Sveikata

Praėjusią parą šalyje nustatyti 155 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė trys žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 13 tūkst. 992 molekuliniai (PGR) ir 6491 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 143,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 277 tūkst.

86 metų moteris įprasto vizito pas gydytojus metu sužinojo, kad jos plaučių ertmėje mažiausiai 50 metų yra aliejaus – greičiausiai parafino, mineralinio arba alyvuogių aliejaus. Sutrikote? Laimei, šią savaitę viskas buvo paaiškinta žurnale „New England Journal of Medicine“. Floridoje moteris apsilankė pas gydytojus dėl deginančio krūtinės pojūčio. Kaip bebūtų keista, ji nebuvo susidūrusi su jokiomis kvėpavimo problemomis. Jai buvo diagnozuotas rūgšties refliuksas, o jos būklė pagerėjo.

Atėjusi vasara džiugina karštais orais ir vilioja keliauti prie vandens telkinių ir pasilepinti saulės voniomis. Tačiau kartais pamirštame, kad saulė teikia ne tik malonumus, bet ir gali sutrikdyti sveikatą. Per ilgai būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose, gali ištikti saulės smūgis, naujienų portalui tv3.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nuo šiol pacientams, siunčiamiems medicininės reabilitacijos arba stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms, nereikės atlikti COVID-19 (PGR) testo, jei jis ar jį slaugyti, prižiūrėti liekantys asmenys yra persirgę COVID-19 liga, rašoma pranešime spaudai. Svarbu, kad nuo teigiamo tyrimo rezultato turi praeiti ne daugiau kaip 180 dienų bei šį laikotarpį negali turėti koronaviruso ligai būdingų simptomų ir epidemiologinių kriterijų.

Sprendimai dėl galimybės pagal žmogaus poreikius pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę galbūt laukia jau ir kitą savaitę, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visgi jis pabrėžė, kad ministerija rekomenduos laikytis ilgiausio galimo periodo – 12 savaičių. Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė Seime ministro teiravosi, kada bus leista pasiankstinti antrąją dozę bent ne anksčiau kaip po 8 savaičių.

Pirmąkart išduodant kompensuojamąjį vaistą bus leidžiama rinktis ne tik pigiausią, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką. Tokioms Farmacijos įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas. Tiesa, šie pakeitimai įsigalioja tik nuo kitų metų sausio 1 d. Už tokias Farmacijos įstatymo pataisas dėl naujos pacientų kompensuojamų vaistų priemokų skaičiavimo tvarkos ketvirtadienį iš užsiregistravusiųjų 75 balsavo 68 Seimo nariai, o šeši susilaikė.

Birželio 16 d. Dituvos turguje nuo 11 iki 16 val. Nacionalinis kraujo centras drauge su Klaipėdos rajono savivaldybe visus norinčius be išankstinės registracijos kviečia skiepytis „Janssen“ vakcina. Skiepijantis šia vakcina užtenka vienos dozės, rašoma pranešime spaudai.  Atsižvelgdami į oro sąlygas ir į itin didelį susidomėjusių žmonių skaičių, kviečiame pasirūpinti vandeniu ir apsauga nuo saulės. Akcijoje pasiskiepyti gali bet kurie 18 metų ir vyresni asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4327 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 212 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 15 tūkst. 752 molekuliniai (PGR) ir 5153 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 156,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,5 procento.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl siūlymo nuo kitų metų sausio keisti kompensuojamųjų vaistų išdavimo reikalavimus, leidžiant pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, bet ir kitą vaistą, sumokant tik priklausančią priemoką.  Tokias Farmacijos įstatymo pataisas dėl naujos pacientų kompensuojamų vaistų priemokų skaičiavimo tvarkos siūlo Sveikatos reikalų komitetas.

Anabiozė – neveiklos būsena – daugeliui mokslinės fantastikos personažų leido keliauti į tolimą kosmoso kraštą ramybės būsenoje, ir atsibusti tik pasiekus tikslą. Dabar ši koncepcija yra išbandyta kaip būdas išgelbėti ūmias traumas patyrusių pacientų gyvybes. Iki šiol JAV bent vienam žmogui sukelta anabiozė.

Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.

Jei situacija nesikeis, birželis turėtų būti paskutinis karantino mėnuo, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau jis įspėja, kad ekstremali situacija niekur nedings ir tam tikros taisyklės išliks, tačiau verslui suvaržymų nežada. Ministras atkreipė dėmesį, kad jei anksčiau daugiau koncentruotasi į taisykles nacionaliniu lygmeniu, dabar laukia iššūkiai ir Europos Sąjungos (ES) mastu.

