Sveikata

Nuo COVID-19 revakcinuoti numatoma visą visuomenę, pradedant vyriausiais ir prioritetinių grupių gyventojais, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Šiuo metu mes startuosime nuo tų grupių, nuo kurių startavome, kuriems jau yra praėję pusė metų“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Simonaitytė. Vėliau, pasak jos, bus pereinama ir prie likusios visuomenės. Ar ji bus skaidoma smulkesnėmis grupėmis, ar revakcinuojama pagal amžiaus grupes, paaiškės vėliau.

Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui savaitgalį pranešus, kad susirgo COVID-19, nors ir pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, žmonės suskubo svarstyti, kodėl taip nutiko. Medikai savo ruožtu tokiais atvejais siūlo nesistebėti ir pažymi, kad su laiku imunitetas blėsta. VUL Santaros klinikų antradienį surengtoje konferencijoje nuskambėjus klausimui, kas lėmė, kad meras susirgo ir po pilnos vakcinacijos schemos, klinikų direktorius medicinai doc.

Dar prieš 2 metus mažai kas galėjo pagalvoti, kad netrukus pasaulį užklups pandemija, pasiglemžianti milijonus nekaltų žmonių gyvybių. Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios šis virusas labai stipriai pasikeitė – išplito jo atmainos, keliančios didžiulį nerimą ir baimę. Mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų numato keturis scenarijus, kaip ši pandemija gali klostytis ateityje. Tiesa, didžioji dalis prognozių – gąsdinančios.

Rekordiškai anksti Lietuvą šiemet pasiekė pirmoji 2021–2022 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jau nuo pirmadienio skiepai pradedami išvežioti gydymo įstaigoms. Pasak specialistų, tai leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką, apsaugoti save bei artimuosius.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos 2021 m. rugpjūčio 30 d. pasitarime pateiktos rekomendacijos vakcinuoti nustatytoms grupėms priklausančius asmenis trečiąja (sustiprinančiąja) vakcinos nuo COVID-19 doze. Rekomendacijos pateiktos įvertinus tyrimo rezultatus dviejose (medikų ir slaugos bei globos įstaigų gyventojų) grupėse, kurie parodė sumažėjusį antikūnų kiekį žmonių kraujyje praėjus 6 mėnesiams po vakcinacijos.

Jau daugiau nei pusantrų metų gyvenant su COVID-19 infekcija ir jos keliamais iššūkiais Santaros klinikų medikai atvirai papasakojo, kaip šią pandemiją nuo jos pradžios išgyvena patys sveikatos priežiūros specialistai. Gydytojai taip pat atskleidė, kada visuomenė gali tikėtis revakcinacijos nuo COVID-19. Antradienį surengtos spaudos konferencijos metu gydytojai kelis kartus akcentavo, kad situacija ligoninėse ir darbo su COVID-19 pacientais specifiką stipriai keičia turimos vakcinos.

Netikėtai užkluptas negalavimų dažnas kaltina neveiksmingą imuninę apsaugą, tačiau retai susimąsto, kodėl organizmas nesugeba apsiginti nuo jį puolančių virusų. Tiesa tokia, kad savo imunitetą žmogus nualina pats: gyvendamas nuolatinėje įtampoje, neskirdamas laiko poilsiui ir fiziniam aktyvumui, valgydamas nereguliariai ir nesveikai.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos rengia nuotolinę spaudos konferenciją „COVID-19 infekcija: iššūkiai, patirtys ir ateities perspektyva“.   Spaudos konferencijoje skirtingų pandemijos periodų ypatumus, Santaros klinikų inovacijas sprendžiant kilusius iššūkius, naujausius duomenis apžvelgs direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 646 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Mirė po du vyresnius nei 60-ies ir 70-ies metų žmones, keturi mirusieji buvo vyresni nei 80-ies. Nė vienas iš jų nebuvo pilnai paskiepytas. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 285,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 5 procentus.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį pranešė, kad šalies gyventojų skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis. „Jis turėtų būti pradėtas artimiausiomis savaitėmis“, – LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. Pasak jos, trečiąja doze bus skiepijama praėjus pusmečiui po antrosios.

