Sveikata

Kilus virškinimo sutrikimams, ko gero, dažniausias preparatas, kurio griebiamasi – aktyvinta anglis, geriau žinoma „angliuko“ pavadinimu. Vaistininkai sako, kad vaistinėse dažnai teiraujamasi šio preparato, tačiau pakomentavus vartojimo ypatumus, kai kurie žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad šį vaistą visą laiką vartojo netaisyklingai.

Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49. Dauguma COVID-19 ligos protrūkių registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Šeimos gydytojai šiuo metu sulaukia ne tik besibaiminančiųjų dėl šalutinių skiepų reakcijų, bet ir besidominčiųjų, kiek ilgai vakcinos bus veiksmingos ir kiek truks imunitetas nuo koronaviruso. Anot profesoriaus Juliaus Kalibato, nežinomųjų dėl imuniteto dar daug, tačiau skiepams jokios kitos alternatyvos nėra.  Nors persirgus natūraliai imuniteto apsauga siekia ir daugiau nei pusmetį, kiek ilgai veiks vakcinų sukurta apsauga, dar nėra aišku.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 211 molekulinių (PGR) ir 7171 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 452,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Alergijas sukelia daugybė dirgiklių, o dėl plačios autoimuninių ligų įvairovės, panašu, kad, siekiant efektyvaus gydymo, reikės išrasti daugybę skirtingų jo rūšių. Bet viena mokslininkų komanda pastebėjo, kad mažai kam žinoma molekulė neuritinas turi potencialo nuslopinti daugybę pernelyg jautrių imuninės sistemos reakcijų. Galbūt išties egzistuoja vienas baltymas, kuris nutrauktų daugybės žmonių kančias.

Į ligonines masiškai plūsta koronavirusu užsikrėtę ir sunkiai sergantys žmonės. Po savaitgalio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užpildytos beveik visos lovos – ligoniai jaunėja, o jų būklė sunkėja. Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.

Koronaviruso pandemija pasiekė kritinį tašką, eksponentiškai augant užsikrėtimo atvejų skaičiui, nepaisant plačiu mastu taikomų priemonių infekcijai suvaldyti, pirmadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Visame pasaulyje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 2,9 mln. žmonių, o užsikrėtė beveik 136 mln. asmenų. PSO atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove pareiškė, kad „šios pandemijos trajektorija auga.

Europos Sąjungai pirmadienį pradėtas bendrovės „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 tiekimas, pirmieji 55 mln. šios vakcinos dozių Bendrijai turėtų būti pristatyti iki birželio pabaigos. Europos Komisijos atstovas sveikatos apsaugos reikalams Stefanas de Keersmaeckeris patvirtino, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos pristatymas „tikrai vyksta kaip susitarta“.  Per pirmąjį šių metų ketvirtį ES sulaukė maždaug 105 mln. dozių vakcinų nuo koronaviruso.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 19,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o ankstesniąją – 19,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Nuo 2021 metų sausio 1 d. nebelikus dantų protezavimo eilių ir įsigaliojus vienos sutarties principui, gyventojui teisė į dantų protezavimo paslaugą gali būti suteikta arba pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (PAASPĮ), arba kitoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl gydytojo odontologo paslaugų teikimo.

Pirmadienį į Lietuvą atgabenta septynioliktoji vakcinos nuo koronaviruso „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) siunta, kurią sudaro 74880 vakcinos dozių. Jos bus pristatytos savivaldybėms tą pačią dieną. Iki šios dienos Lietuva gavo 462,3 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 444,6 tūkst. Vyriausybė yra pritarusi 3,7 mln. „Comirnaty“ vakcinos dozių įsigijimui. Didžioji dalis užsakytų vakcinų Lietuvą turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos.

Senėjimas – tai liga, kurią galima valdyti naudojant jau žinomus papildus bei gyvenimo būdo pokyčius. Mokslininkai ir Vaterlo universiteto Kanadoje tai jau sako užtikrintai – nepaisant to, kad senėjimas yra natūralus, tai vis tiek yra liga, kuriai dar ieškome geriausio gydymo. Pasirodo, svarbūs ne tik patys papildai, bet ir paros laikas, kada juos vartojame. Senėjimas dažniausiai matomas kaip įprastas organizmo kitimas bėgant laikui.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 597 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5886 molekuliniai (PGR) ir 2574 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 444,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 tūkst.

