Sveikata

Nuo ketvirtadienio COVID-19 liga persirgę arba nuo jos pilnai paskiepyti gyventojai gali aplankyti ligoninėje gulinčius artimuosius. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkreipia dėmesį, kad pacientų lankymui reikės gauti leidimą, o atvykus pateikti reikiamus dokumentus bei laikytis įstaigoje nustatytos pacientų lankymo tvarkos. Jeigu paskiepytas arba persirgęs gyventojas nori aplankyti COVID-19 pacientus gydančioje įstaigoje gulintį asmenį, jis turi gauti šio asmens gydančio gydytojo leidimą.

Puikus vokiečių gydytojas ir Nobelio premijos laureatas Otto Warburgas dar 1921 m. atrado, kad vėžinės ląstelės nenaudoja cukraus kaip kuro taip, kaip mes manėme. Užuot „deginęs“ cukrų naudodamas deguonį, kaip dauguma mūsų kūno ląstelių, vėžinės ląstelės taiko taktiką, kurią, kaip yra žinoma, naudoja ir mielių ląstelės – fermentaciją.

Nors praėjusią vasarą bent du mėnesius oficialiai gyvenome be karantino suvaržymų, praėjus metams specialistai nesiūlo tikėtis, kad visi apribojimai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele šiemet irgi imtų ir išnyktų. Anot sveikatos specialistų, tai, kaip gyvensime vasarą, nulems ne tik skiepijimo apimtys, bet ir pačių žmonių elgesys. Specialistai vieningai konstatuoja, kad tai, ko galima tikėtis iš vasaros, nulems tiek skiepijimo tempas, tiek tai, kaip pavyks suvaldyti dabar daromus atlaisvinimus.

Nors užsikrėtimų skaičius kievieną dieną vis dar didelis, profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad situacija Lietuvoje nėra labai bloga. „Labai noriu tikėtis, kad užsikrėtimų kreivė „nešaus į viršų“ ir mes taip trypčiodami sulauksime, kol vakcinacija mus „išspirs lauk“ iš tos juodosios zonos“, – teigia M. Stankūnas.  Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje.

Skydliaukė yra vienas svarbiausių žmogaus organų, nuo kurio sklandžios veiklos priklauso daugelis organizmo funkcijų. Sutrikus skydliaukės hormonų apytakai gali kankinti nuovargis, nemiga, nerimas, suprastėti atmintis, išsausėti oda ir trūkinėti plaukai. Taip pat nustatytas ryšys tarp skydliaukės ligų ir padidėjusio cholesterolio kiekio, kartu didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tad ką reikėtų žinoti apie skydliaukės sutrikimus ir jų gydymą Santaros klinikų gydytoja doc.

Anykščiuose aptikta nauja koronaviruso atmaina. Jai suteiktas pavadinimas – B.1.620. Dar šią savaitę pranešta, kad atmaina fiksuojama ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, o didžiausia problema – jos didesnis atsparumas COVID-19 vakcinoms ir didesnė tikimybė užsikrėsti pakartotinai. Mokslininkai jau nagrinėja šios atmainos ypatybes.

Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pandemija pakoregavo per keliasdešimt metų Lietuvoje pasiektus puikius vakcinacijos rezultatus. Jie sako, kad dėl to tiek Lietuvai, tiek visam likusiam pasauliui gresia žingsnis atgal.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl dar praėjusių metų pavasarį Lietuvos nepasiekusių iš Kinijos įsigytų 850 tūkst. vienetų įvairių apsauginių priemonių medikams. A. Dulkys priminė, kad praėjusių metų vasario kovo mėnesį, kai Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, su Kinijos tiekėju buvo sudaryta sutartis dėl asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo už daugiau nei 24 mln. eurų.

