šypsenos siekimas dažnai priveda prie ne pačių saugiausių dantų balinimo priemonių.

Ketvirtadienį nuo 12 iki 15 valandos, Vinco Kudirkos aikštėje veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu bus atliekami įvairūs sveikatos testai, veiks kino teatras, kuriame bus rodomi aktualūs filmo siužetai apie širdį. Visuomenei bus paaiškinta, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti šios ligos simptomus ir kada kreiptis pagalbos.

Australų gydytojas, savo atliktus novatoriškus melanomos tyrimus pritaikė nepagydomam smegenų vėžiui, kuris jam buvo diagnozuotas beveik prieš metus, gydyti. Sidnėjaus universiteto profesorius Richardas Scolyeris sakė, kad „negali būti laimingesnis“, kai neseniai atlikto magnetinio rezonanso tyrimo rezultatai parodė, kad jo glioblastomos atsinaujinimo požymių vis dar nėra.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad neturtinė žala būtų atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims. Tokiais pakeitimais panaikinamas šiuo metu galiojantis nustatytas konkretus asmenų, kuriems gali būti atlyginta medikų padaryta žala, sąrašas.

Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus šiai infekcijai riboti. Visgi, ministras linki centrui daugiau komunikuoti su gyventojais ir taip išvengti visuomenės gretose kylančio nerimo. „Man atrodo, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikrai atlieka visus būtinus veiksmus.

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga nuo kurios, deja, vis dar neįmanoma pilnai pasveikti. Vis dėlto tai nėra nuosprendis, nes šiandieninė medicina turi ne vieną pasiūlymą, padedantį gyventi kokybiškiau net ir sunkia astma sergantiems pacientams. Kai kuriems asmenims šiandien astma gali būti kontroliuojama taip sėkmingai, kad pacientas net pamiršta, kad serga, o kai kuriems, deja, reikia „susigyventi“ su sunkios astmos forma, kuri gali neretai pateikti nemalonių staigmenų.

Prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo ir utilizavimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina – jo vadovaujama institucija bendradarbiaus su teisėsauga ir teiks visą reikiamą informaciją tyrimui atlikti. „Galiu patvirtinti – tikrai bendradarbiausime su prokuratūra ir tikrai pateiksime visą informaciją, kad būtų duoti atsakymai, kurie kyla“, – trečiadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui Eltai sakė A. Dulkys.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant, nebuvo padaryta nusikalstama veika. Toks sprendimas priimtas susipažinus su Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro iniciatyva atlikto tyrimo medžiaga ir 2024 m gegužės 13 d. priimtu šio prokuroro motyvuotu nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Melanoma – piktybiškiausia odos vėžio forma, kuria kasmet Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių. Iš jų daugiau nei trečdalis miršta. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) dermatovenerologės Jolantos Česienės, šiuolaikinė medicina leidžia šią grėsmingą ligą sėkmingai suvaldyti, tačiau tam būtina ją užčiuopti kuo anksčiau. Gegužę, minint Melanomos dieną, KUL medikė tęsė prasmingą ir ilgametę tradiciją – nemokamą patikrą dėl melanomos.

Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius su prašymu nepalaikyti Sveikatos draudimo įstatymo projekto, kuriuo iš naujo norima Valstybinei ligonių kasai (VLK) suteikti perteklines galias vienašališkai nutraukti arba stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis dėl valstybės kompensuojamų paslaugų ir medicinos priemonių apmokėjimo.

Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultatus bus galima pajusti tik po kurio laiko. „Visų šitų veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams“, – antradienį Seime per Vyriausybės pusvalandį teigė A. Dulkys. „Tikrai rodikliai bus pagerėję.

Pranešus apie dar gegužės 5 d. įvykusią žmogaus mirtį nuo legioneliozės Vilniuje, specialistai pateikė daugiau informacijos apie situaciją. Kaip teigiama, sisteminės taršos daugiabučio vandentiekio sistemoje nustatyta nebuvo, tačiau ji buvo vietinė – mirusiojo bute.