Vaistas dešimtmečius prabuvo vaistinių lentynose, padėdamas bet kokio amžiaus vyrams įveikti erekcijos sutrikimus ir pagerindama jų seksualinį gyvenimą. Nepaisant sėkmės, jis ne visada buvo skirtas šiam vaidmeniui – vaistas, arba veiklioji medžiaga sildenafilis, iš pradžių buvo sukurtas aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų gydymui. Tiesiog taip atsitiko, kad ilgai trunkanti erekcija buvo gana naudingas šalutinis poveikis.

Daugelis žmonių sau yra savikritiški, bet ne visada trūkumai, kuriuos matome veidrodyje, yra realūs. Kai kuriems žmonėms tai išsivysto net į psichologinę ligą. Apie tai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Per didelis savikritiškumas išvaizdos atžvilgiu, kompleksai, ruminavimas, kada žmogus laikosi neigiamų įsitikinimų, gali virsti į psichologinį sutrikimą dismorfofobiją.  „Tai yra tai, kada žmogus ruminuoja savo galvoje tam tikras mintis apie savo trūkumus.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, po vieną mirusįjį priklausė 50–59, 60–69, 70–79 ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3687 žmonės.

Per parą Lietuvoje nustatyta 839 COVID-19 atvejai ir 12 mirčių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pasveiko 122 asmenys. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 422,3. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 7,6 proc. Praėjusią parą šalyje atlikti 6 tūkst. 550 molekulinių (PGR) ir 4132 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

COVID-19 testavimas ėminį imant „giliai iš nosies“, t. y. nosiaryklės, nuo pat pradžių kėlė nemalonias reakcijas ar net siekį jo išvengti. Šiuo metu infekcijai diagnozuoti gali užtekti tik seilių arba negiliai pakrapštyti nosies landą.

Lietuvoje skiepijimas nuo koronaviruso įsibėgėja. Nors ne visuose šalies rajonuose žmonės skuba tai daryti, Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad jau turime pirmąjį rajoną, kuriame skiepą gavo visi senjorai. Šeštadienį statistikos departamentas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad Neringos senjorai paskiepyti 100 proc. Tuo tarpu Vilnius aplenkė Kauną.

Kovo mėnesį daugiausia susirgimų COVID-19 registruota šeimose ir darbovietėse, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kaip BNS teigė gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, per kovą šeimose registruota 34 proc. visų užsikrėtimų, o darbovietėse – 16 proc. visų užsikrėtimų. „Palyginus su sausio ir vasario mėnesio epidemiologinės diagnostikos rezultatais, matyti, jog užsikrėtimų šeimose registruojama daugiau.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių ir nuo 90 iki 99 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49 ir 50–59 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Šeštadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 995 COVID-19 atvejai ir 9 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 422,3. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 225 tūkst. 308 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 370 asmenys. Pasveikusiųjų – 205 tūkst.

COVID-19 liga yra SARS-CoV-2 viruso sukelta ūmi virusinė infekcija, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ar kritiškai sunkia ligos forma. Paprastai lengva ir vidutinio sunkumo COVID-19 liga yra gydoma ambulatoriškai, o pasireiškus sunkiai ar kritiškai sunkiai ligos formoms, gydymas tęsiamas stacionare.

Nors dažniausiai į mobilųjį punktą vykstama atlikti PGR testo COVID-19 ligai nustatyti, daliai gyventojų nemokamai priklauso ir serologinis antikūnų tyrimas. Jį atlikti galima ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Visgi kol kas tą padaryti gali ne visi norintieji. Į naujienų portalą tv3.lr kreipėsi nustebusi vilnietė Irma (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Skiepai gali sukelti nepageidaujamas organizmo reakcijas, tačiau skiepytis, žinoti galimas reakcijas ir apsisaugoti nuo COVID-19 yra daug geriau, nei susirgti ir nežinoti, kas laukia. Net ir susirgus lengva ligos forma galima turėti daug sveikatos problemų, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius, profesorius Kęstutis Petrikonis.

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.

