Sveikata

Gegužės 10 d., pirmadienį, startuoja kassavaitinių laidų ciklas „Įkvėpti gyvenimo“, skirtas žmonėms, ieškantiems būdų, kaip greičiau atstatyti savo sveikatą po COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ar tiesiog norintiems išmokti taisyklingo kvėpavimo pratimų. Šalies medikai, psichologai ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovai (LNOBT) susivienijo bendram tikslui – padėti lengviau įveikti „pokovidinį“ sindromą, pasitelkiant įvairias kvėpavimo technikas.

Prasta miego kokybė gali sukelti nerimą, o nerimas gali pabloginti miego kokybę, teigia psichinės sveikatos labdaros organizacija „Mind“. Miego trūkumas tampa problema, kai jis paveikia kasdienį žmogaus gyvenimą. Žmonės pradeda nerimauti, jeigu jaučia, kad miego trūkumas trukdo jiems aiškiai dėlioti savo mintis. Nemiga taip pat yra susijusi ir su depresija, psichoze ir potrauminio streso sindromu.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo tarp 50-ies ir 99-erių, sekmadienį paskelbė Statistikos departamento duomenys. Mirė po vieną penkiasdešimties, šešiasdešimties ir septyniasdešimties metų amžiaus grupei priklausiusį žmogų, du vyresni nei 80-ies ir trys vyresni nei 90-ies metų žmonės. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Ligoninėse gydomi 1253 COVID-19 pacientai, 125 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne para, augo tiek apskritai, tiek reanimacijoje. Deguonis papildomai tiekiamas 1043 ligoniams, 67 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 112 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 257 tūkst. 827 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 232 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 883 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 8 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 9,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 587,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,5 procento.

Neužpildžius visų registracijos vietų, Vilniaus miesto savivaldybė kvietė atvykti visus pilnamečius asmenis į „Litexpo“, jeigu šie nori gauti skiepą nuo Covid-19. Prabėgus kuriam laikui, vietos vakcinacijai buvo išgraibstytos. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Karolis Žukauskas teigė, kad likusios 100 vakcinų buvo išnaudotos, todėl atsiprašo tų, kurie jau buvo susiruošę vykti į vakcinacijos centrą.

Pastaruoju metu didžiulis dėmesys skiriamas retiems kai kurių vakcinų nuo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19, šalutiniams poveikiams. Nedaugeliui žmonių, kurie gavo tokias vakcinas kaip „Oxford“/„AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“, atsirado retų rūšių kraujo krešuliai. Svarbu pabrėžti, kad tai yra labai reti atvejai.

Europos Sąjunga sudarė susitarimą su farmacijos bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl iki 1.8 mlrd. jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 dozių įsigijimo, šeštadienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Džiaugiuosi pranešdama, kad ES Komisija ką tik patvirtino sutartį su „BioNTech/Pfizer“  2021–2023 metams dėl garantuotų 900 mln. (ir galimybės papildomai įsigyti 900 mln.) dozių“, – EK vadovė parašė per „Twitter“, dalyvaudama ES viršūnių susitikime Portugalijoje.

Nesėkmes lytiniame gyvenime vyrai dažnai įvardija kaip impotenciją laikydami ją negrįžtamu procesu. Tačiau, pasak specialistų, lytinio pajėgumo nepakankamumas gali būti ir laikinas. Jį gali sukelti ir fizinės, ir psichologinės priežastys, tokios kaip nesusikalbėjimas su partneriu, depresija, kaltės jausmas.

