Sveikata

Dantų protezavimo paslauga norintys pasinaudoti gyventojai pastaruoju metu kreipiasi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą (TLK) teiraudamiesi, kurioms žmonių grupėms priklauso Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamas dantų protezavimas bei ko reikia norint gauti minėtą paslaugą.

Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) paskelbta ataskaita, pastangas kovoti su grėsmingu ir dažnai mirtimi besibaigiančiu sepsiu mažina rimtos žinių spragos, o ypač mažiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus, kasmet suserga maždaug 50 mln. žmonių, o 11 mln. iš jų – miršta. Dalį šių skaičių sudaro ir vaikai bei naujagimiai.

Epidemiologinė situacija šalyje dinamiškai kinta. Nors antradienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis „juodųjų“ savivaldybių skaičius kiek sumažėjo ir siekia 13, „geltonųjų“ teliko vos dvi.  COVID-19 žemėlapyje liekant vis mažiau geltonos spalvos dominuoti ima raudonų ir vis daugiau juodų zonų. Vertinant 7 dienų savaitinį atvejų pokytį didžiojoje dalyje savivaldybių pandemija veržiasi ir tik 14-oje (iš 60 esamų) slopsta.

Per praėjusią parą nustatyti 889 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturi iš penkių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 4304 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyta 10,4 tūkst žmonių. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo dešimčia.

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.  Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.

Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, kai kuriuos tėvelius jau kankina nerimas dėl į mokyklas sugrįžtančių vaikų. Susirgus vaikui kyla klausimas: ar tai gripas, ar koronavirusas, o galbūt, paprastas peršalimas? Į šį klausimą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene ir Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja pulmonologe doc. dr. Sigita Petraitiene.

Šį savaitgalį dirbę vaistininkai pastebėjo kur kas didesnius pacientų srautus nei įprasta tokiu metu. Nuo COVID-19 pasiskiepiję gyventojai prieš pokyčius rugsėjo 13 dieną atėjo atsispausdinti galimybių pasus, nevakcinuoti atėjo nusipirkti vaistų ir papildų ateičiai, nusiteikę, kad bent jau kurį laiką nesilankys vaistinėse, kurios yra prekybos centruose.

Cukrinį diabetą ir ypač jo gydymą insulinu supa gausybė mitų ir baimių. Vieni pagrindinių – kad gydymas insulinu reiškia blogą ligos baigtį, kad aplinkiniai besileidžiantįjį vaistus palaikys narkomanu, kad vaistai brangūs, o angliavandenių skaičiavimas – aukštoji matematika. Populiariausius mitus paneigia gydytoja endokrinologė Eglė Kreivaitienė.

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu, specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

COVID-19 situacija prastėja. Praėjusią savaitę naujų koronaviruso atvejų skaičius perkopė tūkstantį, kasdien nuo COVID-19 miršta keliolika žmonių. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos skelbia, kad šiuo metu yra užimta 90 proc. visų reanimacinių lovų. Sergamumo COVID-19 rodikliai auga. Šeštadienį pranešta apie nustatytus 1064 naujus koronaviruso atvejus, pirmadienį pranešta apie 19 nuo infekcijos mirusių žmonių.

Nuo rugsėjo registruoti 42 protrūkiai ugdymo įstaigose, apie 90 proc. jų – mokyklose, dešimtadalis – darželiuose, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro BNS pateiktais pirmadienio ryto duomenimis, iš viso su šiais 42 protrūkiais siejami 126 atvejai, devyni iš dešimties yra pirminiai, t.y. kai užsikrėtė vaikai ar darbuotojai, likusi dalis – šeimų nariai. Izoliuotas 1021 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, siejamas būtent su šiais protrūkiais.

Situacija dėl COVID-19 darosi vis labiau įtempta. Šalyje skaičiuojama vis daugiau „juodųjų“ savivaldybių – tokių šalyje jau 15. Joms apimant vis daugiau ploto geltonų taškų epidemiologiniame žemėlapyje teliko tik 3. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per savaitgalį dar ne viena savivaldybė „nusidažė“ juodai – į D zoną papuolė Alytaus miestas ir rajonas, Akmenės, Pasvalio, Jurbarko rajonas.