Santaros klinikos prognozuoja, kad į ligonines guldomų COVID-19 pacientų pikas išsilaikys apie dvi savaites. Kaip nurodoma gydymo įstaigos pranešime, pastarąsias tris paras Vilniaus regione į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70–80 pacientų. „Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o didesniu nei įprasta pacientų skaičiumi“, – pranešime cituojama Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

„Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o didesniu nei įprasta pacientų skaičiumi“, – teigia Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Pastarąsias tris paras į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70-80 pacientų, kaip rodo Santaros klinikų, kaip organizuojančios COVID-19 procesus Vilniaus ir Alytaus apskrityse įstaigos, duomenys. Prognozuojama, kad pikas išsilaikys apie dvi savaites.

Nors iškart po Velykų šoktelėję naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičiai galėjo pasirodyti kaip galimai neatsakingo šventimo ar karantino nesilaikymo pasekmė, specialistai skuba raminti, kad „švenčių efekto“ dar reikia palaukti. Be kita ko, dabartiniai skaičiai atspindėtų dar ne patį blogiausią scenarijų. Dar trečiadienį pranešus apie vėl virš 1 tūkst. COVID-19 atvejų kai kurie skubiai kėlė raudoną vėliavą primindami, kad tokius skaičius paskutinį kartą turėjome tik sausio pabaigoje.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia įmones pradėti registruoti sąrašus darbuotojų, kurie privalo dirbti kontaktinį darbą ir patenka į Sveikatos apsaugos ministro įsakyme nurodytas prioritetines grupes, rašoma pranešime spaudai. Registracija vykdoma čia. Sąrašų laukiama iš įmonių, kuriose dirba darbuotojai, dirbantys mažmeninės prekybos įmonėse, kontaktuojantys su klientais (kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ir kt.

Nuo šiol vaistinėse galima įsigyti COVID-19 antigenų testų, kurie atliekami naudojant paciento seiles. Pagal pateiktas instrukcijas testą atlikti labai paprasta, todėl Lietuvos gyventojai pasitikrinti gali patys, savo namuose. Šia naujiena pasidalino „Camelia“ vaistinė. COVID-19 antigenų testai, atliekami naudojant paciento seiles, skirti kokybiškai aptikti SARS-CoV-2 antigenus žmogaus seilių bei nosies ar nosiaryklės tepinėlių mėginiuose.

Lietuvoje nustatyti dar 442 britiškosios ir vienas Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainos atvejis, penktadienį pranešė sekoskaitos tyrimus koordinuojanti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 94 ėminiai – iš jų 27 atvejai priskirti britiškajai atmainai. Ji sudaro 64 proc. (14 iš 22) Vilniaus, vienintelį Kauno, 11 proc.

Lietuvos savivaldybės ruošiasi įmonių ar organizacijų, kuriose dirba per 100 darbuotojų, vacinavimui nuo COVID-19, tačiau pajėgumai net ir tarp didžiųjų miestų skiriasi: Kaunas išnaudojęs tik pusę potencialo, o Klaipėdoje pajėgumai ties išsekimo riba. „Pajėgumų tikrai turime ir esame nusiteikę juos didinti pagal poreikį. Šiuo metu Kauno vakcinavimo centras išnaudoja nepilnai 50 proc.

Išgirdus onkologinės ligos diagnozę, atrodo, žemė ima slysti iš po kojų, tačiau labai greitai pacientams bandant vėl ant jos tvirčiau stotis tenka susidurti su karčia realybe. Onkologiniai pacientai jaučiasi diskriminuojami, mat nors valstybė susirgus suteikia galimybę gauti vienkartinę išmoką, jos dydžiai gali skirtis net kelis kartus, o ir norint ją gauti reikia pasistengti.

Penkiose savivaldybėse bent penktadalis gyventojų jau yra gavę bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Daugiausiai gyventojų, 27,8 proc., pirmąja doze paskiepyta Neringoje ir Birštone, Druskininkuose – 21,6 proc., Rokiškio rajone – 20,6 proc., Jurbarko rajone – 20 proc. Mažiausiai gyventojų, vos 6,5 proc., lieka paskiepyta Šalčininkų rajone, Vilniaus rajone – 9,8 proc.