Praėjus beveik 3,5 metų po to, kai buvo gautas pirmasis leidimas naudoti Oksfordo „AstraZeneca“ vakciną, jos gamyba nutraukiama visame pasaulyje. Vakcina per savo laiką įgijo nekokią reputaciją, tačiau kokia priežastis lėmė, kad jos vartojimas nutraukiamas? Galbūt ji nėra tokia skandalinga, kaip galima pamanyti.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 16 legioneliozės atvejų, trys žmonės mirė, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Portalas lrt.lt antradienį pranešė apie dar vieną nuo legioneliozės mirusį žmogų Vilniuje gegužės 5 dieną. Centras informaciją BNS patvirtino ir apie šį atvejį. NVSC kol kas negalėjo patikslinti, ar gegužės mėnesį nuo šios ligos mirė tik vienas žmogus.

Skaudi nelaimė – Vilniuje užfiksuotas mirties nuo legioneliozės atvejis. Pranešama, kad mirė jaunas vyras, kuris infekcija užsikrėtė gyvendamas Justiniškių mikrorajone. Kaip portalui tv3.lt patikslino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas Zigmas Nagys, nelaimė nutiko dar gegužės 5 d. Žinią apie tai pirmas pranešęs portalas lrt.lt nurodė, kad mirė jaunas vyras, gyvenęs Justiniškių g. esančiame daugiabutyje.

Ligonių kasos vis daugiau paslaugų perkelia į elektroninę erdvę, taip sudarydamos sąlygas gyventojams pateikti reikiamus dokumentus neišėjus iš namų. Prisijungus prie Valstybinės ligonių kasos elektroninių paslaugų platformos, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ar sertifikatą, pateikti prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis laikotarpio patvirtinimo, operatyviai pasitikrinti privalomojo sveikatos draudimo galiojimą bei sužinoti informaciją apie savo gydymą,...

Artėjant vasarai, tėveliai dar gali suspėti atlikti vieną svarbią užduotį – pasirūpinti savo vaikų profilaktiniu sveikatos patikrinimu. Elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas galios ištisus metus. „Visi ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai ir mokiniai iki 18 metų, taip pat pilnamečiai moksleiviai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas mokyklose, kartą per metus turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Po patikros išrašomas elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas.

Šalies gydymo įstaigose trūksta visų grupių kraujo atsargų, praneša Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir kviečia gyventojus nelikti abejingais bei paaukoti kraujo. Anot NKC, labiausiai jaučiamas I ir II grupių kraujo stygius. „Labai kviečiame visus galinčius kuo skubiau apsilankyti artimiausiame kraujo centre ir prisidėti gelbstint gyvybes.

Lietuvoje daugybė gyventojų skundžiasi nugaros skausmais arba surakinta nugara, sako reabilitologė Brigita Paulienė. Pašnekovė apgailestauja, kad nors galima problemų su nugara ir juosmeniu išvengti, vis tik retas ima rūpintis savo kūnu laiku. Kaip išvengti kūno, ir ypač nugaros, juosmens skausmų, kodėl judesys būtinas kasdien ir kaip jis naudojamas net ir gydymui ar pooperaciniam sveikimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja reabilitologė Brigita Paulienė.

Mintis, kad SARS-CoV-2, geriau žinomas kaip COVID-19, virusas gali išlikti organizme ilgai po to, kai išnyksta pirmieji simptomai, sudomino mokslininkus, ypač tuos, kurie tyrinėja ilgąjį COVID-19. Neseniai atliktas tyrimas papildė šią dėlionę dar viena detale, įrodęs, kad viruso baltymai kraujo plazmos mėginiuose išlieka iki 14 mėnesių po pirminės infekcijos, skelbia portalas „IFL Science“. Tyrėjų komanda gavo užšaldytos plazmos mėginius iš 171 suaugusiojo, kurie buvo įtraukti į tyrim...

Tyrimai rodo, kad rūkydami elektronines cigaretes paaugliai gali būti veikiami toksiškų metalų, kurie gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Rizika gali būti dar didesnė, jei elektroninės cigaretės yra saldžių skonių, kuriuos paprastai ir mėgsta jaunimas.

Nors žmonės nesiliauja skųstis, kad eilės pas gydytojus specialistus didžiulės, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, jog patys gyventojai ne visada išnaudoja visas galimybes. Be to, dalimi atveju pacientas turėtų būti priimtas tą pačią dieną arba be siuntimo. Nors siuntimą tam tikroms paslaugos pacientas gauna apsilankęs pas šeimos gydytoją, rinktis specialistą jis gali ir iš kitos įstaigos – nebūtinai tos poliklinikos, kur yra prisirašęs.