Per praėjusią parą buvo nustatyti 489 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių, pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 ir 80–89 metų amžiaus grupėms – po šešis mirusiuosius, taip pat mirė keturi 90–99 metų amžiaus grupės žmonės, vienam mirusiajam buvo nuo 60 iki 69 metų, dviem – 40–49 metai. Iš mirusiųjų 16 buvo nepaskiepyta, trys – paskiepyti, pastarieji buvo 70 metų ir vyresni. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Nors pirmadienį įsigaliojantys griežtesni reikalavimai lankymuisi įstaigose pristabdys koronaviruso plitimą, didesnį poveikį tam turėtų skiepijimosi apimtys, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė. „Tai šiek tiek galbūt pristabdys, bet didžiausias pristabdymas būtų tada, jeigu mes turėtume didesnes skiepijimo apimtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė L. Ašoklienė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) į savo stebėjimo sąrašą įtraukė dar vieną koronaviruso variantą. Jis pavadintas „miu“ ir buvo priskirtas prie „dominančių variantų“ (VOI). Tai reiškia, kad „miu“ genetiškai skiriasi nuo kitų žinomų variantų ir yra paplitęs daugelyje šalių, todėl gali kelti ypatingą grėsmę visuomenės sveikatai.

Mūsų šalyje stiprius raminamuosius vaistus pradėjus pardavinėti tik su elektroniniais receptais, į gydymo įstaigas pradeda plūsti abstinencijos kankinami, nuo raminamųjų priklausomi tautiečiai. Toksikologai atvirai sako – savigyda ilgus metus užsiiminėję tautiečiai dabar ir prakaituoja, ir neužmiega, ir patiria panikos priepuolius. Psichiatrai antrina ir dar perspėja, kad tabletes be priežasties plempę lietuviai dabar jas gali pakeisti velnio lašais.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 1896 žmonės: 1220 iš jų – pirmąja, 676 – antrąja vakcinos doze, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 699 tūkst. 661 žmogus, visiškai vakcinuota – 1 mln. 567 tūkst. 912 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Per praėjusią parą nustatyta 810 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 16 žmonių, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 metų amžiaus grupei – septyni, taip pat mirė penki 80–89 metų amžiaus grupės žmonės, dviem mirusiems buvo nuo  60 iki 69 metų, po vieną žmogų mirė 50–59 ir 30–39 metų amžiaus grupėse. Iš mirusiųjų 11 buvo nepaskiepyti, o penki – paskiepyti, pastarieji buvo vyresnio amžiaus.

Jūs nusiperkate bulvių, sudedate jas į spintelę ir nedelsdami pamirštate. Kai kitą kartą atsidarote spintelę, pamatote, kad bulvės pradėjo dygti ir dabar primena svetimą gyvybės formą.

Į portalą tv3.lt kreipėsi alytiškė Eglė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), teigianti patyrusi itin retą reakciją į COVID-19 skiepą. Moteris sako, kad po skiepo jai sutino krūtis ir sutriko menstruacinis ciklas. Specialistai patvirtina gavę ne vieną panašų skundą, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti ryšio su skiepu negali. 27-erių Eglė teigė esanti sunerimusi dėl savo sveikatos ir pasidalindama savo istorija nori įspėti kitas jaunas moteris.

Nors atsiranda vis daugiau medikamentinių būdų, kaip pagelbėti sunkiau COVID-19 sergantiems pacientams, gydytojai ragina prisiminti svarbiausią taisyklę, kuri kitą kartą gali padėti išgelbėti ir gyvybę. Pabrėžiama, kad vis dar gyvenama pandemijos sąlygomis, todėl bet kokie peršalimo simptomai turėtų skatinti išsitirti, kreiptis į medikus ir prireikus kuo anksčiau pradėti gydymą. Kalbėdamas apie COVID-19 pacientų gydymą Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr.

Respublikinė Šiaulių ligoninė skelbia dėl COVID-19 pacientų daugėjimo pradedanti riboti planines operacijas, penktadienį pranešė LNK žinios. COVID-19 pacientams skirtų lovų ligoninėje yra 86, šiuo metu čia gydomi 78 pacientai, 12 iš jų – reanimacijoje. Ligoninė skelbia, jog daugėjant šios ligos pacientų plečiami jiems skirti skyriai ir perorganizuojamas planinis darbas: laikinai ribojamos planinės chirurgijos paslaugos.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose planinės medicinos paslaugos kol kas dar nėra stabdomos, nors ligoninėse koronavirusu užsikrėtusių pacientų daugėja, BNS informavo gydymo įstaigų atstovai. Klaipėdos regione, kur epidemiologinė situacija yra prasčiausia šalyje, šiuo metu COVID-19 pacientams gydyti skirta kiek daugiau nei pustrečio šimto aktyvaus gydymo lovų, dar maždaug pusšimtis skirtas gydymui reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Šią savaitę medicinos sektoriaus darbuotojus pradėjus skiepyti trečiąją COVID-19 skiepo doze savo įžvalgomis dėl to pasidalino ir onkoimunologas dr. Marius Strioga. Pažymėjęs, kad kuo daugiau antikūnų – tuo geresnė apsauga, specialistas visgi įspėjo patiems neskubėti interpretuoti antikūnų tyrimų.