Pandemijos laikotarpiu pakeisti namų aplinką kviečia pavasarėjanti gamta. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad Lietuva patenka į endeminę erkinio encefalito zoną, todėl net vaikštinėjant nušienautoje pievelėje svarbu likti budriems. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė dar nepasiskiepijusius nuo erkinio encefalito ragina susimąstyti apie šią galimybę – tiek dėl ramaus poilsio, tiek ir dėl galimybės apsaugoti savo sveikatą.

Anykščiuose užfiksavus kelias dešimtis užsikrėtimų nauja koronaviruso atmaina sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys informavo, kad fiksuoti atvejai yra susiję ir vieno viruso atmainos įvežimo į Lietuvą pasekmė. Ministras pateikė daugiau detalių, kada užfiksuoti pirmi atvejai ir kokių veiksmų buvo imtasi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.   Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.

Prieš kelias savaites pasirodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kuriuo įvardyta, kad „privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu“. Sulaukus prieštaringų tokio pareiškimo vertinimų į Seimo sveikatos reikalų komitetą pakviestos specialistės detaliau paaiškino, koks teismo sprendimas buvo priimtas.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius kasdien perkopia 1 tūkst. ribą, tačiau augimas šiek tiek sustojęs. Vis daugiau žmonių kasdien sulaukia vakcinos nuo koronaviruso. Nepaisant to, situacija pasaulyje darosi vis prastesnė. Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį pasidalijo įžvalgomis dėl situacijos pasaulyje.  „Pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius toliau auga ir per praeitą savaitę buvo nustatyti 5,2 mln. naujų atvejų.

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ informavus, kad siūlo pradėti platinti ir naudoti jos vakciną nuo koronaviruso (COVID-19), 4800 šios vakcinos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), šiandien bus paskirstyta vakcinacijos centrams.

Lietuvoje aptikta nauja koronaviruso atmaina nustatyta ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, ji siejama su didesniu atsparumu vakcinoms. Apie tai BNS trečiadienį informavo Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas. „Mes laboratorijoje praėjusią savaitę sekoskaitos būdu nustatėme devynis naujos atmainos atvejus. Jie yra iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskričių.

Šių metų balandžio mėnesį, palyginti su kovu, gyventojai iš vaistinių lentynų šlavė kur kas daugiau priemonių nuo peršalimo ligų. Vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ atstovų teigimu, šio gana neįprasto pakilimo priežastys gali būti kelios, viena iš jų – karantino atlaisvinimas. Vaistinių tinklo duomenimis, prekių nuo peršalimo pardavimai šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo daugiau nei 2 kartus mažesni palyginti su įprastu 2020 metų sezonu.

Nors skirtingų gamintojų vakcinų „maišymas“ nėra rekomenduojamas, kai kurie specialistai prireikus tame nemato didelės bėdos. Visgi pabrėžiama, kad tiek organizmui lengviau „atpažinti“, tiek geresnis imuninis atsakas formuojasi vienai skiepijimo schemai naudojant to paties tipo vakciną. Tiesa, prognozuojamai revakcinacijai po kurio laiko jau tiktų bet kurio gamintojo skiepai.

Europos vaistų agentūra (EVA) priėmė sprendimą dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso saugumo, Europai ir JAV sustabdžius skiepijimą šiuo preparatu ir kilus būgštavimų dėl galimo retų kraujo krešulių susidarymo. EVA ekspertų teigimu, vakcinos nešama nauda yra daug didesnė už galimas pavienes šalutines reakcijas.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) – neeilinis įvykis: antradienį atidaryta istorinių fotografijų paroda apie 1918–1920 metų laisvės kovose pasižymėjusius gydytojus – Vyties Kryžiaus kavalierius „Karo gydytojų auka Nepriklausomybei“. Paroda skirta artėjančiai Medicinos darbuotojų dienai, kasmet minimai balandžio 27 d. „Tauta turi žinoti savo didvyrius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad, lyginant pastarąsias dvi savaites, beveik trečdaliu išaugo aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių, registruotų prekybos srityje, skaičius. Taip pat beveik penktadaliu augo ir aktyvių protrūkių gamybos sektoriuje skaičius. Pasak gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga, rašoma NVSC pranešime spaudai.

