Sveikata

Daugiau nei metus besitęsianti pandemija į psichologų kabinetus pritraukia vis daugiau vaikų ir paauglių. Fiksuojama, kad ženkliai išaugo apatijos, depresijos, savęs žalojimo atvejų. Ekspertai sako, kad pandemijos pasekmės jau ryškios, o pagrindinės to priežastys – socialinio gyvenimo ir kontaktinio ugdymo ribojimai. Vilniaus universiteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis daugiau nei 18 proc.

Uoslės pojūčio praradimas susirgus koronavirusu yra toks paplitęs, kad net iškreipia produktų įvertinimus. Laimei, nors uoslę galima prarasti ilgam, šis pojūtis grįžta. Viena tyrėjų komanda lygino būdus, kaip susigrąžinti penktąjį (ar tai ketvirtąjį) pojūtį, ir nustatė, kad „uoslės treniravimas“ yra geresnis pasirinkimas nei steroidai.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 740 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 8926 molekuliniai (PGR) ir 2966 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 565,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 proc.

Pasirodo, dirbtinis intelektas gali būti naudingas mūsų sąjungininkas kovoje su atsparumu antibiotikams. Stiprų naują antibiotiką, sugebėjusį sunaikinti vaistams atsparias bakterijas, atrado mašininio mokymosi algoritmas. Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, panaudoję naują kompiuterinį algoritmą, peržiūrėjo milžinišką skaitmeninį archyvą, kuriame yra aprašyta daugiau nei 100 mln. cheminių junginių.

Kai galvojame apie mirtį viduramžiais, tikriausiai pirmiausia į galvą ateina maras, badas ar kruvinos riterių kovos, ir tik retas susimąsto apie vėžį. Tačiau kaip parodė naujas tyrimas, vėžys viduramžiais buvo daug dažnesnė liga nei mums atrodė prieš tai. Žinoma, ne kiekviena vėžio rūšis buvo mirtina, nes tuo metu buvo daugybė greitesnės mirties priežasčių, tačiau ši liga galėjo būti stebėtinai dažnas žudikas.

Alberto Einšteino senatvė buvo apsunkinta vėmimą sukeliančių pilvo skausmų, trukdžiusių mokslininkui, kuris paskutiniuosius savo gyvenimo metus norėjo praleisti bandydamas įminti erdvėlaikio paslaptis.

Lietuva pagal naujai nustatytus COVID-19 atvejus tarp kitų pasaulio šalių tampant vienai iš lyderių kyla klausimas – ką darome neteisingai? To klausdamas prof. Julius Kalibatas atkreipia dėmesį, jog vis daugiau mokslo darbų patvirtina, kad pagrindinis koronaviruso plitimo ir perdavimo kelias yra oras, o tai yra daug pavojingiau. Kaip aiškino jis, virusas platinamas sergančiam iškvėpiant orą aerozolio pavidalu, kuriame gausu viruso dalelių.

Daliai gyventojų stebintis, kodėl ir jau pasiskiepiję žmonės patenka į COVID-19 skyrius, specialistai ramina, kad tuo stebėtis visiškai nereikėtų. Jie primena, jog, visų pirma, svarbu suvokti, ką reikėtų laikyti pasiskiepijimu. Be kita ko, 100 proc. apsaugos nuo ligos ar juo labiau viruso atmainų vakcina negarantuoja.  Gydymo įstaigų atstovai neslepia, kad, pasitaiko, į COVID-19 skyrius patenka jau paskiepyti asmenys.

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga liga – skrandžio vėžiu. Atlikta hiperterminė pilvo ertmės chemoterapija padėjo moteriai įveikti ligą. Kaip pasakojo Žydrė, vieną dieną jai pakilo skrandžio rūgštingumas, o valgant atrodė, kad skauda net stemplę. „Pastebėjau, kad nesuvalgau įprastos maisto porcijos, nuolat jaučiuosi pavargusi, mieguista“, – dėstyti apie savo ligą pradeda jauna moteris.

