Jessica Sherrie iš Glendoros (Kalifornija) niekada nerūkė, todėl ši žinia sukėlė nemenką šoką. Praėjusių metų birželį jai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos nesmulkialąstelinis plaučių vėžys.
Tačiau, nors jos didžiausia viltis yra nuolatinis vėžio gydymas, J. Sherrie televizijos laidoje „Today“ sakė, kad ji stengėsi išlikti optimistiška dėl savo vienerių metų dukters. Moteris pasiryžusi išgyventi kuo ilgiau būtent dėl jos.
J. Sherrie nugarą skaudėti pradėjo paskutinį nėštumo mėnesį, tačiau, nors ir skausmas buvo stiprus, ji manė, kad dėl jo kaltas nėštumas. Balandį ji pagimdė dukrą Reginą ir, pasibaigus vaistams, pastebėjo, kad nugaros skausmai niekur nedingo.
Vis dėlto ji galvojo, kad šie skausmai išlieka dėl to, kad 2018-aisiais jai buvo atlikta skoliozės operacija. Moteris nusprendė apsilankyti pas gydytoją, kuri ją užrašė keliems tyrimams ir atidesnei peržiūrai.
„Gydytoja užsiminė, kad tai gali būti vėžys. Tačiau aš tikėjausi, kad tai nėra tiesa, – pasakojo ji. – Po to pradėjau vis dažniau galvoti apie tai, kad galimai sergu vėžiu.“
Birželio mėnesį jai buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos nesmulkialąstelinis plaučių vėžys. Tai buvo gana keista, turint omenyje, kad ji niekada nerūkė. J. Sherrie išsigando sužinojusi, kad tai nepagydoma.
Tačiau jos gydytoja Erminia Massarelli, „Vilties miesto išsamaus vėžio centro“ plaučių vėžio ir krūtinės onkologijos programos direktorė, jai pasakė, kad yra naujų gydymo būdų, kurie gali padėti kai kuriuos vėlyvosios stadijos vėžius lengviau valdyti, gydant juos kaip bet kurią kitą lėtinę ligą.
Pirmiausia J. Sherrie pradėjo chemoterapiją, tačiau dėl blogos reakcijos jai teko mėnesį gydytis ligoninėje. Dėl karantino sąlygų jos niekas negalėjo aplankyti, net ir jos naujagimė dukra.
„Aš vis drąsindavau save ir sakydavau sau, kad įveiksiu ligą ir išeisiu iš čia, – sakė ji. – Neapleidau šio požiūrio niekada. Aš turėjau pasveikti. Turėjau tai išgyventi, nes norėjau būti šalia savo dukros.“
Taigi ji pradėjo naują chemoterapijos režimą, taip pat pradėjo lankytis pas kineziterapeutą, kuris padėjo jai sustiprėti. J. Sherrie nebereikėjo naudotis vaikštyne. Tačiau, kai pradėjo vaikščioti be vaikštynės, ji susilaužė klubą. Dėl to jai teko sėsti į neįgaliųjų vežimėlį. J. Sherrie negalėjo vaikščioti net tris mėnesius.
J. Sherrie tęsė chemoterapiją ir „liko motyvuota“, bet didžiųjų švenčių metu ji susirgo COVID-19. Tačiau moteris įveikė koronavirusą ir dabar jaučiasi geriau.
„Mano smegenų augliai sumažėjo ir yra mikroskopiniai, jų net nesimato. Nebėra ir daugumos auglių plaučiuose, liko tik vienas“, – sakė ji.
Tačiau kepenyse ir klubuose išaugo nauji navikai, dėl kurių ji pradėjo vartoti naujus vaistus.
