Sveikata

Vis sparčiau kylant termometrų stulpeliams, poilsiautojai mėgautis saulės voniomis skuba į paplūdimius. Nors maudynėms vanduo dar šaltas, tačiau kopose besideginančiųjų tikrai daug. Gydytoja dermatologė įspėja, jog saulė ypač pavojinga mūsų odai. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gyd. Jolanta Česienė tikino, jog skubėti mėgautis saulės voniomis nereikėtų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4161 žmogus.

Lietuvoje tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio beveik 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis. Nuo 2004 metų rekomenduojamos reguliarios patikros jau sumažino sergamumo rodiklius 19 proc., o mirtingumo – 26 proc. Jos gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 664 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 13 tūkst. 249 molekuliniai (PGR) ir 6481 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.   Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 1141 COVID-19 pacientas, 109 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Kepenis pažeidžiantis per kraują plintantis virusas dešimtmečius pamažu ardo šį organą: žūsta kepenų ląstelės, jas keičia randinis audinys, jo negydant formuojasi kepenų cirozė, sutrinka kepenų funkcija. Deja, tačiau kepenų neskauda: apie 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, to nežino.

Medikai, vienydamiesi po Lietuvą sukrėtusios tragedijos – jaunos gydytojos savižudybės – ruošiasi surengti mitingą prieš mobingą. Sekmadienį 12 val. jie savo plakatus iškels prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Kvietimas rinktis jau sklinda socialiniuose tinkluose. Žadama mitingo trukmė – iki 15 val. „Susitiksime prie SAM su plakatais prieš mobingą. Lietuvą neseniai sukrėtė jaunos gydytojos savižudybė, kalbai pasisukus apie mobingą, buvo apnuoginta sena, mūsų šalyje gaji, piktžaizdė.

Patvirtintos COVID-19 vakcinos veiksmingos prieš visas žinomas koronaviruso atmainas, įskaitant „indiškąją“, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyriaus direktorius.

Seimui pristatytas patikslintas šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.    Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 34. Toliau projektą Seimas svarstys birželio 8-ąją.    Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams PSDF biudžete šiemet papildomai norima numatyti beveik 75 mln. eurų. 48,5 mln. eurų yra didinami valstybės biudžeto asignavimai, 37,2 mln. eurų numatyta PSDF biudžeto rezervui papildyti.

Vaistinėse galima įsigyti greitųjų COVID-19 antigenų testų, kurie gali parodyti, ar šiuo metu pacientas serga. Vilnietis Domantas pasidalijo savo patirtimi, kaip šis testas jam pravertė. „Ryte atvykęs į darbą sutikau kolegą, kuris pasiskundė prasta savijauta, o ir dieną prieš tai dirbome kartu. Kaip tik tada buvo paskelbta žinia, kad vaistinėse galima įsigyti greitąjį COVID-19 antigenų testą, jį pačiam atlikti ir greitai sužinoti rezultatą.

Dėl baimės ar nenoro komunikuoti sukritikuotas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atvykęs į Seimą vėl pateko į nemalonią situaciją. Jis buvo užfiksuotas, kaip nedėvėdamas medicininės kaukės bendravo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Įrašu su nuotraukomis Facebook‘e pasidalinęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis ironiškai rašė, kad „kaukės nešioti nebūtina“. Momentai užfiksuoti likus kelioms minutėms prieš rytinį Seimo posėdį.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) skrieja kritikos strėlės, kad į situaciją visgi reaguota vangokai. Arūnas Dulkys aiškino, kad su nelaimės ištiktais artimaisiais ir pačiais medikais bendrauja ir be medijos įsikišimo. Be kita ko, kvietė visų gydymo įstaigų medikus netylėti ir burtis į sąjūdį siekiant spręsti mobingo problemas.

Antradienį sulaukęs Seimo narių priekaištų, kad neatvyko pats pristatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ketvirtadienį paprašytas pasiaiškinti, kodėl taip vengia įžengti į Seimo salę. Po patikslinto PSDF biudžeto pristatymo Seimo salėje ministras sulaukė darbiečio Andriaus Mazuronio klausimų.  „Malonu jus matyti gyvai pristatant tokį svarbų įstatymo projektą čia, Seime.