Lietuva skirs 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims. Kol kas 100 tūkst. vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst. – Moldovai, 15 tūkst. – Sakartvelui, numato Vyriausybės penktadienį patvirtintas protokolinis nutarimas. Pagal jį, tokį vakcinų kiekį kaip humanitarinę pagalbą Rytų partnerėms numatyta skirti iki spalio 1 dienos.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių metų. Vienas miręs žmogus priklausė 60–69 metų grupei. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijai paskutinės dienos – ypatingai sunkios. Visai neseniai sunegalavus daliai mokyklos ugdytinių bei darbuotojų, dalis jų atsidūrė ligoninėje. Tačiau tuo progimnazijos bėdos nesibaigia – joje nustatytas ir koronaviruso židinys. Rotavirusinė infekcija Kaip sakė progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė, pirmiausia mokyklą užklupo rotavirusas, o visai netrukus – ir koronavirusas.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 293 žmonės, antrą – 12 tūkst. 360, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 844 tūkst. 43 žmonės, abiem – 424 tūkst. 719. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,7 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,7 proc. 75–79 metų gyventojų, 66,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 63,8 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 42,4 proc.

LSMU Kauno ligoninės medikai pastebi, kad COVID-19 sunkesnėmis formomis gali pasireikšti ir vaikams, nors palyginti su suaugusiais, ligoninės paslaugų jiems prireikia rečiau. Dėl koronaviruso paliekamų nemalonių pasekmių tėvai su atžalomis pas gydytojus atvyksta ir po poros mėnesių, rašoma pranešime spaudai. Pasekmės sveikatai lieka ilgai  Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja dr.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1125 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 18 tūkst. 713 molekulinių (PGR) ir 6467 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 576,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.

Įtariant pavojingos COVID-19 mutacijos plitimą tam tikroje teritorijoje, joje bus atliekami tik PGR testai, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak jos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tokioje teritorijoje kurį laiką nevykdys testavimo greitaisiais antigeno testais, nes būtent PGR ir po jo atliekami sekoskaitos tyrimai leidžia aptikti koronaviruso mutacijas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse COVID-19 pacientams gydyti skirtų lovų užimtumas po truputį mažėja, o Šiauliuose – auga. Santaros klinikų duomenimis, regione užimta 75 proc. aktyvaus gydymo ir 58 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų. Ligoninės direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė BNS ketvirtadienį sakė, kad situacija regione po trumputį gerėja ir išlieka stabili. „Lyginant su ankstesnėmis dviem savaitėmis, užimtumas tikrai yra sumažėjęs.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė atnaujinusi veiksmų planą, numatantį beveik 40 priemonių, kuriomis bus siekiama stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą COVID-19 pandemijos metu. Šiam planui, kuris bus įgyvendinamas 2021-2022 metais, Vyriausybė papildomai skyrė 5 mln. eurų. „Antroji pandemijos banga ženkliai skyrėsi nuo pirmosios ir palietė kur kas daugiau visuomenės narių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, žmonių psichikos sveikatai turėjo įtakos labai įvairūs veiksniai.

Ketvirtadienį į Lietuvą pristatyta 43,2 tūkst. „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Janssen Pharmaceutica NV“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, gauta 19,2 tūkst. „AstraZeneca“, 18 tūkst. - „Moderna“ ir 6 tūkst. „Janssen Pharmaceutica NV“ vakcinos dozių.

Sveikatos apsaugos ministerija moja ranka į ekspertų siūlymų neskiepyti „AstraZeneca“, kitaip „Vaxzevria", vakcina jaunų žmonių ir nusprendė toliau vakcinuoti visus pilnamečius šalies gyventojus. Ministerijos teigimu, riboti skiepijamų žmonių amžiaus nerekomenduoja ir Europos Vaistų agentūra. Pasak onkoimunologo Mariaus Striogos, klinikiniai tyrimai rodo, kad „Vaxzevria“ vakcina yra efektyvesnė ir saugesnė  senjorams nei jaunimui.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Nesiliauja spaudimas trumpinti intervalą tarp dviejų „AstraZeneca“ vakcinos dozių, mat gavę vieną skiepą žmonės piktinasi esantys „pusiau pririšti“ net keliems mėnesiams, kol sulauks antrosios dozės. SAM daliai leidžia trumpinti šį terminą, tačiau vakcinavimo centrai įspėja, jog tą nusprendus daryti visiems galima prieiti prie dar didesnės sumaišties.