Jei šiandien kepsite žuvį, skrudinsite daržoves ar ruošite mėsos gabalėlį vakarienei, yra tikimybė, kad maistą suvyniosite į aliuminio foliją. Ko nesuprantate, yra tai, kad dalis folijos prasiskverbs į jūsų valgį – ir tai gali pakenkti jūsų sveikatai. Buvo tiriamas aliuminio naudojimas gaminant maistą. Aliuminio yra ne tik folijoje – tai yra populiariausia virtuvės reikmenų medžiaga, kurią naudoja besivystančių šalių gyventojai.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pranešė – sostinėje atsirado 1 tūkst. papildomų „AstraZeneca“ vakcinų, todėl gyventojai yra kviečiami registruotis. „Jaunimas (35+), reikia pagalbos – atsirado dar apie 1000 „AstraZenecos“, norim išnaudoti visą, todėl vėl trumpam atidaryta 35+ grupė. Registruokitės, skiepas jau šį savaitgalį arba pirmadienį“, – sakė Vilnaius miesto savivaldybės mero patarėjas Karolis Žukauskas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo tarp 60-ies ir 79-erių, šeštadienį paskelbė Statistikos departamento duomenys. Mirė vienas vyresnis nei šešiasdešimties žmogus ir trys, kuriems buvo per septyniasdešimt. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4024 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 17 tūkst. 577 žmonės, antrą – 12 tūkst. 778, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 759 tūkst. 103 asmenys, abiem – 381 tūkst. 925. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,3 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,4 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 37,4 proc.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 16717 molekuliniai (PGR) ir 8740 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 581,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 256 tūkst.

Smarkiai sergantys žmonės kartais skundžiasi stipriu kosuliu, sakydami, kad jie tuoj „iškosės plaučius“. Paprastai toks pasakymas tėra vaizdingas išsireiškimas, tačiau vienas vyras parodė, kad tokio pasakymo reikšmė ne visada yra perkeltinė. Žurnale „New England Journal of Medicine“ buvo paskelbtas keisto atvejo aprašymas. 36-erių vyras sugebėjo iškosėti nepažeistą dešimties šakų bronchinį medį. Paprastai sakant, vyras iškosėjo iš sukrešėjusio kraujo susidariusį jo plaučių vidaus modelį.

Vos atšilus orams, saulės išsiilgę lietuviai stengiasi ja pasidžiaugti kiek įmanoma daugiau ir pasirūpinti įdegiu. Nors rudas kūnas daugumai vis dar asocijuojasi su sveikata, gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė primena, kad įdegis – apsauginė odos reakcija. „Odos įdegimas, ruda spalva, yra apsauginė reakcija į žalingus UV spindulius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „logiškas žingsnis“ į Europos Sąjungoje (ES) svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas.  „Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis.

Kitą savaitę ketinant pradėti pirmąjį masinės vakcinacijos etapą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prognozavo, kad jau birželio pabaigoje galima pasiekti 55–60 proc. bent viena vakcinos doze paskiepytos visuomenės dalį. Savo ruožtu onkoimunologas dr. Marius Strioga sako, kad infekcijai stabdyti jau pakaktų ir 40 proc. populiacijos.

Situacija ligoninėse dėl COVID-19 kaista ne tik sostinėje ar Kaune – apie sparčiai daugėjančius pacientus praneša ir Šiaulių ligoninė. Kaip sako jos vadovas, savo juodą darbą daro viruso atmainos, tad į ligoninę patenka ir pirmąja doze paskiepyti asmenys. Tiesa, jie serga lengviau. Kaip konstatavo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, sergamumas koronavirusine infekcija kyla – maždaug per savaitę atvejų skaičius regione išaugo net 30 proc.

Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.  Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.

Farmacijos kompanija „Moderna“ ketvirtadienį paskelbė, kad pirmieji klinikiniai bandymai parodė, jog jos vakcina nuo koronaviruso 12–17 metų paauglius apsaugo 96 proc. veiksmingumu. Du trečdaliai iš 3 235 JAV atlikto tyrimo dalyvių gavo „Moderna“ vakciną, o vienas trečdalis – placebo. Tyrimas parodė, kad vakcinos veiksmingumas yra 96 proc. ir kad preparatas iRNR-1273 bendrai buvo gerai toleruojamas; taip pat nenustatyta nieko, kas keltų rimtą susirūpinimą, nurodė kompanija.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1244 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 18 tūkst. 779 molekuliniai (PGR) ir 7950 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,4 procento.