Šiandien Vytenis, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse vienu metu atlikta inovatyvi endoskopinė-artroskopinė kelio sąnario kremzlės rekonstrukcija ir menisko implantacija, šypsosi, tačiau dar visai neseniai jį vargino nuolat atsinaujinantis kairiojo kelio skausmas. „Tai kėlė emocinę įtampą. Atrodo, kad jau nebeskauda, bet vėl prasideda uždegimas. Džiuginantys dalykai nebetenka prasmės, kai nuolat turi jausti diskomfortą ir skausmą“, – pasakojimą pradeda vaikinas.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 670 žmonių, antrą – 14 tūkst. 835, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 904 tūkst. 75 žmonės, abiem – 475 tūkst. 712. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 67,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 45,9 proc.

Skausmas pažįstamas kiekvienam – ar jis būtų ūmus, ar lėtinis, stiprus ar vos maudžiantis. Tačiau mūsų reakcijos į skausmą skiriasi: vieni žmonės pakantesni skausmui, kiti ilgai nė nesvarstę imasi skausmą malšinti, nes jų skausmo slenkstis labai žemas. Pasak vaistininko Gintaro Verbaus, kankintis dėl skausmo nereikia, tačiau savigyda irgi gali būti pavojinga.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių metų, po keturis mirusiuosius priklausė 80–89 ir 60–69 metų amžiaus grupėms. Dviem mirusiems žmonėms buvo nuo 50 iki 59-erių, vienam – nuo 40 iki 49-erių metų.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 865 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 16 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 18 tūkst. 364 molekuliniai (PGR) ir 6622 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1164 COVID-19 pacientai, 105 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Valstybinė ligonių kasa aiškinasi, kaip per porą mėnesių daugiau nei 10 tūkst. panevėžiečių iš Vilniaus psichoanalizės ir psichoterapijos centro Panevėžio padalinio persirašė pas psichiatrą miesto poliklinikoje, ketvirtadienį rašo vietos dienraštis „Sekundė“. Dienraščio teigimu, tikrintojai mano, kad tai galėjo vykti be žmonių raštiškų sutikimų. Ligonių kasa poliklinikai pateikė ultimatumą iki šios savaitės pabaigos pateikti bent tokių dokumentų kopijas.

Nors COVID-19 pandemija trunka jau ilgiau nei metus ir tiek laiko kalbama apie prevencines priemones saugantis viruso, šeimos gydytojai neatsistebi sulaukiantys „šiek tiek“ karščiuojančių ir su tipiškais koronavirusinės infekcijos simptomais be jokio įspėjimo ateinančių pacientų. Medikai pažymi, kad žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, nors kitą kartą jie piktybiškai nelinkę laikytis taisyklių.

Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.

Pasaulį pandemijos metu ištikusi krizė labiausiai smogė sveikatos sektoriui. Juodžiausiame pandemijos epicentre atsidūrę greitosios medicinos pagalbos medikai kaip niekas kitas žino, ką reiškia susidurti su esama situacija.

Patvirtinus pluoštą karantino atlaisvinimų sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad vasara bet kuriuo atveju laukia darbinga ir per daug atsipalaiduoti nežadama.

Veryga

Nuo kitos savaitės pradedant veikti vadinamajam Galimybių pasui, jame dar nebus informacijos apie COVID-19 persirgusių žmonių antikūnų testus, todėl juos turintieji negalės gauti tokio dokumento. Tačiau ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis žada, kad birželio pirmoje pusėje ši informacija jau bus prieinama ir Galimybių pase.  „Rūpinamasi šiuo metu, kad papildomai būtų įtraukti ir serologiniai antikūnų testai. Gegužės 24-ąją startuosime be jų.

Gyventojai bus kviečiami pakartotiniams COVID-19 tyrimams, jei ankstesnis tyrimo PGR metodu rezultatas leido įtarti ligą, bet jos nepatvirtino, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak jos, tokiu atveju pakartotinis tyrimas turėtų būti atliktas ne ankščiau kaip po paros ir ne vėliau nei po trijų parų nuo PGR tyrimo rezultato apie įtariamą COVID-19 ligą gavimo. Gyventojai kvietimą registruotis 1808 linija telefonu ar internete pakartotinam tyrimui gaus trumpąja žinute.