Įsibėgėjant grybavimo sezonui svarbu žinoti, kokius grybus rinkti, ir dar svarbiau žinoti, kaip teisingai paruošti grybus, sako Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Dėl COVID-19 visos žmonijos laukia didžiuliai tiek materialiniai, tiek psichologiniai nuostoliai, įspėja specialistai. Ypač didelį nerimą kelia dėl pandemijos ribotos planinės sveikatos paslaugos ir stojusios prevencinės programos.  Anot Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr.

Susibūrę medicinos ir teisės ekspertai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. Pirmadienį pristatę savo deklaraciją ir siūlymus dėl COVID-19 valdymo jie įspėjo, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didesnę žalą nei naudą. Anot specialistų, valdžios ruošiami ribojimai akivaizdžiai segreguoja bei diskriminuoja žmones.

Rūkančiajam susirgus COVID-19 rizika patekti į ligonines yra dvigubai didesnė. Nors vasara pasvaliečiams leido trumpam primiršti koronaviruso grėsmę, artėjantis ruduo sveikatos specialistams ir gyventojams kelia nerimą – COVID-19 Pasvalio rajone sugrįžta. Šiandien pandemijos žemėlapyje žalią spalvą keičia geltona, reiškianti, kad čia sergančiųjų jau kur kas daugiau.

Mokytojai ir mokyklų darbuotojai turėtų būti tarp asmenų, kuriems teikiamas prioritetas vykdant vakcinaciją nuo koronavirusinės infekcijos, kad mokyklos Europoje ir Centrinėje Azijoje galėtų likti atidarytos, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF). Viena priemonių, turinčių užtikrinti, kad mokyklos galėtų likti atidarytos pandemijos metu, yra galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 mokytojams ir kitiems mokyklų darbuotojams kaip vienai iš p...

Po savaitgalio epidemiologinis Lietuvos COVID-19 žemėlapis kiek pakito. Nors Klaipėdos miestas ir išlieka lyderis pagal naujus užsikrėtimo atvejus, „juodąją zoną“ paliko dvi savivaldybės. Nepaisant to, šalies ligoninėse jau gydoma arti 600 pacientų, o per praėjusią parą mirė 8 žmonės. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 283,5 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis paaugo iki 5 procentų.

Žmonių pagal amžių nesirenkančios peršalimo ligos dažniausiai organizmą puola vasaros pabaigoje- rudens pradžioje. Deja, įprastai šių ligų atsiradimą lemia klaidingi žmonių veiksmai, o komplikacijas – jaučiamų simptomų ignoravimas. Šeimos gydytoja įspėja, kad vėluojant suteikti reikalingą gydymą, kyla virusinių organizmo infekcijų rizika bei pataria, kaip tinkamai pasirūpinti savimi šių metų laikų sandūroje.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 353 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Mirė po du vyresnius nei 40-ies ir 80-ies metų žmones, trys mirusieji buvo vyresni nei 70-ies, o vienam buvo per 60 metų. Iš jų pilnai pasiskiepiję buvo du. Tai vyresni nei 60-ies ir 70-ies metų žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Gyventojai COVID-19 vakcina labiausiai vengia skiepytis genami baimių: juos neramina galimas skiepo šalutinis poveikis, nepatikima atrodo pati vakcina, sukurta per rekordiškai trumpą laiką, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.  Kaip skelbia portalas lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ rugpjūčio 5–23 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 39 proc. visų neskiepytų respondentų tikina bijantys COVID-19 vakcinos liekamųjų reiškinių ir šalutinio poveikio.

Dar liepos pabaigoje staiga pradėjęs augti sergamumas COVID-19 šiuo metu, panašu, stabilizavosi. Tačiau ekspertai neslepia, kad būtų naivu tikėtis nesulaukti naujo atvejų protrūkio, nors ir sutinka, kad tokio juodo scenarijaus kaip praėjusį rudenį greičiausiai pavyks išvengti.