Koronaviruso C.1.2 atmaina atkreipė mokslininkų dėmesį, nes jos genome yra mutacijų, panašių į tas, kurios pastebimos nerimą keliančiuose variantuose, tokiuose kaip delta. Pietų Afrikoje aptiktas naujas koronaviruso variantas pateko į antraštes visame pasaulyje.  Pietų Afrikos nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas paskelbė įspėjimą apie „C.1.2 atmainą“, sakydamas, kad ji buvo aptikta visose šalies provincijose, tačiau palyginti nedideliu procentu, rašo theguardian.com.

Toksikologams kasmet kiek juokaujant tenka konstatuoti karčią tiesą: visi grybai valgomi, tik kai kurie jų – vieną kartą gyvenime. Prasidėjus grybų sezonui medikai nepaliauja kartoti – jei tik kilo kokia abejonė, neimkite jų ir nedėkite į burną. O jei jau suvalgius pasidarė negera – kuo greičiau skubėkite į ligoninę.

Per šią savaitę, lyginant su ankstesne, skiepijimosi tempai liko panašūs: per parą pirmąją skiepo dozę vidutiniškai gavo po 3,3 tūkst. žmonių, kai ankstesnę šis vidurkis siekė 3,5 tūkst., rodo BNS ir Statistikos departamento penktadienį surinkti duomenys. Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje pirmąjį skiepą gavo iš viso 22,8 tūkst. žmonių. Prieš savaitę šis skaičius siekė 24,7 tūkst. Prieš tai kelias savaites skiepijimo tempai lėtėjo. Bent 70 proc.

Vaistinės pradeda skiepyti nuo sezoninio gripo. Šiemet vakcinos Lietuvą pasiekė rekordiškai anksti ir vaistininkė Laura Mockutė sako, kad skiepytis reikia jau dabar, nes peršalimo ligų smarkiai padaugėjo jau rugpjūčio pabaigoje ir galima prognozuoti, kad šis gripo sezonas nebus toks ramus, kaip pernai. Gripas, COVID-19 ir peršalimo ligos nėra tas pats, nors jų simptomai ir gali būti panašūs.

Kinta epidemiologinis šalies COVID-19 žemėlapis – juoda spalva praktiškai įsitvirtino Vakarų Lietuvoje, jau apimdama ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Mažėja ir „geltonųjų“ savivaldybių – tokių teliko tik keturios.

Kitos alternatyvos nuo pirmadienio įvedamiems griežtiems ribojimams nepasiskiepijusiems ir COVID-19 nepersirgusiems asmenims sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato. Paklaustas, kaip jaučiasi šiandien, kai tvyro tokios įtampos dėl nuo pirmadienio priimamų ribojimų, ministras teigė, kad kito pasirinkimo suvaldyti pandemijai dabar nėra.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 12 tūkst. 252 žmonės: 4576 iš jų gavo pirmąją, 7676 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 693 tūkst. 402 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 560 tūkst. 457 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 922 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Jauniausias praėjusią parą miręs žmogus priklausė 20-29 metų amžiaus grupei, jis nebuvo skiepytas. Praėjusią parą taip pat mirė keturi 70-79 metų žmonės, kitiems mirusiesiems buvo nuo 40 iki 69 bei nuo 80 iki 99 metų. Visi jie irgi nebuvo paskiepyti. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems.

Lietuvoje nuo praeitos savaitės vidurio stebime naujų atvejų šuolį – jų skaičius auga daugumoje Lietuvos savivaldybių. Tarp naujų atvejų toliau daugėja vyresnio amžiaus asmenų ir tai lemia spartų ligoninių užimtumo augimą – tiek stacionaro, tiek reanimacijos lovų apkrova artėja prie ribos, nuo kurios bus atsisakoma dalies planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, rašoma Vyriausybės atsiųstoje duomenų apžvalgoje.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pareiškė, kad koronaviruso atmaina, žinoma kaip miu variantas, gali kelti susirūpinimą, nors kol kas nėra duomenų, rodančių kad jis išstums dominuojančią delta padermę.