Anykščiuose nustatyti 35 atvejai, kai asmenys užsikrėtė dar neidentifikuota koronaviruso atmaina, BNS antradienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Utenos departamento direktorė Birutė Sapkauskienė. „Balandžio 9 dieną mūsų departamentas gavo informaciją, kad Anykščių rajone yra nustatyti koronaviruso atvejai su E484 mutacija.

Dėl nemažėjančio pacientų srauto Vilniaus regione toliau pildosi lovos COVID-19 ligoniams gydyti, praneša Santaros klinikos. Ypač auga reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų poreikis, mat daugėja sunkių ligonių. Balandžio 20 dienos duomenimis, stacionarinių vietų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, užimtumas Vilniaus regione siekia 85 proc., o reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 90 proc.

Kai kalbama apie odos vėžį, didžioji dalis mūsų pirmiausia pagalvoja apie melanomą. Tai pats pavojingiausias odos vėžio tipas, kasmet vien Lietuvoje nusinešantis per 100 gyvybių, tačiau anaiptol ne vienintelis ir ne dažniausias. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas otorinolaringologas, galvos ir kaklo chirurgas-onkologas Ignas Karnas atkreipia dėmesį į kitą kur kas mažiau plačiai visuomenei žinomą, bet dažniau gydytojų diagnozuojamą piktybinę odos ligą – bazaliomą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose registruotas neplakančios širdies donoras. Tai itin retas atvejis Lietuvoje – nuo 2016 metų, kai Lietuvoje imtas taikyti toks donorystės modelis, šis atvejis – septintas. Antradienį LSMUL Kauno klinikose registravus neplakančios širdies donorą ir gavus artimųjų sutikimą atlikti tyrimai siekiant nustatyti, ar organai tinkami transplantacijai.

COVID-19 pasiglemžė dar vieno jauno žmogaus gyvybę – 30–39 metų amžiaus grupei priklausiusi moteris mirė namuose. Nors jos gyvybė užgeso dar balandžio 10 d., atvejis į statistiką įtrauktas tik trečiadienio rytą.  Kaip portalą tv3.lt informavo Statistikos departamentas, moteris mirė namuose, Vilniuje. Iš viso šioje amžiaus grupėje nuo pandemijos pradžios mirė 21 asmuo.

Kasmet Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau nei 20 tūkst. gyvybių. Kardiologė Rasa Veisaitė gyventojus įspėja ne tik nuolatos stebėti savo organizmo siunčiamus ženklus, bet ir profilaktiškai atlikti rekomenduojamus tyrimus, kurie parodytų cholesterolio kiekį organizme. Šis „tylusis žudikas“ gali nemenkai apkartinti gyvenimo kokybę bei sukelti pavojų gyvybei ne tik vyresniems, bet ir jauniems žmonėms.

Kaune imunitetą nuo COVID-19 dėl pasiskiepijimo arba persirgus turi trečdalis žmonių, šiuo metu didžiausias sergamumas fiksuojamas tarp jaunų gyventojų, sako savivaldybės atstovai. „Iš viso jeigu skaičiuoti viena doze (pasiskiepijusius-red.) ir įgijusius imunitetą po persirgtos ligos, apie trečdalis miesto gyventojų turi vienokio ar kitokio lygio imunitetą jau šiandieną“, – Kauno tarybos posėdyje antradienį sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1138 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 260 molekulinių (PGR) ir 8873 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Vyriausybės siūlymas vėlinti skiepijimą antrąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze galbūt net iki 8 savaičių medikų sutinkamas nevienareikšmiškai. Jei vieni kaip kompromisą siūlytų svarstyti nebent tik atidėjimą 6 savaitėms, kiti apskritai įžvelgia daugiau rizikų nei galimų naudų.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30–40 naujų sėklidės vėžio atvejų. Nors tai nėra labai dažnas onkologinis susirgimas, tačiau labiausiai nerimą kelia tai, kad juo serga jauni, o kartais vos 17 metų sulaukę jauni vyrai. Balandis – sėklidžių vėžio žinomumo mėnuo. Sėklidžių vėžys nėra dažna onkologinė vyrų liga, tačiau dažniausiai ji smogia jauniems vyrams. Lietuvoje išgyvenamumas po šios ligos siekia iki 88 proc.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 348 mln. eurų  buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Gyventojai papildomai sumokėjo 22 mln. eurų. Tačiau priemokoms jie išleido 1,3 mln. eurų mažiau nei 2019-aisiais ir  net 36 mln. mažiau nei 2016 metais, rodo ligonių kasų duomenys.

Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ pradėjo pacientus skiepyti nuo erkinio encefalito. Planuojama, kad vakcinacijos kabinetai bus įrengti kiekvienoje apskrityje, jog regionų gyventojams netektų vykti skiepo į didesnius miestus ar laukti ilgose eilėse. Pirmieji kabinetai darbą jau pradėjo Vilniuje, Kaune, Kauno rajone ir Mažeikiuose.

Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai būtinų funkcijų, ir apskritai didžiausias organas, sveriantis pusantro kilogramo. Pasak medikų, dažnas prisimena turintis šį organą tik jau susirgus kepenų ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių, o kepenų cirozės paplitimas siekia 9 proc. visos populiacijos.

Klastingasis koronavirusas pasiglemžė dar vieno jauno žmogaus gyvybę – praėjusią savaitę mirė 26 m. amžiaus raseiniškis. COVID-19 ligos eigą sunkinančių sutrikimų turėjęs vyras į ligoninę jau pateko sudėtingos būklės.

Bent pirma COVID-19 vakcinos doze paskiepijus arti penktadalio šalies gyventojų, anot specialistų, jau artėjama link pirmojo būtinojo pasiekti vakcinacijos efekto. Nors dar lieka neatsakytų klausimų dėl vakcinų ir persirgtos infekcijos suteikiamo imuniteto ilgalaikiškumo, pažymima, kad kitų šalių pavyzdžiai teikia džiugių žinių. Kaip aiškino doc. dr.

Lietuvos medicinoje – liūdna žinia. Pranešama, kad mirė žymus Lietuvos chirurgas Kęstutis Vitkus. Vyrui buvo 68-eri metai. Apie jo mirtį portalui naujienų portalui tv3.lt patvirtino profesoriaus dukra Vita Degutienė. Moteris sakė, kad prieš kelias valandas sužinojo, kad jos tėtis, garsus gydytojas netikėtai sukniubo, būdamas Birštone. „Mirtis visiškai netikėta. Tikriausiai jam įvyko infarktas ar koks trombas – jis nukrito ir sukniubo“, – tv3.lt sakė V. Degutienė.

Pirmadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 592 COVID-19 atvejai ir 10 mirčių. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 501,1. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 234 tūkst. 232 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 14 tūkst. 292 asmenys. Pasveikusiųjų – 211 tūkst.

Nuo liepos sunkaus šlapimo nelaikymo diagnozę turintys pacientai, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, galės gauti ketvirtadaliu daugiau kompensuojamų sauskelnių, šią savaitę pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst.

Nors apie koronavirusą dar žinome ne viską, vienas dalykas buvo aiškus jau nuo pat pradžių – šis virusas yra pavojingesnis ne jaunuoliams, o senyviems asmenims. Ir nors vis dar nėra aišku, kodėl taip yra, viename naujame tyrime teigiama, kad mūsų suvokimas apie ligas galimai yra klaidingas. Darbe teigiama, kad ankstesni susirgimai, vietoje to, kad sukurtų nedidelę apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo, tik pakenkia imuninės sistemos gebėjimui virusą nugalėti.