Lietuvoje jau keliolika metų teikiamos žemo slenksčio kabinetų paslaugos duoda teigiamų rezultatų. Kasmet čia apsilanko vis daugiau žmonių, kuriems padedama sumažinti jų rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, mažėja registruotų ŽIV atvejų, kai užsikrečiama per švirkščiamuosius narkotikus, bei mirčių rizika nuo perdozavimo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad nuo šios savaitės prailginamas laikas užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai. Nuo šiol pacientas, gavęs siuntimą, turės 60 dienų užsiregistruoti konsultacijai. Ankščiau šis terminas buvo dvigubai trumpesnis – vienas mėnuo.   Šiuo pakeitimu siekiama sutaupyti šeimos gydytojų darbo laiką, kai nespėjus pacientui užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, jiems tekdavo perrašinėti siuntimą.

Bendradarbiaujant su kolegomis šveicarais, Vilniuje įsikūrusi įmonės „Northway Biotech“ teigia sukūrusi vaistą nuo koronaviruso, ketvirtadienį pranešė LNK Žinios. „Atidavėme šveicarams klinikiniams tyrimams. Taip, kad [į klausimą], ar Lietuvoje yra padarytas vaistas nuo koronaviruso, galiu pasakyti taip, padarytas iki tokio lygio, kad dabar yra klinikiniuose tyrimuose“, – teigė džiaugėsi „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis.

Mokslininkai iš Duke universiteto kuria naują vakciną nuo gripo naudodamiesi technologija, taikyta gaminant dvi koronaviruso vakcinas. Tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinose yra dalis viruso genetinio kodo, vadinamo „messenger RNR“ arba „mRNR“ ir reikalingo tam, kad kūnas atpažintų sukėlėją ir užpultų, jei žmogus užsikrėstų infekcija.

Lėšų poreikis kelti medikų atlyginimams yra didesnis nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybės, pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, vien priedams už darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis medikams reikės papildomai skirti apie 200 mln. eurų, tačiau ministras tikisi, kad su profesinėmis sąjungomis pavyks susitarti ir dėl sveikatos sektoriaus kolektyvinės sutarties. Dalis profesinių sąjungų kaltina ministeriją dėl stringančių derybų.

Lietuvoje šią savaitę nustatyti 192 Jungtinės Karalystės ir 23 Lietuvoje Anykščiuose pirmąkart aptiktos COVID-19 atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Pasak laboratorijos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) šią savaitę nustatyti 39 britiškosios (B.1.1.7) atmainos atvejai, bei dar du B. 1.620 atmainos, kuri Lietuvoje pirmą kartą aptikta Anykščiuose, atvejai.

Nors daliai gyventojų gauti talonėliui buvusios įprastos platformos sergu.lt nebeliko ir SAM tikisi sėkmingo išankstinės pacientų registravimo informacinės sistemos (IPR IS) įsivažiavimo, realybėje – ne viskas kaip sviestu patepta. Gydymo įstaigos vis dar skundžiasi techniniais sistemos nesklandumais ir netylančiais skambučių centrais. Negana to, vyresnio amžiaus pacientams paprasčiau lieka stoti į gyvas eiles užsirašyti pas gydytojus.

Jau esant per žingsnelį nuo masinės etapinės vakcinacijos pradžios sveikatos specialistai dalinasi viltingomis žiniomis dėl skiepijimo proceso. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pranešė pastebintis teigiamų ženklų dėl mažėjančio COVID-19 pacientų apkrovimo šalies reanimacijoms.

Paskelbus, kad Lietuvoje jau nustatyta ir braziliškoji koronaviruso atmaina, profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad tai kelia rūpestį.  Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad ši atmaina sparčiau plinta ir užsikrėtus ja padidėja rizika sunkiai susirgti.

Dalis žmonių į geriamą vandenį lašina vandenilio peroksidą, neva jis padidina deguonies lygį organizme, kiti geria Epsom druską, tikėdamiesi išvalyti kepenis ar žarnyną, treti į stiklinę įsiberia keletą druskos grūdelių, kad patenkintų mineralų poreikį. Vaistininkai perspėja, kad vartojant priemones ne pagal paskirtį, smarkiai rizikuojama savo sveikata.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, dažniausiai tenka susidurti su sodos vartojimu rūgštingumui mažinti.