Po tragedijos iš gyvenimo pasitraukus Respublikinės Šiaulių ligoninėje dirbusiai jaunai gydytojai Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) išplatino kreipimąsi dėl įstaigoje vykdomo psichologinio smurto prieš įstaigos darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Respublikinei Šiaulių ligoninei keipimąsi adresavusi medikų organizacija ragina imtis konkrečių veiksmų tokiems skaudiems atvejams ateityje išvengti. Dalinamės medikų išplatintu raštu.

Lietuvoje šią savaitę nustatyti 728 Jungtinės Karalystės ir 12 Lietuvoje Anykščiuose pirmąkart aptiktos COVID-19 atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Jos duomenimis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro laboratorijoje ištirti 438 lietuviški ėminiai, iš jų 414 atvejų priklausė britiškajai (B.1.1.7) linijai.

Kiekvienais metais Kauno klinikose apie 50 vaikų ir 20 suaugusių išgirsta retos inkstų ligos diagnozę. Skaičiuojama, kad per metus Kauno klinikose pas gydytoją nefrologą dėl retų inkstų ligų apsilanko apie 400 pacientų. Kauno klinikų Retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja nefrologė prof. Inga Skarupskienė sako, kad nors retos inkstų ligos užklumpa netikėtai, tačiau diagnozavus jas laiku, pacientams galima padėti.

Kol kas nėra numatoma galimybė gavus pirmąją „AstraZeneca“ skiepo dozę antrąją rinktis kito gamintojo, informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė. Visgi ji neatmetė galimybės, kad prie klausimo dėl to, ar jaunesni asmenys turėtų būti skiepijami šia vakcina, gali būti grįžta vėliau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įvertino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktą informaciją apie užregistruotas nepageidaujamas reakcijas į „AstraZeneca“ gaminamos „Vaxzevria“ vakciną ir kartu atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijas bei epidemiologinę padėtį šalyje nusprendė tęsti skiepijimą šia vakcina tokia pat tvarka, kokia buvo taikoma nuo pat pradžių.

Žmonės prašo ankstinti antrąjį „AstraZeneca“ – „Vaxzevria" – skiepą, kad nereiktų laukti maksimalaus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamo – trijų mėnesių laikotarpio. Poilsio išsiilgę tautiečiai nori kuo greičiau pasiskiepyti ir skristi į užsienio kurortus atostogų, keliauti darbo reikalais ar pasimatyti su artimaisiais.

Lietuvoje maždaug 1 iš 6 porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Vis dažniau poros, kurios susiduria su sunkumais norėdamos susilaukti vaikų, svarsto apie pagalbinio apvaisinimo galimybę. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. dr. Eglės Drejerienės, susidūrus su sunkumais planuojant nėštumą, svarbiausia – psichologinis nusiteikimas, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo. Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.

Neįvardintai 23 metų studentei per klaidą buvo suleistos šešios Covid-19 vakcinos dozės. Mergina 24 valandas praleido ligoninėje, tačiau jai nepasireiškė jokių pašalinių poveikių. Pranešama, kad 23 metų studentei medicinos darbuotoja per klaidą suleido šešis kartus didesnę „Pfizer" vakcinos dozę. Ji buvo 24 valandas stebima Noa ligoninėje Toskanoje, tačiau jokių pašalinių poveikių mergina nepajuto, ligoninės atstovė spaudai Daniella Gianelli  sakė CNN.