Savaitgalį minėta Tėvo diena – bene viena šilčiausių ir nuoširdžiausių švenčių. Tačiau tai – tik viena diena per metus. O juk su savo Tėčiais norisi švęsti ne tik šią dieną, bet ir visą gyvenimą. Tačiau kartais mūsų mylimi Tėčiai gyvenimą palieka per anksti. Viena iš priežasčių – prostatos vėžys, kuris ne visada diagnozuojamas laiku. Beveik dešimtį metų prostatos vėžiu sergantis Janis Auzinšas puikiai nusiteikęs ir blaiviai priimantis gyvenimo iššūkius.

Visoms Lietuvos savivaldybėms išėjus iš juodosios zonos ir vis gerėjant epidemiologinei situacijai, profesorius Vytautas Kasiulevičius dalijasi ir ne tokiomis geromis žiniomis, kurios gali laukti jau rudenį.  V. Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ apžvelgė koronaviruso sezoniškumą ir įspėjo, kad jei ir toliau išliks didelis procentas nesiskiepijančios visuomenės, rudenį galime sulaukti kreivės šovimo į viršų.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 761 žmogus, antrą – 13 tūkst. 711, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 132 tūkst. 339 asmenys, abiem – 692 tūkst. 850. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,3 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,3 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,5 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,7 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė du žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių, kitam – nuo 90 iki 99-erių. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4320 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 8735 mirtys.

Panašu, kad šalyje epidemiologinė koronaviruso situacija sparčiai gerėja – Lietuvoje neliko nei vienos juodajai zonai priskiriamos savivaldybės, skelbia Statistikos departamentas.  Trečiadienį pasidalijus naujausia statistika, joje pateikiamame žemėlapyje nurodyta, kad visos šalies savivaldybės išėjo iš juodosios zonos. Į juodąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 500 atvejų 100 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 241 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 17 tūkst. 49 molekuliniai (PGR) ir 5794 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 169,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,6 procento.

Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina ir didelė dalis mūsų organizmui gyvybiškai būtino mineralo – magnio. Pastarojo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl vaistininkė Evelina Zykienė pataria, kaip pasirūpinti pakankamu magnio kiekiu organizme.

Nuogąstaujant, kad per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai kartu gali atvežti ir „indiškąją“ atmainą, pasienio atstovai tikina, jog yra laikomasi visų saugumo reikalavimų. Šį nerimą pagrįstu laikantys sveikatos specialistai pažymi, kad tokiems asmenims, nepaisant to, kad nėra apdrausti, reikėtų pasiūlyti ir skiepytis.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 6714 žmonių, antrą – 14 tūkst. 126, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 120 tūkst. 111 asmenų, abiem – 678 tūkst. 83. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,2 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,3 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,4 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po tris mirusiuosius priklausė 60–69 ir 70–79 metų grupėms, vienam mirusiam žmogui buvo nuo 80 iki 89 metų. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4317 žmonių.

Į Lietuvą plūstant imigrantams iš Baltarusijos, o Minsko valdžiai skatinant migrantų iš Azijos šalių judėjimą per sieną su Lietuva gresia ne tik humanitarine, bet ir epidemiologine krize, sako profesorius Vytautas Kasiulevičius. Apie tai profesorius rašo socialiniame tinkle „Facebook“.  „Tai, kad darbo migrantų ar pabėgėlių stovyklos gali tapti sunkiai valdomais pandemijos židiniais jau įrodyta. Viskas priklauso nuo tose stovyklose esančios žmonių koncentracijos ir kiekio.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 215 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9826 molekuliniai (PGR) ir 7980 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 180,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,7 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 276 tūkst.

12 metų ir vyresni vaikai nuo koronaviruso gali būti pradėti skiepyti birželio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Skaičiuojamės Lietuvą pasiekiančias vakcinas, žiūrime, kiek jų turėsime antroms dozėms, kurios yra reikalingos (...). Panašu į tai, kad birželio vidurys, matyt, galėtų būti tas laikas, kada mes galėtumėme pasiūlyti vakcinuotis ir šiai amžiaus grupei“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Dulkys.