Dar neseniai buvo žinoma apie du skirtingus diabeto tipus. Vis dėlto egzistuoja trečiasis tipas, ir jis yra kur kas labiau paplitęs, nei žmonės žinojo. Nauji tyrimai rodo, kad daugybė žmonių, turinčių naują 3c tipą, buvo neteisingai diagnozuojami kaip turintys 2 tipą, todėl pritaikytas gydymas buvo neteisingas. Remiantis žurnale „Diabetes Care“ atliktu tyrimu, tik 3 proc. 3c tipą turintiems žmonėms buvo teisingai identifikuota liga. Atskirame tyrime padaryta išvada, kad 5–10 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89 metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, po vieną mirusį asmenį buvo 50-59 ir 80-89 metų grupėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3760 žmonės.

Per praėjusią parą pirmąją COVID-19 skiepo dozę gavo 1 tūkst. 452 žmonės, antrąją – 181, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 563 tūkst. 463 asmenys, abiem – 209 tūkst. 572. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 726 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 8  tūkst. 460 molekuliniai (PGR) ir 5 tūkst. 449 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Daugelis žmonių nuo Covid-19 pasveiksta pakankamai greitai. Taip, pasitaiko sunkių atvejų, tačiau jie nėra labai dažni. Visgi nuo Covid-19 pasveikę žmonės dažnai visiškai neatsigauna net kelis mėnesius. Daug jų susiduria ir su psichinės sveikatos problemomis. Naujame tyrime, į kurį buvo įtraukti 230 tūkstančių Covid-19 pacientų duomenys, Oksfordo universiteto mokslininkai pažvelgė į ligos poveikį žmogaus protinei sveikatai.

Vis daugiau žmonių ima domėtis sveika gyvensena. Viena svarbiausių jos dalių yra sveika, pilnavertė mityba. Pasak TV3 televizijos laidoje „Sveikata.lt“ kalbintų specialistų, Lietuvos gyventojų mityba nėra pati sveikiausia, o ir organizmui reikalingų medžiagų ne visada rasime ant savo pietų stalo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pripažino, kad pagirti šiuolaikinio žmogaus mitybos įpročių negali.

Milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu skiepijasi nuo koronaviruso, norėdami grįžti į normalų gyvenimą. Priklausomai nuo vietos, kurioje jie gyvena, sveikatos būklės ir amžiaus, jie yra skiepijami skirtingomis  vakcinomis. Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), 33 proc. JAV gyventojų jau yra gavę bent vieną skiepo nuo Covid-19 dozę, o 19,4 proc.

Vienam didžiausių istorijoje gyventojų skiepijimų tęsiantis, netyla diskusijos, ar pacientams reikia dviejų skiepo dozių, ką rekomenduoja vakcinų gamintojai, ar užtenka ir vienos dozės. Pastaroji taktika dabar taikoma kai kuriose valstybėse, siekiant paskiepyti kuo didesnę populiacijos dalį. Šefildo ir Oksfordo universitetų atliktas tyrimas parodė, kad 99 proc.

Dėl akivaizdaus miego trūkumo, kurį patiriame šiais laikais, dažnai kaltinami išmanieji telefonai ir kitos technologijos. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad už bemieges naktis turėtume šiek tiek labiau kaltais laikyti savo protėvius. Manoma, kad nuėjimo miegoti ir atsikėlimo skirtumai galimai yra paveikti mūsų protėvių, kurie miegodavo krūmuose, atvirai matomuose plėšrūnams ir kitoms žmonių grupėms, kai tik Saulė nusileisdavo.

Greičiausiai visi pamename mamos pasakymą, kad vos sušilus orui nesėdėtume ant šalto grindinio. Be to, pavasarį pasirodant daugiau saulės ir kylant temperatūrai, norisi kuo greičiau nusimesti žieminius paltus, apsivilkti plonesnius drabužius ir apsiauti lengvesnius batus. Tačiau neskubėkite – taip galite pasigauti šlapimo pūslės uždegimą. Plačiau apie ligą tv3.lt portalui pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas urologas dr. Kęstutis Vaičiūnas.