Kol lietuviai džiaugiasi vis šiltesnėmis dienomis, ekspertai primena, kad tai tik ženklas, jog artėjame prie klimato katastrofos. Orų kaita įsibėgėjo ir padarinius jusime vis stipresnius. Klimato stebėtojų organizacija teigia, kad 2023 m. Europoje buvo ne tik šilčiausi, bet ir rekordiški skaičiuojant klimato kaitos padarinių padarytą žalą. Deja, teigiamų pokyčių tikėtis naivu, todėl gydytojai pasakoja, kaip lengviau prisitaikyti prie staigiai ir smarkiai pasikeičiančių oro sąlygų.

Susižeisti galime net ir sodininkaujant, tačiau ne visada po ranka turime pirmosios pagalbos vaistinėlę. Tokiu atveju žaizdą sterilizuoti gali tekti kitais būdais. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ vaistininkė Jovita Aleknienė sodininkams ir ne tik pristatė tradicinius pirmosios pagalbos būdus, o štai profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, kokia natūrali priemonė gali pasitarnauti kaip žaizdos dezinfekantas.  Sodininkystė ir augalai žmonėms kartais gali būti pavojingi.

Lietuvoje vis labiau populiarėja pėsčiųjų žygiai. Tautiečiai į juos traukia būriais, o kai kas per savaitgalį sudalyvauja net ir ne viename žygyje. Už įdomius maršrutus negaili ir susimokėti. Tokių žygių organizatoriai ieško kuo patrauklesnių maršrutų ir tampa keliautojų gidais, pasakojančiais pakeliui įdomias istorijas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Žygeiviai tikina, kad per kelias valandas pėsčiomis nueiti iš Šveicarijos į Paryžių, iš ten į Londoną ir sugrįžti atgal, yra realu.

Daugiau nei 10 metų Šveicarijos prancūziškoje dalyje gyvenanti finansų specialistė Ringailė Desperez pasakoja, kad nors ši šalis daug kam atrodo kaip svajonių, uždirbdami daugiau gyventojai nemažai priversti išleisti ir pragyvenimui. Tuo metu mokėdami kasmėnesines sveikatos draudimo įmokas gaunami paslaugas žmonės daug kur dar turi susimokėti papildomai.

Po kelerių metų Lietuvai truks tūkstančių medikų, tikina Sveikatos apsaugos ministerija. Mat po penkerių metų dešimt tūkstančių gydytojų, tai yra kas trečias šiuo metu dirbantis medikas, bus pensinio amžiaus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau ir mieste esančioje ligoninėje nėra nė vieno suaugusiųjų alergologo.

Ekspertai įspėja apie plintančią kokliušo atmainą, kuri yra labai atspari vakcinoms ir antibiotikams. Naujuose tyrimuose, kurie buvo paskelbti iš anksto ir dar nebuvo recenzuoti, perspėjama, kad mutavusi liga kelia „pasaulinę“ grėsmę sveikatai.

Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria serga 5–8 proc. populiacijos. Nors liga yra visam gyvenimui, kodėl ji atsiranda, nėra iki galo žinoma. Tiesa, bronchinę astmą galima išmokti valdyti, o tam tikrais gyvensenos įpročiais ir sumažinti tikimybę susirgti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė bronchinės astmos supratimas istoriškai labai keitėsi.

Paukščių gripas šiuo metu, regis, yra nuolatinis naujienų objektas, o vis daugiau rūšių paukščių pasiduoda šiam virusui, todėl nerimas dėl jo yra didžiulis. Nors infekcija paprastai plinta tarp paukščių, ji gali persimesti ir į kitus gyvūnus, ar net užkrėsti žmones, todėl yra baiminamasi naujos pasaulinės pandemijos.

Lietuva Europoje pagal erkinio encefalito paplitimą pirmauja. Atlikti tyrimai rodo, kad erkės dažnai aptinkamos ne tik gamtoje, bet ir miestų centruose. Saugūs negalime būti niekur, tad daktaras Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ paaiškino, kaip atpažinti erkių pernešamų ligų simptomus, kaip išvengti šių ligų bei teisingai pašalinti įsisiurbusią erkę. Profesorius Unikauskas sako, kad laimo ligą sukelia bakterija, todėl jos gydymas vyksta skiriant antibijotikus.