Šiemet vasarą išlydėjome ir rudenį pasitikome išaugusiu sergamumu COVID-19, nors paprastai tikimės, kad saule ir maudynėmis pastiprinę imunitetą dar kurį laiką galėsime negalvoti apie ligas. Visgi COVID-19 pandemijos atveju, atrodo, šios taisyklės negalioja. Jau nuo liepos mėnesio matome, kaip COVID-19 atvejų kasdien vis daugėja.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Epidemiologinis šalies žemėlapis kelia nerimą – kone kasdien daugėja juodajai D zonai priskiriamų savivaldybių. Bent po vieną jų jau yra išsibarstę po visus šalies regionus. Sudėtingiausia situacija Rietavo rajone, čia dviejų savaičių naujų COVID-19 atvejų skaičius siekia net 961. Antroje vietoje išlieka Klaipėdos miestas (791), toliau rikiuojasi Plungės, Telšių, Joniškio, Šilutės, Palangos, Skuodo, Kretingos rajonų savivaldybės.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 10 tūkst. 111 žmonių: 3767 iš jų gavo pirmąją, 6344 – antrąją skiepo dozę, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 688 tūkst. 627 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 553 tūkst. 120 asmenų. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.

Koronavirusas ir karantinas daliai žmonių šiemet sutrukdė laiku pasirūpinti savo sveikata ir apsisaugoti nuo kitų pavojingų ligų sukeliamų pasekmių, pastebi gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas. Šiemet į gydytojo ir jo kolegų rankas pateko gerokai daugiau sunkių smegenų aneurizmos atvejų nei anksčiau – apribojus kontaktų skaičių ne vieną žmogų su plyšusia aneurizma galvoje artimieji rado per vėlai arba beveik per vėlai.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 925 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamentui atnaujinus trečiadienį skelbtus duomenis ir vietoje 854 naujų atvejų nustačius 932, tai tapo didžiausiu paros atvejų skaičiumi nuo gegužės vidurio. Praėjusią parą mirė po keturis vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat vienas vyresnis nei 60-ies metų žmogus.

Vilniaus miesto savivaldybė rugsėjo 9-10 dienomis, šį ketvirtadienį ir penktadienį, kviečia vilniečius ir miesto svečius skiepą nuo COVID-19 gauti atvykus prie „Lidl“ parduotuvių sostinėje. Šiomis dienomis prie trijų „Lidl“ parduotuvių Vilniuje bus galima pasiskiepyti skiepų autobuse arba mikroautobuse, rašoma pranešime spaudai. Rugsėjo 9 d., ketvirtadienį, nuo 10 iki 14 val. bus galima pasiskiepyti prie Virbeliškių g. 2 esančios „Lidl“ parduotuvės, o nuo 15 iki 20 val.

Jau kurį laiką sklandžiusias kalbas apie žalos atlyginimo po COVID-19 skiepų reikiamybę paversti kūnu bando opozicinė valstiečių frakcija. Nors manoma, kad vien tokio modelio egzistavimas galėtų paskatinti pasiskiepyti daugiau žmonių, kitiems kyla klausimų, iš kokių pinigų būtų ketinama žalą kompensuoti. Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.

Per pastarąsias savaites ženkliai išaugo COVID-19 liga sergančių pacientų skaičius. Reaguojant į susidariusią situaciją Respublikinė Šiaulių ligoninė plečia kovidinius skyrius ir perorganizuoja planinį darbą – laikinai ribojamos planinės chirurgijos paslaugos, plečiamas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius papildant jį 6 lovomis.

Pakruojo šeimos medicinos klinika teigia nustačiusi atvejį, kai darbuotoja klastojo kraujo tyrimų duomenis, kad keletas žmonių galėtų neteisėtai gauti galimybių pasą, policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Trečiadienį Santaros klinikose pradėta medikų revakcinacija sustiprinančiąja Pfizer ir BioNTech gamintojo Comirnaty vakcinos doze tokia pačia prioritetine tvarka, kaip ir pirmojo skiepijimo metu. Šiandien numatyta paskiepyti 140 medikų.

Nuo rugsėjo 13 d., pirmadienio, galimybių pasui gauti bus galima atlikti ir greitąjį antigeno tyrimą, o ne tik PGR, kaip yra šiuo metu. Kaip ir iki šiol, tyrimai galimybių pasui gauti išliks mokami. Toks sprendimas trečiadienį priimtas Vyriausybės posėdžio metu. „Galimybės pasui atsiranda papildomas ne tik PGR, bet ir antigeno tyrimas visiškai visiems nuo rugsėjo 13 d. Tai skambėtų taip – asmeniui, kuriam atliktas COVID-19 tyrimas neigiamas rezultatas, ne anksčiau nei prieš 48 val.

Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyta 9217 žmonių: 3880 iš jų gavo pirmąją, 5337 – antrąją skiepo dozę, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 684 tūkst. 679 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 546 tūkst. 956 asmenys. Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12-15 metų paauglių.