Nors veikloms, kur dalyvauja ar aptarnaujami tik galimybių pasą turintys žmonės, nuo rugsėjo 13 d. (o kai kur – ir anksčiau) numatyta leisti nusimesti kaukes ir nesilaikyti kitų iki šiol įprastų ribojimų, ekspertai tai linkę vertinti rezervuotai. Jie ragino išlikti sąmoningais pažymėdami, kad kaukių dėvėjimo nauda uždarose patalpose akivaizdi. Anot jų, juo labiau tai būtina vis dar nežinant, kaip toliau vystysis pandemija.

Kaip žino kiekvienas šunų mylėtojas, iš savo pūkuoto draugo bučinių sulaukti galima bet kada. Žinoma, iš tikrųjų, yra tokių, kurie mėgsta taip išreiškiamą šuns meilę. Pasak medicinos specialistų ir virusologų, tai gali būti ne pati geriausia idėja.  Kaip neseniai „The Hippocratic Post“ paaiškino Londono Karalienės Marijos universiteto virusologijos ir bakteriologijos profesorius emeritas Johnas Oxfordas: „Tai ne tik tai, kas yra seilėse.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali procedūra – peptidų receptorių radionuklidinė terapija pacientui, kuriam diagnozuotas išplitęs neoperabilus neuroendokrininis navikas (NET) storojoje žarnoje. Ši nauja procedūra suteikia galimybę lengviau kontroliuoti tokią klastingą ligą kaip vėžys ir neleidžia jai progresuoti.  Pacientas Antanas – pirmasis Lietuvoje, kuriam atlikta ši procedūra.

Susidūrę su Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo, artimųjų įsitikinimu, aplaidžiu elgesiu po močiutės mirties šeima nusprendė netylėti. Jie sako pasibaisėję dalies įstaigos medikų darbu po to, kai įtarimą apie moterį ištikusį insultą pareiškė jos dukra, o ne ją tuo metu prižiūrėję specialistai. Ligoninė gi tvirtina, kad artimųjų skundai yra subjektyvūs, o sunkiai sirgusiai pacientei jau niekuo nebuvo galima padėti.

Nors skiepijimosi nuo COVID-19 tempai šalyje pastaruoju metu suintensyvėjo, šeimos gydytojai apgailestauja matantys plūstančius koronavirusu sergančius nesiskiepijusius pacientus. Jie pabrėžia, kad dažnu atveju tai – jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie ar tai „nespėjo“ pasiskiepyti, ar ruošėsi tą daryti artėjant žiemai.  Nors pandemijos pagreitis šalyje pastarosiomis savaitėmis ir gerokai sulėtėjo, vertinant epidemiologinį žemėlapį, Lietuva įsitvirtino raudonojoje C3 zonoje.

Lietuvos statistikos departamentas šią savaitę pradėjo skelbti papildomus duomenis apie mirusius nuo SARS-CoV-2 infekcijos asmenis: skelbiama, kiek iš jų mirė užsikrėtę praėjus bent 2 sav.

COVID-19 situacija Lietuvoje nors ir stabilizavosi, epidemiologinis žemėlapis neatrodo džiugiai – jame dominuoja raudona spalva ir vis daugiau juodos. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, į juodąją D zoną penktadienį pateko ir Ignalinos rajonas. Be to, kasdien nustatoma vis daugiau mirčių nuo COVID-19 ir nesiliauja stacionaro pilnėjimas.

Per penkias paras Kauno klinikose atliktos net aštuonios inkstų persodinimo operacijos, viena kepenų ir viena širdies transplantacija. Iš viso per mažiau nei savaitę Kauno klinikose atlikta 10 organų transplantacijų – tai išskirtinai didelis šių sudėtingų operacijų skaičius per tokį trumpą laiką. „Džiaugiamės, kad kaip rudeninis lietus pasipylė galimybės mūsų pacientams, laukusiems donorinių inkstų.

