Gripas, COVID-19 ir peršalimo ligos nėra tas pats, nors jų simptomai ir gali būti panašūs. Tiesa, kad visos šios infekcijos nusitaikiusios į vieną taikinį – plaučius, viršutinius kvėpavimo takus, bet ligų sukėlėjai yra skirtingi ir saugotis būtina nuo jų visų. Anot vaistininkės, tarp gripo ir COVID-19 vakcinų nesusidaro kryžminis imunitetas, kitaip tariant – pasiskiepijus nuo koronaviruso, nesusidarys imuninis atsakas prieš gripą ir atvirkščiai – gripo skiepas neapsaugos nuo COVID-19 ligos, todėl skiepytis reikia abiem vakcinomis, rašoma „Benu“ pranešime spaudai.
„Trečia COVID-19 vakcinos dozė didelei daliai žmonių sutaps su gripo sezonu, tačiau tai netrukdo apsisaugoti nuo abiejų ligų – Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tarp COVID-19 ir bet kurios kitos vakcinos skiepijimo laikytis mažiausiai 14-os dienų intervalo. Taigi galima suspėti sukurti imuninį atsaką abiem ligoms, ypač, kad šio sezono gripo vakcina jau pasiekė Lietuvą“, – sako L. Mockutė.
Kodėl reikia skiepytis nuo gripo?
COVID-19 pandemijos metu labai svarbu sumažinti bendrą kvėpavimo takų ligų naštą, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos gyventojų grupės, sveikatos priežiūros sistema ir kita svarbi infrastruktūra.
„Daugeliui žmonių, kuriems yra didesnė rizika susirgti COVID-19, taip pat yra didesnė rizika susirgti ir gripu, todėl reikia naudotis visomis egzistuojančiomis apsaugos priemonėmis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gripo skiepų efektyvumas yra 70–90 proc., kai vakcinos sudėtis gerai atitinka cirkuliuojantį to sezono gripą. Tai pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo sunkios gripo eigos ir komplikacijų išsivystymo“, – sako išplėstinės praktikos vaistininkė
Tiek COVID-19, tiek gripas gali sukelti tokias pačias komplikacijas – plaučių, smegenų uždegimus, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, širdies smūgį, insultą, lėtinių ligų eigos pablogėjimą, antrines infekcijas.
Sunkia gripo forma labiausiai rizikuoja susirgti vyresni nei 65 metų asmenys, taip pat didesnė komplikacijų grėsmė ir sergantiems lėtinėmis ligomis – astma ar kitomis lėtinėmis plaučių ligomis, pirmo ir antro tipo diabetu, širdies ligomis. Nėščiosios, susirgusios gripu, gali netekti kūdikio, todėl joms taip pat labai svarbu skiepytis.
Gripas yra ir viena dažniausių vaikų ligų. PSO duomenimis, kasmet ja suserga apie 20–30 proc. mažų vaikų, kurie ir tampa pagrindiniu gripo viruso plitimo „šaltiniu”. Todėl skiepytis labai svarbu seneliams, kurie yra rizikos grupėje ir daug laiko leidžia su anūkais.
Skiepai vaistinėse
Pasak „Benu“ vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovo Mindaugo Urbo, dauguma besiskiepijančiųjų vaistinėse kaip pagrindinį privalumą įvardija patogumą ir galimybę sutaupyti laiko: „Nereikia šeimos gydytojo siuntimo, paprasta registravimosi internetu arba telefonu tvarka, beje, galima ateiti ir be išankstinio susitarimo ir jeigu skiepų kabinetas laisvas – pasiskiepyti čia ir dabar. Elektroninę registravimosi sistemą gripo skiepui atidarysime kitą savaitę “, – sako M. Urbas.
Skiepų kabinete išplėstinės praktikos vaistininkas klientą pasiklausinėja apie jo sveikatos būklę, atsako į klausimus apie skiepą, vakciną, taip pat suveda duomenis į e. sveikata sistemą. Pasak atstovo, vaistinių tinklas yra tankus, tad kiekvienas randa jam pakeliui esančią vaistinę, o didžiosios vaistinės dirba bei skiepija ir savaitgaliais, ko nedaro gydymo įstaigos
Skiepo kaina minėtose vaistinėse su lojalumo kortele – 19.99 Eur. Dabar pasiskiepyti bus galima 13-oje vaistinių šešiuose miestuose, bet greitu metu skiepų kabinetai atsidarys dar 5-iose vaistinėse Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.
Išplėstinės praktikos vaistininkas gali skiepyti ne tik vaistinėje, todėl siekiant kuo efektyviau apsisaugoti nuo sezoninio gripo, įmonės gali užsisakyti išvažiuojamojo skiepijimo paslaugą.
Gripo vakcina kasmet vis kitokia
Visus metus daugumos valstybių nacionaliniai centrai vykdo epidemiologinę gripo stebėseną ir Pasaulio sveikatos organizacijai teikia duomenis apie vyraujančius gripo virusų subtipus. Taip kiekvienais metais sukuriama nauja sezoninio gripo vakcina, kuri geriausiai atitinka tą sezoną cirkuliuojančius gripo virusų tipus.
„Benu“ vaistinės šiemet skiepys dviejų gamintojų keturvalentėmis gripo vakcinomis. Skiepytis rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui, t. y. rugsėjo pabaigoje–spalio mėn., tačiau skiepytis galima viso gripo sezono metu. Pakankamo antikūnų kiekio organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.
Gripo skiepai apsaugo nuo ligos vidutiniškai 12 mėnesių, bet po pusmečio nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai.
„Skiepai yra saugūs ir veiksmingi: gripo vakciną sudaro negyvos (inaktyvuotos) viruso dalelės, todėl skiepas negali sukelti gripo, o šalutiniai poveikiai pasitaiko labai retai. Tai gali būti vietinė reakcija dūrio vietoje, galvos skausmas, raumenų skausmas, nedidelis karščiavimas ar nuovargis“, – sako L. Mockutė ir pataria kaip ir po bet kokio skiepo, neplanuoti aktyvios veiklos, geriausia leisti organizmui pailsėti, pabūti ramiai.
Didesnis rūpestis sveikata
Pasiskiepijusių gripo vakcina Lietuvoje kasmet daugėja, tačiau koronaviruso pandemija padarė akivaizdžią įtaką – skiepytis atėjo nemaža dalis tų, kurie anksčiau nėra to darę.
Taigi gripo skiepas ypatingai aktualumo sulaukė pernai ir užpernai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per 2019–2020 m. gripo sezoną Lietuvoje pasiskiepijo per 275 tūkst. žmonių ir tai buvo 43 proc. daugiau nei per ankstesnįjį sezoną. Bendram pasiskiepijusių žmonių skaičiui didelės įtakos turėjo savo lėšomis besiskiepijusieji, jų skaičius šoktelėjo net 4 kartus.
O 2020–2021 m. gripo sezono metu fiksuota rekordiškai mažai susirgimų ir rekordiškai daug pasiskiepijusių. Lyginant su ankstesniu gripo sezonu, augo ir savo lėšomis (44 proc. augimas), ir valstybės lėšomis (20 proc. augimas) besiskiepijusių. Iš viso įskiepyta per 400 tūkst. gripo vakcinos dozių.