Lietuvoje imunitetą nuo COVID-19 įgijus beveik 40 proc. visų gyventojų, panašu, perliptas trečios bangos pikas, rodo naujausia LRV duomenų apžvalga. Kaip nurodoma, pandemijos pagreitis mažėja – krenta tiek naujų atvejų skaičius, tiek teigiamų tyrimų procentas, tiek 14 dienų sergamumas. Šiuo metu daugiau nei 85 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 90–99 ir 70–79 metų, po vieną – 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4136 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 9874 žmonės, antrą – 12 tūkst. 630, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 887 tūkst. 413 žmonių, abiem – 460 tūkst. 411. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,3 proc. – 75–79 metų gyventojų, 66,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,5 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 44,9 proc., 45–54 metų grupėje – 35,4 proc.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 911 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 17 tūkst. 898 molekuliniai (PGR) ir 4273 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 534,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,2 procento.

Nors dalis susirgusiųjų virusiniu hepatitu C pasveiksta savaime per 6 mėnesius, kitiems gi gali išsivystyti lėtinė liga, negrįžtamai pažeidžianti kepenis. Specialistai primena, ką svarbu žinoti apie hepatito C prevencijos priemones.

Trečią dieną iš eilės naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje yra žemesnis nei 1000 ir siekia 680–760. Jei savaitgalį šis rodiklis įprastai kiek pakrenta, žemesni skaičiai išliko ir pirmadienį iš viso atlikus 18,3 tūkst. tyrimų.

Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) patariamasis komitetas nusprendė išleisti rekomendaciją „Pfizer“–„BioNTech“ vakcina skiepyti 12–15 metų vaikus. Gali būti, kad jau greitai šį skiepą galės gauti ir jaunesni vaikai. Šiuo metu kompanijos tiria, koks yra jų vakcinos veiksmingumas, paskiepijus vaikus, kurių amžius yra nuo šešių mėnesių iki 11-os metų. Kalbėdamas su „CBS This Morning“ dr.

Daliai žmonių net ir po dviejų COVID-19 vakcinos dozių nesusidarant antikūnų svarstoma, ar jiems nereikėtų skirti 3 skiepo. Anot onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, tokių asmenų ypač tarp onkologinių pacientų yra nemažai, todėl klausimas tampa vis aktualesnis. Kalbėdamas apie tai, ar pilnai suvakcinuotam žmogui praėjus kelioms savaitėms po paskutinio skiepo vertėtų atlikti antikūnų testą, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas teigė, kad formaliai tokio reikalavimo nėra.

Antroji vakcinos dozė suteikia didesnę apsaugą nei galite pagalvoti. JAV mokslininkai ir sveikatos institucijos primena, kodėl gyventojai turėtų pasiskiepyti, net jeigu taip padarys vėliau nei planuota. Milijonai žmonių nepasiskiepijo antrąja COVID-19 vakcinos doze, bet ar tai išties svarbu? Taip. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, jeigu skiepijatės dviejų dozių vakcina, didesnei apsaugai nuo COVID-19 gauti, turėtumėte pasiskiepyti abiem dozėmis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai pripažino, kad pokovidinis sindromas yra atskira būklė, kai praėjus ūmiai COVID-19 infekcijai išlieka arba prisideda nauji simptomai, besitęsiantys nuo kelių savaičių, kelių mėnesių iki metų ir ilgiau. Didžioji dalis pokovidinio sindromo duomenų ir atliktų studijų yra apie suaugusiųjų populiaciją, todėl įrodymų bei informacijos, susijusios su vaikais vis dar trūksta.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 263 žmonės, antrą – 4278, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 875 tūkst. 664 žmonės, abiem – 447 tūkst. 482. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 51 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 65,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 66,8 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 64,3 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 44,2 proc., 45–54 metų grupėje – 34,5 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų. Po du mirusiuosius priklausė 90–99, 70–79, 60–69 metų grupėms. Vienam mirusiajam buvo nuo 50 iki 59-erių metų. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4126 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 685 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė dešimt žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9793 molekuliniai (PGR) ir 8561 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1225 COVID-19 pacientai, 120 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Statistikos departamentas.

Koronavirusui nesitraukiant, suprantama, kad vakcinacija – efektyviausias būdas jį nugalėti. Tačiau įsibėgėjus skiepijimui, vis dažniau girdima apie šalutinius poveikius, kurie pasireiškia po vakcinos, o viena sunkiausių – alergija, kurią gali sukelti tam tikros sudedamosios skiepų dalys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr.