Lietuvoje – vėl užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir mirčių nuo ligos šuolis ir daugiau „juodųjų“ taškų. Prie jau kurį laiką juodojoje zonoje „įstrigusių“ Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių prisijungė ir Plungė. Be to, vis daugiau Lietuvos epidemiologinio žemėlapio nusidažo raudonai. Daugiausiai naujų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst.

Nors jau antrus metus didžiausias dėmesys tenka koronavirusinei infekcijai, artėjant šaltajam sezonui gydytojai įspėja, kad gripas niekur nedingo. Nors ir gali būti „nurungtas“ dabar plintančio COVID-19, neatmetama, kad ši liga gali grįžti „su trenksmu“. Neatsitiktinai šeimos gydytojai jau dabar svarsto, ar neteks išskirti dar vieno pacientų srauto. Be to, jau kitą savaitę galima tikėtis ir pirmųjų skiepų nuo gripo.

Planinių operacijų apimtys pradėjo augti, kai prasidėjo vakcinavimas nuo COVID-19 infekcijos ir ėmė mažėti sunkiai sergančiųjų, gydomų stacionare, skaičius. Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų, o pacientai noriai grįžta į poliklinikas. Chirurgas primena, kaip pasiruošti operacijai bei kaip greičiau po jos atsigauti. „Šiuo metu atliekamos visos planinės operacijos be apribojimų.

„Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 dviejų dozių teikiama apsauga ima blėsti per trumpesnį nei pusės metų laikotarpį, todėl gali reikėti pastiprinamųjų skiepų dozių, rodo telefono programėlės duomenų tyrimas.

Statistikos duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama per keletą tūkstančių lytiškai plintančių infekcijų atvejų, neskaičiuojant ŽIV. Nors bendras sergamumas tokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis kaip sifilis, gonorėja ar chlamidiozė mažėja, pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojo dermatovenerologo Algirdo Šumilos, vadinamąsias „meilės ligas“ vis dar gaubia įvairūs mitai ir tabu, todėl net ir jausdami aiškius simptomus pacientai vis dar delsia tikrintis ir kreiptis į spec...

Per parą Lietuvoje vėl fiksuojami šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu. Kai kuriuose regionuose jau didinamas COVID-19 pacientų lovų skaičius. Tuo tarpu mokslininkai atkreipia dėmesį į mirčių nuo viruso statistiką. Duomenų mokslo daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad vakcinuoti žmonės nuo koronaviruso praktiškai nemiršta, o vakcinų nauda – akivaizdi. Tokiu įrašu mokslininkas pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje.

Žvelgiant į epidemiologinį COVID-19 žemėlapį, Lietuva pagal naujų atvejų skaičių ir teigiamų tyrimų procentinę dalį toliau pamažu juda juodosios D zonos link. Joje jau kurį laiką yra „įstrigusios“ Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, taip pat kas diena mažėja ir „geltonųjų“ savivaldybių. Be to, vis daugiau pacientų dėl koronaviruso atsigula į ligonines. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst.

Varvanti ir užgulusi nosis, gerklės perštėjimas, nežymiai pakilusi kūno temperatūra bei sausas kosulys – tokiais simptomais vis dažniau skundžiasi į vaistinę užsukantys pacientai. Vaistininkas Mintautas Kamandulis sako, kad pacientai ieško patarimo, kaip greičiau išgyti ir priduria, kad tokių negalavimų atsiradimą dažniausiai skatina neapdairios klaidos.

Naujų COVID-19 atvejų augimas Lietuvoje stabilizavosi, tačiau į ligoninę paguldomų ir mirštančių asmenų skaičiai vis dar auga, rodos antradienį Vyriausybės paskelbta duomenų apžvalga. Pasak Vyriausybės analitikų, naujų atvejų augimas šalyje stabilizavosi, o atliekamų diagnostinių tyrimų skaičius taip pat išliko stabilus.

Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų. Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.