2018 m. spalio mėn. kūdikiams, kol jie dar buvo gimdoje, buvo atliktos revoliucinės operacijos – pakoreguoti jų stuburai po retos būklės sukeltos stuburo deformacijos. Operacijos buvo sėkmingos ir užkirto kelią galimam paralyžiui gimus, taip pat daugybei kitų sunkių komplikacijų. Dabar operacijos atliekamos visoje Jungtinėje Karalystėje. Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) pranešė, kad tokia operacija buvo atlikta 32 kūdikiams nuo 2020 m. sausio mėn.

Dažnai klaidingai manoma, kad stomatitas – tik vaikų liga. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė sako, kad stomatitas gali kamuoti įvairaus amžiaus žmones, o atsirasti jis gali dėl begalės priežasčių. Taip nutiko ir kaunietei studentei Laimai (vardas pakeistas). Ji sako niekada nesusidūrusi su šia liga, todėl iš pradžių po liežuviu atsiradusią žaizdelę palaikė tiesiog spuogeliu, tačiau ji nenyko, o situacija blogėjo.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose mirė jauna 23 metų mergina. Ukmergiškė koronavirusu užsikrėtė balandžio pradžioje ir ilgą laiką medikai ją gydė Santaros klinikose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip ir kur jauna mergina užsikrėtė COVID-19, kol kas nėra žinoma. Mergina nuo koronaviruso nebuvo paskiepyta. Plintant viruso atmainoms, serga vis jaunesni, o Lietuva jau laukia sprendimo, ar galės „Pfizer" vakcina skiepyti ir paauglius.

Epidemiologinė situacija šalyje per savaitę beveik nepakito ir išlieka stabili, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vis dėlto centras pastebi, kad per savaitę nežymiai padaugėjo protrūkių maisto gamybos, siuvimo, baldų gamybos sektoriuose. NVSC teigimu, prie jų prisideda logistikos ir transporto sektorius, tuo tarpu statybos sektoriuje protrūkių skaičius išaugo nuo 17 užpraėjusią savaitę iki 18 praėjusią savaitę.

Antikūnų prieš COVID-19 pacientų kraujyje išlieka mažiausiai aštuonis mėnesius po užsikrėtimo, antradienį paskelbė italų mokslininkai. Antikūnų buvo „nepriklausomai nuo ligos sunkumo, pacientų amžiaus ar kitų patologijų“, sakoma Milano Šv. Rapolo ligoninės pareiškime. Su Italijos nacionaliniu sveikatos institutu ISS dirbantys mokslininkai tyrė 162 pacientus, sirgusius simptomine COVID-19 ir atvykusius į ligoninės priimamąjį per pirmą pandemijos bangą Italijoje praėjusiais metais.

Vos prieš kelias savaites pradėję prekiauti greitaisiais antigenų testais, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ prekyboje jau turi ir greituosius kokybinius SARS-COV – 2 antikūnų (IgG ir IgM) testus. Juos  galima atlikti patiems namuose, testai tinkami naudoti suaugusiems ir vaikams. Pasak vaistininkų, ypač dažnai klientai juos renkasi prieš vakcinaciją.

Įprastai gripo sezonas Lietuvoje baigiasi gegužės mėnesį, tačiau tai nereiškia, kad šiltuoju metu galite neužsikrėsti. COVID-19 virusui šiluma įtakos turi dar mažiau, tad budriems reikėtų būti visuomet. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atkreipia dėmesį, kad šių ligų simptomai gali signalizuoti ir apie kitą sunkią užkrečiamą ligą – erkinį encefalitą. Lauke būti budriems Erkės atgyja iš žiemos miego, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 4–5 C šilumos.

39 metų vilnietė Gintarė, dirbanti matininke privačioje įmonėje, šiandien sako, kad kasmet švenčia du gimtadienius. Taip yra dėl to, kad prieš kelis metus visiškai sveikos jaunos moters galvoje plyšo smegenų aneurizma. Pasirodo, pirmasis sunkią ligą išdavęs simptomas buvo galvos skausmas. Gintarės istoriją galima pavadinti sėkme, nes bent 2 iš 5 tokių smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi, o didžioji dalis – neįgalumu.

