Patarimai

Šeštadieniniame TV3 žaidime „galvOK“ vėl netrūko smagių klausimų ir laidos dalyvių pokštų. Šįkart intelektualiame žaidime savo jėgas išbandė laidų ir renginių vedėjas Žygis Stakėnas ir „X faktorius. Žvaigždės“ dalyvė, aktorė Austėja Lukaitė. Kartu komandoje su atlikėju M. Mikutavičiumi žaidęs Ž. Stakėnas pasirinko klausimą apie stalo įrankių etiketą.

Mėgstantys sukiotis virtuvėje žino, kaip sunku išvalyti pridegusią keptuvę. Tenka nemažai laiko sugaišti stovint prie kriauklės ir bandant pašalinti nešvarumus. Tačiau padėti gali kiekvienuose namuose esanti priemonė. Viskas, ką reikia padaryti, tai į pridegusią keptuvę išspausti šiek tiek dantų pastos. Tada paimti drėgną kempinę ir paskirstyti pastą po visą keptuvę, šiek tiek pašveisti. Tuomet pakišti keptuvę po karštu vandeniu ir dar šiek tiek pašveisti, kol keptuvė taps visiškai švari.

TV6 laida „Autopilotas“ ir toliau kiekvieną šeštadienį apžvelgia Lietuvoje populiarius naudotus automobilius. Šįkart į laidos žurnalistų akiratį pateko septintos kartos „VW Passat“, kuris buvo pristatytas 2010 metų rugsėjį Paryžiaus automobilių parodoje. Tąkart pristatyti buvo universalo bei sedano kėbulus turintys modeliai. Na, o 2010 metų spalį, Tokijuje buvo pristatytas ir visų varomų ratų pavarą turintis „Volkswagen Passat Alltrack“. Šis modelis gamintas iki 2014 metų.

„Gervių sodų“ įkūrėja Reda Kazokevičienė savo sode užaugino aromatinių augalų kolekciją arbatoms. TV3 laidai „Svajonių sodai“ želdynų dizainerė pasakojo, kad tokia kolekcija gali augti atskirame gėlyne, pakeltose lysvėse ar natūralistiniame gėlyne priklausomai nuo žmonių poreikio. Pasak Redos, įdomu tai, kad monardos, katžolės ar girmėtės, turėdamos skirtingą veislę turi ir skirtingą skonį.

Per keletą pastarųjų mėnesių „Reddit“ pasirodė keletas įrašų, kuriuose pasakojama apie žmonių patirtį sekso ar masturbacijos metu vietoj lubrikanto naudojant dantų pastą – šie pasakojimai atrodo labai skausmingi. Sakysite, kodėl kam nors šautų į galvą išbandyti tokį dalyką – pasirodo, tokia mintis atėjo ne vienam. Tuo tarpu viena medikė nusprendė įsitraukti į diskusiją ir įspėti žmones, kad pavojinga dantų pastą naudoti kur nors kitur, ne burnoje, rašoma mirror.co.uk.

Gali būti sunku įsivaizduoti, bet mūsų protėviai jau 1500 metų prieš Kristų gėrė arbatą. Ir dabar, praėjus šimtmečiams, įrodyta, kad gerti arbatas yra naudinga sveikatai. Vis dėlto dauguma žmonių nežino, kad arbatos maišelį galima panaudoti ir kitoms reikmėms. „Bright Side“ atrado kai kuriuos iš kitų arbatos maišelių panaudojimo būdų ir dabar dalinasi jais su kitais. 1. Tai gali padėti atsikratyti inkštirų ir spuogų.

Kviečiame jus susipažinti su įspūdingiausiais Lietuvos pažintiniais takais. Tiesa, vertėtų nepamiršti, kad juose vaikščioti reikėtų atsargiai ir laikytis visų nuo rytojaus skelbiamo karantino metu pateiktų rekomendacijų.  Arlaviškių pažintinis takas  Arlaviškių pažintinis takas – unikali Kauno marių regioninio parko vieta, kur atsiveria slėnis, pilnas kadagių, tarp kurių auga rečiausi augalai. Ši teritorija paskelbta botaniniu draustiniu.

Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taipogi jame yra dar net 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas. Beverdant kiaušinius, vanduo yra prisotinamas kalcio jonais bei kitais mikroelementais.