Paskutiniu masinės vakcinacijos etapu, kuris prasidės gegužės 31 d. nuo COVID-19 jau numatyta skiepyti ir 16–34 m. amžiaus asmenys. Vis dėlto kol kas yra tik viena vakcina, kuria galima skiepyti 16 m. jaunuolius. Kaip teigė ministras Arūnas Dulkys, apskritai vaikų skiepijimas nuo koronaviruo infekcijos dar yra ateities klausimas. Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus masinės vakcinacijos etapų planą į jį įtraukti ir pilnametystės nesulaukę asmenys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys  sako, kad lėšos medikų atlyginimų didinimui suplanuotos, bet vertinant realų poreikį priedams dėl darbo su COVID-19, pinigų turės būti skirta daugiau. Pasak jo, algų didėjimas nebuvo numatytas 2019 ir 2020 valstybės biudžetuose, o tam naudotas PSDF rezervas.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose ortopedai-traumatologai atliko operaciją, per kurią peties sąnario sausgyslė pakeista donoriniu audiniu: „Įsisenėjusio peties sausgyslės pažeidimo pagydyti kitų galimybių nebuvo, o pacientas jautė stiprius skausmus, ypač jie vargino nakties metu, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. – Vietoje pažeistos sausgyslės implantuotas donorinis Achilo sausgyslės audinys.

Dar birželio pradžioje ar viduryje pirmąja vakcinos doze galėtų būti paskiepyta 1,2 mln. gyventojų, o iki mėnesio pabaigos gal net pasiekta 50–60 proc. populiacijos imunizacija bent vienu skiepu, prognozuoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

COVID-19 pasiglemžė dar vieno darbingo amžiaus vyro gyvybę. Statistikos departamento duomenimis, vyras priklausė 40–49 m. amžiaus grupei. Nors vyras mirė dar balandžio 4-ąją, į statistiką ji įtraukta šiandien. Taip pat nurodoma, kad mirties atvejis fiksuotas Panevėžio rajono savivaldybėje. Iš viso nuo pandemijos pradžios mirė 61 šiai amžiaus grupei priklausęs žmogus. Bendrai nuo koronavirusinės infekcijos šalyje mirė 90 žmonių, nesulaukusių 50 m. Jau fiksuota 4 tūkst.

Jau nuo kitos savaitės žadama visose savivaldybėse leisti skiepyti vyresnius nei 55 m. amžiaus žmones, o jau mėnesio pabaigoje tą galės padaryti visi norintieji. Ministras konstatavo, kad vakcinacijos pažanga dėl savivaldybių specifikos yra skirtinga, bet pradėta diskusija, kaip suvienodinti procesą, ypač kai Lietuvą pradeda pasiekti didesni vakcinų kiekiai.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Kitą savaitę visoje Lietuvoje nuo COVID-19 bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis viena amžiaus grupe žemyn. Masinė vakcinacija, kai skiepytis galės visi norintys, prasidės nuo gegužės 31 dienos. „Nuo gegužės 10 dienos mes jau startuotume su plačiosios visuomenės vakcinacija ir kiekvieną savaitę skiepijimas būtų atveriamas vis naujai amžiaus grupei“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kol kas didžiausias „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos tyrimas realiomis sąlygomis ketvirtadienį patvirtino, kad šis skiepas užtikrina daugiau kaip 95 proc. apsaugą nuo COVID-19, tačiau nustatyta, kad apsauga yra gerokai mažesnė paskiepijus tik viena iš dviejų vakcinos dozių. Pasak tyrimo autorių iš Izraelio nacionalinės vakcinavimo kampanijos, tyrimas realiomis sąlygomis įrodė, kad pandemiją galima užbaigti sparčiomis pasaulinėmis vakcinavimo programomis.