Pagrindinis Jungtinės Karalystės „Zoe COVID-19 simptomų tyrimo“ tyrėjas teigė, kad jei jūsų nagai atrodo keistai, tai gali būti ženklas, kad anksčiau buvote užsikrėtę COVID-19. Galbūt pastebėjote, kad apsilankius pas gydytoją, jis retkarčiais patikrina jūsų nagus. Gydytojai žiūri ne tik į manikiūrą, bet ir į ant nagų matomus ligų požymius. Beau linijos yra horizontalūs išvagojimai, einantys per visus nagus.

Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) pirmadienį pranešė, kad patvirtino pirmą naują po beveik dviejų dešimtmečių vaistinį preparatą, skirtą Alzheimerio (Alcheimerio) ligai gydyti ir pirmąjį – skirtą apsaugoti nuo šio susirgimo lemiamos silpnaprotystės. Šio sprendimo buvo nekantriai laukiama, tačiau jis taip pat vertinamas prieštaringai. Preparatas „Aduhelm“ buvo patvirtintas nepaisant nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijų.

Prieš kelias dienas pradėjo plisti žinia, neva Lietuvoje nuo COVID-19 jau yra vakcinuojami ir jaunesni nei 16 m. asmenys. Statistikos departamentas patvirtina, kad mato tokius duomenis, tačiau kaip jie atsirado, kol kas paaiškinti negali. Tuo metu Seimo narys Aidas Gedvilas pirmadienį išaiškinimo jau spėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Keliones palengvinantis Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas e.sveikatos sistemoje sugeneruotas beveik visiems paskiepytiems Lietuvoje žmonėms, pirmadienį informavo Registrų centras. „Šiuo metu e.sveikatos sistemoje sugeneruota apie 1,1 mln. skaitmeninių pažymėjimų paskiepytiems žmonėms. Tarp jų yra ir tų, kurie pasiskiepijo jau ir šiandien ryte“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkstančių porų, negalinčių susilaukti vaikų, ir šis skaičius kasmet didėja. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojo urologo Mariaus Anglickio, beveik kasdien tenka konsultuoti negalinčias susilaukti vaikų poras. Remiantis statistika, apie 30–40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Vienas iš neigiamai vyro sveikatą veikiančių veiksnių – varikocelė.

Vilniuje pirmadienį prie „Litexpo“ vakcinacijos centro kilusi sumaištis dėl susiformavusios žmonių eilės nurimo, o eilių kaip nebūtą. Savivaldybė vėl ragina gyventojus, norinčius paankstinti „AstraZeneca“ vakcinos skiepo dozę, atvykti į vakcinacijos centrą.  „Vakcinacijos centre „Litexpo“ vėl laukiami ne tik užsiregistravusieji antrai „Vaxzevria“ (buv. „AstraZeneca“) dozei, bet ir norintieji pasiankstinti antrąjį skiepą šia vakcina.

Nors daugiau vaikų sugrįžus į ugdymo įstaigas ūgtelėjo ir sergančiųjų COVID-19 skaičius, jie išlieka viruso mažiausiai paveikta visuomenės dalimi. Vis tik gydytojai įspėja, kad bėdų mažiesiems pacientams gali pridaryti pokovidiniai reiškiniai, o paaugliai, susirgę bet kokia infekcija, atsiduria didesnėje rizikos grupėje. Be kita ko, laukiant sprendimo dėl vaikų nuo 12 m. skiepijimo, pažymima, kad tai ne toks paprastas klausimas.

Lietuva papildomai nebepirks 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių, pirmadienį nusprendė Vyriausybė. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatydamas klausimą akcentavo, kad vakcinos Lietuva yra jau rezervavusi pakankamai, o „Janssen“ vakcina nėra tinkama revakcinacijai galvojant apie ateitį. „Mes jau esame užsirezervavę ir dar 2021 metais Lietuvą iš viso pasieks beveik 700 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė du žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai mažiausias mirčių skaičius per parą nuo pernai lapkričio pradžios, kai taip pat registruotos dvi mirtys nuo COVID-19. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 70 iki 79-erių, kitam – nuo 80 iki 89-erių. Abu jie mirė ligoninėse.

LSMU Kauno ligoninė ne tik gydo COVID-19 pacientus, bet ir padeda jiems atgauti jėgas pasveikus. Čia teikiama stacionari ir ambulatorinė reabilitacija, padedanti sugrįžti į aktyvų gyvenimą. Šių paslaugų prireikia daugeliui buvusių sunkių ligonių. LSMU Kauno ligoninėje baigianti stacionarios reabilitacijos kursą 79 metų Irena teigia paliekanti šią gydymo įstaiga su viltimi sugrįžti į normalų gyvenimą.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5386 žmonės, antrą – 187, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 112 tūkst. 861 asmuo, abiem – 662 tūkst. 826. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 67,1 proc. – 75–79 metų gyventojų, 69,1 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 67,2 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 53,2 proc., 45–54 metų grupėje – 45,9 proc.