Naująja vieninga registracijos vakcinavimui sistema jau pasinaudojo 16 tūkst. gyventojų, pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėja Asta Riukienė.  Ji priminė, kad registruotis skiepui dabar gali vyresni nei 45 m. žmonės ir visi kiti, priklausantys išskirtoms prioriteto grupėms.  „6 val. 45 min. startavo nauja registracijos sistema ir gyventojai kviečiami registruotis. (...) Iki 14 val. elektroniniu būtų registravosi 16 tūkst. šalies gyventojų“, – sakė patarėja.

Gegužės 17 dieną minėdami Pasaulinę arterinės hipertenzijos dieną, medikai stengiasi atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą. Registruodami širdies ir kraujagyslių ligų aukščiausius mirtingumo rodiklius, kurie itin susiję su nekontroliuojamu aukštu kraujospūdžiu, pacientai kviečiami rūpintis savo sveikata – žinoti savo kraujospūdį ir jį tinkamai kontroliuoti.

Pastaruoju metu stebina ne tik žmonių gyvenimo tempas, tiesa, šiek tiek pristabdytas pasaulinės pandemijos, bet ir greiti pokyčiai medicinos praktikoje, inovatyvių technologijų gimimas, panaudojant naujausius mokslo atradimus. Ir tai suprantama: onkologijos tyrimų ir klinikinės veiklos objektas – vėžiu sergantis žmogus. Visuotinės pastangos skiriamos tam, kad galėtume sėkmingai kontroliuoti onkologines ligas. Jas apžvelgia genetikė prof.

Siekiant laiku aptikti koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejus, Panevėžio lopšeliuose-darželiuose pradėtas naujas testavimo metodas – aplinkos paviršių testavimas. Jį jau išbandė lopšeliai-darželiai „Rūta“, „Vaikystė“, „Dobilas“ bei „Sigutė“. Nuo spintelių iki lovų Naujas sergamumo koronaviruso stebėjimo ir diagnostikas metodas leidžia periodiškai tirti mėginius paimtus nuo dažniausia liečiamų aplinkos paviršių, tai yra žaislų, kėdučių, spintelių, lovyčių, rankenų ir kitų.

Nuo pirmadienio COVID-19 skiepams gyventojus pradėjusi registruoti Karštoji koronaviruso linija patiria milžiniškas apkrovas, norintiems registruotis 1808 telefonu tenka palaukti ir pusvalandį. Kaip BNS teigė Kauno greitosios medicinos stoties, koordinuojančios Karštosios linijos darbą, vadovas Nerijus Mikelionis, net ir padvigubinus darbuotojų skaičių, aptarnaujama tik nedidelė dalis skambinančiųjų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 80–89 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4112 žmonių.

Po Lietuvą sukrėtusios jaunos gydytojos savižudybės Lietuvos medikų sąjūdis ragina nuo pareigų nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką tol, kol vyksta įvykio tyrimas. Sekmadienį išplatintame dar viename organizacijos kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją taip pat įvardijami kiti vadovaujantys asmenys, kurių nušalinimo prašoma. Dalinamės medikų išplatintu raštu.

Pirmadienį startavusi visuotinė elektroninė COVID-19 registracijos sistema veikia su trikdžiais, prie jos sunku prisijungti. „Gamintojas stebi sistemą ir imasi veiksmų. Bet, kita vertus, tai reiškia, kad žmonės registruojasi. Yra ir alternatyva – registruotis trumpuoju numeriu“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 504 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3472 molekuliniai (PGR) ir 2122 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 558,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 266 tūkst.

Pirmadienį startuoja visuotinė elektroninė registravimo sistema skiepams nuo COVID-19 – žmonės vakcinacijai galės registruotis bendroje sistemoje per elektroninius valdžios vartus, kitu atveju – telefonu 1808. Visuotinė registracijos sistema pasiekiama interneto svetainėje koronastop.lt. Be kita ko, vakcinacijai registruoti galima ir kitą žmogų. „Kaip ir iki šiol, galite pasirinkti vakciną, datą, laiką ir savivaldybę, kurioje jums patogu vakcinuotis.