Praėjusią savaitę koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių registruota trečdaliu daugiau nei savaitę prieš tai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Tarptautinio mokslinio tyrimo, atlikto 74 šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, duomenimis, ar kūdikis, gimęs su įgimtomis anomalijomis, išgyvens, priklauso nuo vietos, kurioje jis gimė, teigia tyrime dalyvavę Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro mokslininkai. Prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ išspausdintas straipsnis, kuriame  pateikti išanalizuoti duomenys beveik 4000 gimusių su įgimtomis anomalijomis naujagimių iš 264 pasaulio ligoninių.

Naujausi epidemiologiniai duomenys Lietuvoje nedžiugina – dviem šalies savivaldybėms vis dar nesiseka palikti „juodojo sąrašo“. Tiesa, jei vakar šiame sąraše jų buvo trys – Neringa, Klaipėdos miestas ir Skuodo rajonas, pastarasis vėl tapo „raudonas“. Tuo metu „geltonųjų“ savivaldybių skaičius išlieka nepakitęs – jų skaičiuojama 14. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 275,7 atvejo.

Cholesterolio, arba kitaip kraujo riebalų, kiekis kraujyje yra vienas iš rodiklių, parodančių žmogaus sveikatos būklę, o reguliariai atliekant jo koncentracijos tyrimus, galima užbėgti už akių įvairiems su cholesterolio padidėjimu susijusiems susirgimams. Tačiau tikrintis skuba ne visi – vieni mano, kad jiems ši problema negresia dėl sveikos gyvensenos, kiti – kad yra per jauni tokiems tyrimams.

Lietuvoje auga apie 400 rūšių grybų, iš kurių nuodingomis laikomos apie 40 rūšių. Visus nuodinguosius grybus lengva supainioti su valgomais, o tada padariniai – neišvengiami. Vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad rimčiausias sveikatos problemas sukelia patirtas apsinuodijimas grybais, kurio žmonės gali neįtarti, supainioję jaučiamus simptomus su persivalgymu. „Sunkiausios pasekmės laukia tada, kai persivalgęs žmogus patiria apsinuodijimą grybais.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie sveikatos ministerijos praneša, kad šis savaitgalis šalies transplantologams itin darbingas – penktadienį, rugpjūčio 20 d., buvo registruoti trys donorai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose registruoti du donorai – 54 ir 55 metų amžiaus vyrai, o Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – 62 metų amžiaus donoras.

Šeštadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Būdama 62-jų metų mirė Kauno klinikų Aukšerijos ir ginekologijos klinikos vadovė Rūta Jolanta Nadišauskienė. Šia žinia pasidalijo Kauno klinikos savo „Facebook“ paskyroje.  „Kauno klinikų bendruomenė gedi brangios kolegės, Mokytojos ir iškilios asmenybės - Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof.

Didėjant susirgimų koronavirusu skaičiams, o galimybių pasams sugrįžtant į visų mūsų kasdienybę, auga ir testavimo nuo COVID-19 poreikis. Siekiant užtikrinti, jog PGR laboratoriniai tyrimai bei antikūnų testai būtų lengvai pasiekiami kiekvienam ir neatimtų per daug brangaus laiko, mieste atsiranda vis daugiau testavimo galimybių. Vtiena jų – „Jonučių šeimos sveikatos centro“ testavimo punktai, įsikūrę 8 patogiose Kauno vietose.

Šią savaitę farmacijos kompanijos „Moderna“ ir „AstraZeneca“ į Lietuvą pristatė 100,8 tūkst. vakcinų dozių, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kompanija „Moderna“ trečiadienį pristatė 31,2 tūkst. „Spikevax“ vakcinos dozių,  „AstraZeneca“ penktadienį atgabeno 69,6 tūkst. „Vaxzevria“ dozių. Naujos siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos.

Viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Dažnas, pamatęs gatvėje susmukusį žmogų išsigąsta ir nežino kaip padėti. Lietuvoje jau įrengta apie 120 defibriliatorių, kurie padėtų žmogui išsaugoti gyvybę nelaimės atveju. Kauno klinikų gydytoja reanimatologė Aida Mankutė „Žinių radijui“ sako, kad kuo anksčiau suteikiame pagalbą staiga susmukusiam žmogui, tuo didesnė tikimybė jam yra išgyventi ir atsigauti.