Menopauzė kiekvienos moters gyvenime yra itin jautrus pereinamasis laikotarpis. Tai natūralus etapas, tačiau dažniausiai nelengvas ir laukiamas su baime. Apie menopauzės metu kylančius sunkumus ir kaip su jais kovoti, papasakojo laidoje „Sveikatos medis“ kalbinti specialistai. Menopauzė į moters gyvenimą atkeliauja maždaug apie 50-uosius metus.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 84 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai mažiausias nustatytų naujų atvejų skaičius šiemet. Šalyje atlikti 2168 molekuliniai (PGR) ir 2917 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 602 COVID-19 pacientai, 74 iš jų – reanimacijoje, pranešė Statistikos departamentas.

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Praėjusiais metais Lietuvoje gydyti 1429 ŽIV užsikrėtę asmenys, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Tarp asmenų, kuriems skirta antivirusinė terapija (ART), vyrų yra beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1071 ir 358. Pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai – 42,8 proc. – pernai antiretrovirusiniais vaistais gydytų asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu.

Nemažai žmonių visame pasaulyje praneša apie neįprastą problemą – pasiskiepijus nuo koronaviruso, sutriko jų menstruacinis ciklas, mėnesinės tapo skausmingesnės, atsirado ir kitokių ciklo pokyčių. Nors mokslininkai dar nežino, kodėl taip nutinka, jie teigia, kad trumpalaikis vakcinacijos poveikis mėnesinių ciklui yra įmanomas. Tačiau nerimauti neverta, nes nėra jokių įrodymų, kad skiepai nuo Covid-19 gali pakenkti jūsų vaisingumui ar reprodukcinei sveikatai.

Atrodo, kad nei viena kūno dalis nėra apsaugota nuo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio koronaviruso infekciją. Šis virusas gali prasiskverbti į žmogaus plaučius, širdį, smegenis, žarnyną ir, kaip paaiškėjo, net varpą. Majamio universiteto Millerio medicinos mokyklos mokslininkai, atlikę bandomąjį tyrimą, paaiškino kad koronavirusas varpos audiniuose gali būti aptinkamas net ir praėjus dideliam laiko tarpui nuo susirgimo. Tyrėjai tiki, kad tai gali sukelti ir erekcijos problemų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės. Vienam jų tebuvo virš 40-ies, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Taip pat po vieną žmogų praėjusią parą mirė 70–79, 80–89 ir 90–99 metų amžiaus grupėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4302 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 334 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 4 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.  Šalyje atlikti 12 tūkst. 99 molekuliniai (PGR) ir 8835 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 209,1 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 1,9 procento.

Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti.  Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Gavus teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą, bus sudaryta galimybė ne vėliau kaip per 48 val. nuo ėminio paėmimo pakartotinai atlikti PGR tyrimą dėl COVID-19 ligos patvirtinimo, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, tokia galimybė iki šiol buvo sudaryta profilaktiškai besitiriantiems asmenims. „Nuo šiol diagnozę patvirtinti PGR tyrimu kviečiami visi, gavę teigiamą greitojo antigeno testo rezultatą“, – teigiama ministerijos pranešime.

Penktadienis – ypatinga diena laukiantiems organų persodinimo, 5 recipientai išgirdo naujienas apie atsiradusią galimybę pasveikti. Net dviejų donorų organai bus persodinti recipientams. Iš Kauno į Vilnių atskraidinta donoro širdis, o Kauno klinikose vyks kepenų, inkstų bei ragenos transplantacijos.

Vos tik prasidėjus pandemijai ekspertai be kitų COVID-19 valdymo priemonių didelį dėmesį skyrė tinkamos patalpų ventiliacijos svarbai. Pabrėžiama, kad žinant ne tik oro-lašelinį, bet ir aerozolį viruso plitimo būdą tai būtų ilgalaikė investicija bet kokių virusų kontrolės atžvilgiu. Visgi, panašu, Sveikatos apsaugos ministerija, be ginčų sutinkanti, kaip tai svarbu, žodžių kūnu paversti neskuba.