Vis garsėjant diskusijoms dėl persirgusiųjų skiepijimo ir amžiaus ribos, kokie žmonės galėtų gauti „AstraZeneca“ vakciną, onkoimunologas Marius Strioga teigia, kad amžiaus kartelė šiam skiepui turėtų būti pakelta. Be kita ko, tvirtino jis, ketinama uždegti žalią šviesą persirgusiųjų koronavirusu skiepijimui viena doze. Nepriklausoma patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pirmadienį svarstė, ar leisti persirgusius koronavirusine infekcija skiepyti tik vieną kartą.

Antradienį pranešta apie dar vieną jauno amžiaus asmenį, kurio gyvybę pasiglemžė COVID-19. Kaip aiškėja, mirusi moteris priklausė 20–29 m. amžiaus grupei. Statistikos departamento duomenimis, mirtis fiksuota Ukmergės rajono savivaldybėje. Kaip nurodė departamento atstovė Birutė Stolytė, daugiau jokios informacijos suteikti negalinti, tam reikėtų atverti daugiau duomenų, tačiau tam teisės įstaiga neturi.

Situacija Vilniaus Santaros klinikose – sudėtinga. Ligoninė praneša, kad kraujo stygius – didžiulis. Antradienį Santaros klinikos išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame kreipiasi į potencialius kraujo donorus. Anot jų, situacija įstaigoje pakankamai sunki, nes yra jaučiamas didelis kraujo stygius.  „Ypatingai reikalingas O (I) ir A(II) kraujo grupės kraujas. Prašome donorų nelikti abejingais ir prisidėti prie pagalbos pacientams“, – rašoma Santaros klinikų pranešime.

Mokslininkai sukūrė „Trojos arklį“, kuriuo priešvėžinės nanodalelės patenka į vėžio ląsteles ir taip jas sunaikina be jokių vaistų. Tyrimas vis dar yra ankstyvojoje stadijoje, tačiau jau įrodyta, kad šis naujasis metodas sėkmingai sunaikino vėžines ląsteles laboratorijoje, o atliekant bandymus su pelėmis, sulėtino auglių augimą.

Dėmesio centre vėl „AstraZeneca“ vakcina. Sunaudojus daugiau nei ketvirtį milijono vakcinų užfiksuoti pirmieji, reti kraujo krešėjimo atvejai dviem jauniems – 27 ir 30 metų – žmonėms. Anot vaistų kontrolės tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuva gali pasekti dalies kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir pakeisti šios vakcinos naudojimo strategiją: neskiepyti jauniausių šalies gyventojų, kurie turi didesnę tikimybę sulaukti nepageidaujamų reakcijų po skiepo.

Jau kurį laiką diskutuojama, kokia skiepijimo schema turėtų būti taikoma COVID-19 jau persirgusiems asmenims. Nors oficialių rekomendacijų stinga, remdamiesi mokslo duomenimis specialistai vieningai teigia, kad pakaktų ir vienos dozės. Visgi ministerija sako tvarkos keisti neskubanti ir teigia, kad vakcinų turima pakankamai pilnai vakcinacijai. Portalo tv3.lt kalbinti infektologai ir imunologai vieningai teigė iš esmės palaikantys tik vieną skiepo dozę jau persirgusiems.

Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų. Onkologai visame pasaulyje nerimauja, kad nemaža dalis melanomos atvejų per COVID–19 pandemiją liko nediagnozuota, tad ir Lietuvos skaičiai gali ūgtelti.

Su koronavirusu gyvename jau antrus metus. Nors dalis klausimų jau atsakyta, vis dar iškyla naujų. Vis sparčiau įsibėgant vakcinacijai, „Eurovaistinės“ vaistininkės Jovita Juodsnukytė ir Jelena Deksnienė atsako į dažniausiai vaistinėje girdimus klientų klausimus, rašoma pranešime spaudai.  Ką būdama vaistininke galite patarti žmonėms abejojantiems, ar skiepytis? J. Deksnienė: Skiepytis ar nesiskiepyti yra kiekvieno asmeniškas pasirinkimas, kiekvienas atsakingas pats už save.