COVID-19 tyrimams sveikatos ir švietimo srityse bus skirta beveik 3 mln. eurų, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak ministerijos, ši suma skiriama iš 2021-2027 metų Europos Sąjungos finansavimo lėšų, iš viso pinigai bus skirti 12 projektų, kurie laimėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą – penkioms sveikatos ir septyniems švietimo bei ugdymo srities iniciatyvoms.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 50 iki 59-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 40 iki 49-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 19 tūkst. 340 žmonių, antrą – 4702, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 435 tūkst. 743 asmenys, abiem – 185 tūkst. 444. Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 621 tūkst. 187 dozės. Šiuo metu 96 tūkst. 58 dozės kol kas nepanaudotos.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 10 tūkst. 89 molekuliniai (PGR) ir 6073 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 415,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.

Specialistams įspėjant apie trečiąją koronaviruso bangą ir didėjant naujų fiksuojamų susirgimų skaičiui įspėjamuosius ženklus siunčia didžiosios šalies ligoninės. Čia toliau augant COVID-19 pacientų srautui daugėja ir jaunų ligonių. Be kita ko, nerimą kelia ir nuogąstavimai, ar pavyks išlaikyti kitų sveikatos paslaugų lygį.

Seimo darbo partijos frakcija ketvirtadienį, balandžio 8-ą dieną, pateikė siūlymus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimų – siūloma nustatyti 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. „Šiuo metu nereceptiniai vaistai gyventojams parduodami su 21 proc. PVM tarifu, kadangi jiems PVM lengvata nenumatyta.

Po Europos vaistų agentūros (EVA) žinios dėl galimos labai mažos kraujo krešulių susidarymo rizikos įskiepijus „AstraZeneca“ vakciną, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistė įspėja dėl šios priežasties sugalvojusius kraują skystinančius vaistus gerti profilaktiškai – tai gali baigtis labai liūdnai.

Didėjant ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiui ir augant stacionaro lovų užimtumo rodikliui, nuo šiandien, balandžio 8 d., Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo šiandien skiriama 70 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams. 50 papildomų lovų įsteigiama LSMU Kauno ligoninėje, po 10 – Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse.

Per kovą gautas 541 pranešimas dėl nepageidaujamo poveikio į COVID-19 vakcinas. Taip pat fiksuotos 8 paskiepytų žmonių mirtys, tačiau, kaip pranešama, tai buvo senyvo amžiaus žmonės, turėję lėtinių ligų. Vienas iš asmenų mirė susirgęs COVID-19, nors buvo gavęs abi vakcinos dozes.

Nuo skiepijimo pradžios iki kovo pabaigos  Lietuvoje iš viso sulaukta 1742 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Apie tai pranešė trečiąjį vakcinavimo mėnesį apžvelgęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis. Iš viso per kovo mėnesį gautas 541 pranešimas dėl nepageidaujamų poveikių. 498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nutarė, kad privalomas skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu, išnagrinėjęs itin svarbiu laikomą ieškinį, pateiktą grupės Čekijos šeimų dėl privalomo vaikų skiepijimo. „Šios priemonės gali būti laikomos „būtinomis demokratinėje visuomenėje“, – sakoma Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste posėdžiaujančio teismo išvadoje.

Įvairiomis venų ligomis serga daugiau nei pusė viso pasaulio gyventojų. Su venomis susijusios problemos ir jų simptomai, tarp jų ir kraujo krešuliai, itin paūmėja pavasario ir vasaros laikotarpiu, atšilus orams. Atpažinti kraujotakos sutrikimus yra gana paprasta, tačiau svarbu tai padaryti laiku, kitaip gali laukti nemalonios pasekmės. Šiltuoju metų laiku kyla daugiausia kraujotakos problemų, o venų ligų simptomai žymiai paūmėja.

Skubios pagalbos gali prireikti bet kam, bet kur ir bet kada, todėl visada reikia būti pasiruošus ir žinoti, kur tikslingiausia kreiptis pagalbos.  Bendrasis pagalbos centras pastebi, kad pandemijos akivaizdoje, kai vyksta gyventojų vakcinavimas, gyventojai neretai nori gauti informacijos, jei jiems pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į vakcinas.