Prasidėjus karantinui dalyje Lietuvos parduotuvėse žmonės vis dažniau sustoja prie makaronų, ryžių, grikių ar kitų kruopų lentynų, nes nori nusipirkti didesnius kiekius šių prekių, kad kelti koją į parduotuves reikėtų kuo rečiau. Tai yra iš tiesų sveikintina. Tačiau, ką daryti, kad namuose neatsirastų tikras namų šeimininkių siaubas – maistinės kandys? Maistinės kandys įsiveisia net švariausiose virtuvėse, o jas išnaikinti nėra taip lengva.

Gamta mus apdovanoja gėrybėmis, kurias galime panaudoti kartais ir patiems netikėčiausiems dalykams. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta dalijasi keliais patarimais, kur būtų galima panaudoti kaštonus.  Moteris savo tinklaraštyje rašo: „Ar prisirinkote? Gal dar rasite kur po lapais. Jų reikia daug, nes kiti bus tik po metų. Skalbimui. Jei pas jus neauga gebenė ir nerandate muilažolės, tai skalbti galima ir kaštonų sėklomis. Gera proga rinkti tai, ką ir taip renkame.

Žinoma daugybė jurginų gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo jų auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Norint išsaugoti kuo daugiau jurginų gumbų, reikia laikytis svarbiausių taisyklių, tačiau kiekvienas augintojas jas susikuria pats. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia – apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių pernai parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jautėsi kieme, žydėjo, nors visai buvo neprižiūrimos. Kaip jas šiemet išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų. Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Dauguma žmonių kasdien prausiasi duše. Ryte ar vakare – kiekvienas turi savo įpročius. Kai kurie žmonės plauna plaukus kiekvieną dieną, o kiti tai daro kelis kartus per savaitę ar net rečiau. Bet ar tikrai kasdien reikia nusiprausti? O kokį poveikį tai daro jūsų odai? Mes turime atsakymą. Pasak vokiečių dermatologo Yael Adler, nereikia maudytis duše kiekvieną dieną. Tiesą sakant, odai geriausia būtų, jeigu maudytumėtės tik vieną kartą per savaitę.

Tualeto šepetys namuose atlieka vieną iš nešvariausių darbų, todėl būtina įsitikinti, kad jis yra geros būklės. Reguliarus tualeto šepečio valymas gali padėti jį prižiūrėti, tačiau taip pat svarbu žinoti, kaip dažnai reikėtų jį pakeisti. Tualeto šepečiuose kaupiasi įvairūs nešvarumai ir bakterijos, o jis ilgainiui gali tapti net nešvaresnis nei tualetas. Tai gali kelti ir pavojų sveikatai.

Blynus mėgsta ir maži, ir dideli, tačiau kartais būna dienų lyg tyčia, kai virtuvėje ištinka nelaimė ir jų nepavyksta iškepti tokių, kokių tikimės. Kartais blynai prilimpa prie keptuvės arba jiems trūksta purumo. Tinklaraštininkė Kat Springer sako, kad blynai – jos šeimos kiekvieno sekmadienio tradicija, o kartais jų aromatas džiugina ir net kelis kartus per savaitę.

Ar jūsų širdis ir kraujotaka veikia gerai? Išsiaiškinti padės paprastas testas. Jums tereikia didelio dubens, šalto vandens ir ledo kubelių. Norint palaikyti gerą širdies būklę, būtina propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau net ir tada gali būti sunku suprasti, kas gi vyksta jūsų širdies plote. Štai paprastas testas, kuris padės patikrinti jūsų širdies sveikatą. Jį atliksite vos per 30 sekundžių. Pirmiausia, susiraskite didelį dubenį.

Šiltėjant klimatui Lietuvoje pradedama auginti vis daugiau ir vis įvairesnių vynuogių veislių, o šių uogų perdirbėjams mūsų šalyje galimybių ateityje vis daugės. TV3 laida „Svajonių ūkis“ atvyko patarimų į Kauno kolegiją, kur mokslų daktarė Aušra Šimonėlienė aptarė pagrindinius vyninių ir desertinių vynuogių skirtumus. „Jeigu kalbėti apie desertines vynuoges, mes įpratę jas valgyti, jos yra skanios, saldžios.