35-erių moteris, trečią nėštumo trimestrą patyrusi stiprų nugaros skausmą, kaip ir dauguma būsimų mamų, manė, kad tai tik dažnas nėštumo šalutinis poveikis, tačiau praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, ji gavo šokiruojančią žinią. Jos nugaros skausmus sukėlė neišgydomas vėžys. Jessica Sherrie iš Glendoros (Kalifornija) niekada nerūkė, todėl ši žinia sukėlė nemenką šoką. Praėjusių metų birželį jai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos nesmulkialąstelinis plaučių vėžys.

Specialistai skelbia, kad pirmąjį Lietuvoje nustatytą braziliškosios atmainos atvejį parsivežė po Pietų Ameriką ir Europą pakeliavęs kaunietis. Imunologai aiškina, kad braziliškoji atmaina kelia didžiulį susirūpinimą, mat ja užsikrečia ir tie, kurie jau anksčiau persirgo COVID-19 liga. Lietuvoje pirmą kartą aptikta braziliškoji koronaviruso atmaina. Ji nustatyta žmogui, kuris keliavo po Pietų Ameriką, lankėsi ir Europoje – Italijoje.

Lietuvoje stebima ir gydoma per 200 žmonių, sergančių plautine arterijos hipertenzija ir plautine tromboemboline hipertenzija. Nors plautinė hipertenzija pasaulyje vertinama kaip nepagydoma liga, tačiau anksti ją diagnozavus, pacientams galima užtikrinti visavertį gyvenimą. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojos pulmonologės doc.

Nustatyta, kad itin reta būklė, sukelianti pilkosios ir baltosios medžiagos uždegimą nugaros smegenyse, yra „netikėtai dažna“ COVID-19 neurologinė komplikacija. Šis uždegimas geriau žinomas kaip ūminis skersinis mielitas. Kasmet pasitaiko nuo 1,34 iki 4,6 atvejų milijonui žmonių, todėl tai yra išskirtinai reta liga. Tačiau per COVID-19 pandemiją tyrėjai pastebėjo, kad ūminio skersinio mielito atvejų skaičius yra žymiai didesnis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad priimti sprendimai jau netrukus leis vykdyti COVID-19 vakcinaciją ir vaistinėse. „Siekdami pagerinti gyventojų skiepijimo prieinamumą ir didinti skiepijimo apimtis įteisinome išplėstinės praktikos vaistininkų galimybę teikti vakcinacijos nuo COVID–19 paslaugas.

Ministras Arūnas Dulkys teigė kol kas nematantis poreikio koreguoti intervalo tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinų dozių, nors būtent dėl to kai kurie gyventojai noriau renkasi kitą vakciną. Be kita ko, jis patvirtino, kad masinės vakcinacijos pradžios galima tikėtis anksčiau nei birželio mėnesį. „Noriu priminti, kad mes startavome su šia vakcina su rekomenduojamu ilgiausiu terminu [12 savaičių – aut. past.

Nuo šiol šalies mokyklos galės rinktis dar vieną naują profilaktinio testavimo būdą – savikontrolės tyrimus, rašoma pranešime spaudai. Tirtis savikontrolei skirtais greitaisiais antigenų testais, imant nosies landų ėminį ir įvertinti rezultatus galės patys mokinai, prižiūrimi atsakingų mokyklos darbuotojų.  Fiksuojama, kad dažniau nei suaugę besimptome koronaviruso ligos forma serga vaikai, kurie gali lengviau pernešti virusą rizikos grupėje esantiems visuomenės nariams.

Toliau skinasi kelią siekis koreguoti daug pacientų pasipiktinimo sulaukusią vadinamąją pigiausio vaisto skyrimo tvarką. Siūloma leisti rinktis ne vien pigiausią, bet ir kitą kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį preparatą pacientui primokant kainos skirtumą, o ir kainyną kaitalioti rečiau. Tam pritarimą trečiadienį išreiškė Vyriausybė. Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinama galimybė pacientui rinktis ne tik pigiausią „Pirmo pasirinkimo“ preparatą.