Mėsainis su dirbtine mėsa, 3D spausdintuvu atspausdinta žuvis ir sausainiai su vabzdžiais – tik egzotiški pavadinimai ar ateities raciono dalis? Apie tai nemažai kalbanti mokslininkė Aelita Zabulionė teigia, kad maisto inovacijos šiandien vystosi kaip niekada sparčiai, tačiau, jos manymu, tą visų pirma reikėtų priimti ne kaip kažkokią grėsmę, galimybę paragauti naujų skonių.

Seimas ketvirtadienį priėmė pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimu medicinos darbuotojams suteikiama galimybė atsisakyti teikti planines sveikatos paslaugas pacientams, kurie savo nepagarbiu ir agresyviu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Už tai, kad medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė – 8. Balsavusiųjų prieš nebuvo.

Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad jam, dirbant mediku, teko teikti paslaugas agresyviam ligoniui.

Vienos iš Alytaus gimnazijų moksleiviai – pasipiktinę, mat valgykloje nebegalima nusipirkti cepelinų su spirgučiais. Visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Vaškelytė paaiškino, kad tokia tvarka būtina, nes daugėja antsvorį turinčių moksleivių, o riebūs padažai labai tukina.  Iš meniu dingo, nes – riebu Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje – sukilimas. Kone visi gimnazijos moksleiviai sukilo prieš neseniai įvestą tvarką maitinti juos cepelinais, be spirgučių padažo.

Klaipėdos miesto savivaldybė praneša daugiau kaip keturis kartus padidinusi finansavimą, skirtą medicinos specialybes įgijusių specialistų pritraukimui į uostamiesčio asmens priežiūros įstaigas. Šių metų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžete tam numatyti 225 tūkst. eurų, kai praėjusiais metais specialistų trūkumo problemai buvo skirta 50,4 tūkst. eurų.

Nors jau prasidėjo paskutinis pavasario mėnuo, tačiau alergiškiems gyventojams gamta ir toliau neleidžia atsikvėpti. Vaistininkai skaičiuoja, kad šių metų balandį vaistinių preparatų nuo alergijos įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai. Ilgametės tendencijos rodo, kad alergizuojančių augalų žydėjimas tęsis ir gegužę, tad žiedadulkių alergijos kamuojamiems žmonėms patariama skirti daugiau dėmesio šios nemalonios ligos prevencijai.

Agresyvūs, smurtaujantys pacientai į gydytojo kabinetą greičiausiai nebepateks. Seimas neilgai trukus apsispręs dėl pataisų, kurios leis gydytojams neaptarnauti neadekvačių pacientų, kurie žarstosi keiksmažodžiais, puola muštis ar kitaip žemina mediką. Kartu su šia idėja, parlamentas spręs ir dėl kamerų naudojimo, kurios fiksuos, kaip pacientams yra suteikiamos paslaugos.

Bene dviejų trečdalių pasaulio gyventojų skrandžiuose gyvena apie save dažnai išskirtiniais simptomais nepranešanti bakterija. Prieš daugiau nei šimtą metų mokslininkų atrasta Helicobacter Pylori ne tik kolonizuoja žmogaus skrandį, bet ir yra laikoma viena pagrindinių daugelio šio organo bei dvylikapirštės žarnos susirgimų, įskaitant ir vėžinius, išsivystymo priežasčių.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių, parengė jų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planą, kuriam iki 2029 metų numatyta skirti daugiau kaip 30 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė SAM, šis planas padės mažinti tiek sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu, tiek tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Daug gulintis ar sėdintis pacientas namuose, kuriam būtinos sauskelnės – nemenkas iššūkis ir pačiam pacientui, ir juo besirūpinančiam artimajam ar globėjui. Kaip pasirūpinti tokiu pacientu, kad kasdienybė būtų lengvesnė, o visų namiškių savijauta – geresnė? Dėmesys patogumui Jei tenka slaugyti pacientą, kuris pagrindinę paros dalį praleidžia lovoje arba neįgaliojo vežimėlyje, tuomet labai svarbu pasirūpinti paciento ir jį prižiūrinčiojo asmens patogumu.