TV3 laidoje „Gyvūnų manija“ – dar viena sėkmės istorija. Nepamirštamos Velykos Eugenijai Meižikaitei padovanojo geriausią draugę Riką. Suaugusį šunį į savo namus iš prieglaudos paėmusi moteris šiandien tikina radusi geriausią draugę ir bando įtikinti kitus, kad tokie augintiniai verti ne ką mažesnės meilės. Moteris Riką pirmą kartą pamatė skelbime per Velykas ir suprato, kad tai – jai skirtas šuo. „Aš visada norėjau šuniuko, nes turėjau prieš tai.

Lapkričio 2-ąją minime Vėlines – visų mirusiųjų pagerbimo šventę. Būtent šią dieną gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes. Jau nuo seno buvo manoma, kad mirusieji šią dieną taip pat trumpam sugrįžta pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.

Sekmadieninė TV6 laida „Vienam gale kablys“ leidosi į rudeninę starkių žūklę Kauno mariose. „Kauno mariose šiemet jau filmavome vieną laidą ir tai darėme iš valčių, o dabar mane pakvietė pabandyti savo sėkmę nuo kranto. Dabar yra tas metas, kai daugelis Kauno mariose pradeda žvejoti starkius“, – laidos žiūrovus intrigavo Paulius Korsakas. Priklausomai nuo vandens temperatūros, šios žuvys neršia balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, o šių žuvų žūklė draudžiama iki gegužės 20 dienos.

Žmonės jau nuo seniausių laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu ir net pagalba vienas kitam. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Vis dėlto šias dvi dienas daugelis painioja iki šiol. Lapkričio 1-ąją minime Visų Šventųjų dieną, o štai lapkričio 2-ąją – Vėlines. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV dar VII amžiaus pradžioje.

Vis daugiau kalbama apie tai, kad namuose reikėtų sumažinti stiprių chemikalų naudojimą ir rinktis sveikesnes ir saugesnes alternatyvas. Viena jų gali būti skirta grindų plovimui. Ši veikla tikrai nėra žmonių pati mėgstamiausia, tačiau būtina norint džiaugtis švariais ir tvarkingais namais. O grindų plovimą gali palengvinti neįprasta priemonė, puikiai jas išvalanti, o kartu ir nedaranti žalos organizmui, rašoma thehealthy.com.

Šeštadienį specialiai Helovynui skirtame TV3 žaidime „galvOK“ netrūks klausimų apie Vakarų šalyse itin populiarią vaiduoklių šventę, įvairias laidotuvių tradicijas, o laidos svečiais tapo garsi lietuvių pora. Operos dainininkas Edmundas Seilius varžysis su savo žmona, taip pat operos atlikėja Kristina Zmailaite. K. Zmailaitė pasirinko klausimą apie puotas.

Šiais laikais turbūt būtų sunku rasti žmogų, nė karto nepasidariusį asmenukės. Dažnai galima matyti, kad žmogus kone visose nuotraukose fotografuojasi iš tos pačios pusės. Ar egzistuoja toks dalykas kaip „gražesnė pusė“? Pasirodo, taip. Melburno neuropsichologijos profesorė Annukka Lindell teigia, kad dažniausiai žmonės fotografuodamiesi rodo kairę veido pusę. Ji išanalizavo 2000 asmenukių, kad suprastų, kodėl daugelis žmonių šią veido pusę suvokia kaip patrauklesnę, rašoma brightside.me.

Namuose apsigyvenę kandys ne vienam kelia galvos skausmą. Kaip kovoti su šiais nepageidaujamais svečiais? Tam gali padėti natūralios priemonės. Vienas iš galimų variantų – levandos. Galima maišelius užpildyti džiovintomis levandomis arba suvilgyti vatos gabalėlius eteriniu levandų aliejumi ir įdėti juos į spintas, stalčius, kitam sezonui atrinktų drabužių dėžutės. Levandos skleidžia malonų kvapą, tačiau jis atbaido kandžius ir kitus kenkėjus. Kovoti su kandžiais gali padėti ir mėtos.

Šiais laikais žmonėms nebereikia pernelyg sukti galvos dėl skalbimo, mat visą darbą atlieka skalbimo mašinos. Tačiau yra triukų, kuriais ir patys galite pagerinti skalbimo rezultatus. Šis patarimas ypač pravers tiems, kurie namuose turi augintinių ar mėgsta nešioti tamsių spalvų drabužius. Viskas, ką reikia padaryti, tai į skalbimo mašiną įdėti drėgnų servetėlių. „Mūsų komanda buvo ganėtinai skeptiškai nusiteikusi šio triuko atžvilgiu, todėl nusprendėme tai išbandyti patys.

TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ svečiavosi tarpukario statybos bute pačiame Kauno centre. Gavusi šį užsakymą dizainerė Rūta Zaveckė turėjo išpildyti užsakovų norą – neperkrauti erdvės baldais ir sukurti minimalistinius bei praktiškus namus. Atnaujindama šio būsto interjerą dizainerė nutarė visko iš esmės nekeisti, todėl paliko ir kelias ankstesnių gyventojų čia turėtas kokybiškas detales. „Iš karto butas padiktavo savo charakterį ir tapo aišku, kuria kryptimi judėsime.

Tikriausiai kiekvieną erzina, kai tenka išmesti dar nepanaudotus, bet jau sugedusius maisto produktus. Tačiau ar žinojote, kad pasinaudoję vos keliais paprastais būdais, galite maisto produktus išlaikyti šviežius net keliomis dienomis ar savaitėmis ilgiau? Ir tai jums nekainuos nė cento. Pateikiame patarimų sąrašą, kuriais vadovaudamiesi, džiaugsitės ilgiau negendančiais produktais ir nebešvaistysite nei maisto, nei pinigų.

Šiemet Vėlinės kiek kitokios – artimųjų kapus mažesnėmis grupėmis gyventojai lankys dėvėdami kaukes, o dalis jų dėl COVID-19 pandemijos negalės to padaryti. Kai kuriems gėles ir žvakes teks dėti ant kapų, kuriuose ilsisi koronaviruso aukos. Visų Šventųjų išvakarėse Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos įmonių darbuotojai tradiciškai uždegė žvakutes. Tai pagarbos ženklas amžinybėn iškeliavusiems, kurių kapų niekas nelanko, taip pat koronaviruso aukoms.

Pienas yra puikus naudingų medžiagų šaltinis ir yra naudingas jūsų kūnui. Dar daugiau naudos jis atneš, jeigu prieš eidami miegoti išgersite stiklinę pieno. Pavyzdžiui, tai ne tik padės greičiau užmigti, bet ir paskatins svorio metimą. „Bright side“ atrado daugiau priežasčių, kodėl išgerti stiklinę pieno prieš miegą gali būti puikus naujas įprotis. Pienas pagerina miego kokybę Keletas tyrimų yra įrodę, kad pienas gali pagerinti ir žmonių, ir gyvūnų miego kokybę.

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti. „Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis. Geltonžiedė sedula Geltonžiedė sedula (lot.

Žmonės linkę jausti mieguistumą iškart pavalgę ir nenori nieko kito, tik pasnausti. Tačiau, kaip paaiškėjo, būtent to reikėtų vengti. Miegojimas ar net tiesiog gulėjimas iškart po valgio gali sukelti tikrai nemalonių pasekmių. „Bright Side“ pateikia pavyzdžių, kas gali vykti jūsų kūne nuėjus miegoti iškart po valgio. 1. Gali atsirasti rėmuo Paprastai rūgštis, susidaranti virškinant maistą, yra skrandyje.

Orchidėjomis rūpintis geriausia organiškomis, natūraliomis priemonėmis. Internete kalbama apie cinamoną orchidėjoms. Taip, perskaitėte teisingai – cinamonas orchidėjoms.  Norėdami orchidėjas apsaugoti nuo ligų, jas persodindami šaknis apibarstykite maltu cinamonu. Ta pati drėgmė, kurios reikia orchidėjoms, kad jos augtų optimaliai, gali drėgmę palikti ant lapų, o tai skatina ligas, rašoma plainviewpure.

Per Heloviną ir Visų šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi? Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

Nors į dvasių pasaulį vieni žiūri rimčiau, kiti – atsainiau, šiurpiausia metų šventė – Helovinas – kasmet tyliai primena apie jo egzistavimą šalia mūsų. Tiems, kas nevengia tamsių vakarų ir vaiduokliškų lokacijų ar bent jau minties apie jas, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais paruošė šūsnį istorijų apie vietas, kuriose gyvieji vis dar jaučia vėlių buvimą.

Artėjanti Helovino šventė, kuri vis dažniau švenčiama Lietuvoje, šiuo laikotarpiu kelia papildomų klausimų: kaip atšvęsti ne tik stilingai, bet ir saugiai? Apie tai, kokių iššūkių Helovino metu gali kilti ir kaip juos spręsti, kalba ekspertas.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasirūpinti tuo, kad kitais metais mūsų derlius būtų dar gausesnis. Taigi kokiomis trąšomis ir priedais tręšti dirvą rudenį? Nukritę lapai Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.

Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos. Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu.

Visą rudenį ir žiemą, kol dar neužsnigo, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Nenumaldomai artėja šventės, kurių metu rinksimės kapuose pagerbti anapilin išėjusių artimųjų. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad šių švenčių metu susidaro didžiuliai kiekiai atliekų ir ragina rinktis natūralias dekoracijas, jų nešti mažiau. „Svarbu nepamiršti, apie ką yra Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Jos yra apie artimuosius, jų atminimą, pagarbą ir meilę. Šios šventės niekaip nesusijusios su žvakių ar puokščių kiekiu ant kapo.

Kapinės ne vienam yra vieta, kuri reikalauja ypatingos pagarbos ir susikaupimo, o taip pat ir kelia baimę. Etnologas Libertas Klimka sako, kad jau nuo seno mirusiųjų pasaulis buvo atskiriamas nuo gyvųjų ir jame buvo vengiama daryti tam tikrus dalykus. Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų – išėjus iš kapinių, būtinai uždaryti jų vartelius. Etnologas nurodo, kad tai žmonės darydavo jau nuo seno, mat tikėjo, kad šis veiksmas padeda apsisaugoti nuo dvasių.

Po skutimosi ne vieno žmogaus oda sudirgsta, tampa itin jautri, ant jos gali atsirasti bėrimų. Tokiu atveju į pagalbą skuba paprasta priemonė. Ir vyrai, ir moterys, atliekantys veido ar kūno depiliaciją namuose, neretai susiduria su itin nemalonia problema – po skutimosi sudirginta oda. Norint to išvengti būtina nuraminti odą. Tam puikiai tinka kūdikių pudra, kuri apsaugo jautrią ir sausą odą.

Kai žemę vis dažniau apgaubia rūkai ir laisto lietutis, o dienos ima pastebimai trumpėti, savo gražius spalvingus žiedynus išskleidžia chrizantemos. Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa). Kai diena ilga...

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Jeigu nuolatos naudojate elektrinį virdulį, turbūt pastebėjote, kad po kurio laiko jo viduje pradeda plaukioti maži kalkių nuosėdų gabalėliai. Yra daug valiklių, kurie gali padėti išspręsti šią bėdą, tačiau tokį patį efektą galite išgauti ir kur kas paprasčiau su vos viena natūralia priemone. Kalbant apie virdulius, kalkių nuosėdos neišvengiamos. Jos kaupiasi virdulio dugne ir ant sienelių. Kalkės gali plūduriuoti vandenyje, o kartais patekti net į jūsų arbatos ar kavos puodelį.

Biologinių ir cheminių preparatų pirkimas ypač padidėjo po šios šiltos žiemos. TV3 laida „Svajonių sodai“ domėjosi, kokie kenkėjai naikina mūsų sodus ir kaip nuo to apsisaugoti. Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dėstytojo Algirdo Amšiejaus, šiemet obuoliams labiausiai pakenkė obuolinis vaisėdis ir obuolinė kandis, tačiau žmonės darė klaidą ir dažnai nuo šių kenkėjų augalus purškė per anksti. „Vaisėdžiams naktys ir dienos turi būti labai šiltos, tada jos masiškai dauginasi.

Po dušo visiems mums reikia rankšluosčio, o dantims valytis – šepetėlio. O taip pat ir apatiniai. Visuose šiuose daiktuose gali slėptis gausybė mikrobų. Kyla klausimas, kaip dažnai reikėtų juos keisti? Pasak „Kelkoo“ atliktos apklausos, daugiau nei ketvirtis vyrų ir septyni procentai moterų apatinius keičia kas dvi dienas. Bet juose slepiasi gausybė mikrobų, kurie gali sukelti šlapimo trakto infekcijas, pneumoniją ir kraujo užkrėtimą, o taip pat ir E–coli infekciją bei pienligę, rašoma mirror.

Artėjant Vėlinėms vis dažniau susimąstome apie išėjusius artimuosius, o neretai atmintyje iškyla ir vaizdai iš paskutinio atsisveikinimo su artimu žmogumi. Ruoštis paskutinei artimojo kelionei yra be galo skaudu ir sunku, nes neretai mirtis šeimą užklumpa netikėtai, tad visą šį procesą palengvinti padeda profesionalai.