„Turime tokį posakį – nevarykime Dievo į medį. Tikrai Vokietija, kaip sąjungininkė, viena svarbiausių NATO valstybių, prisiima lyderės vaidmenį“, – birželio 7-ąją kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip Gitanas Nausėda gynė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuriam viešint Vilniuje teko ne tik tesintis, kodėl Vokietija tiesiogiai vengia tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai, bet ir kalbėti apie Lietuvą. O. Scholzas tada kalbėjo apie brigadą, iš viso 5000 karių, kurie sustiprins Lietuvos gynybą:
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprindami Rytinį flangą. Mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – sakė O. Scholzas.
„Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau sąjungininkų karių ir užtikrinti visą reikiamą infrastruktūrą“, – tuomet tikino G. Nausėda.
Nei prezidentas G. Nausėda, nei kancleris O. Scholzas viešai neakcentavo, kur kariai bus dislokuoti. Bet ir nepaneigė nuvilnijusios žinios, kad tūkstančiai papildomų karių įsikurs Lietuvoje.
Tačiau prestižinio Didžiosios Britanijos dienraščio „Financial Times“ žinia sukėlė šurmulį ir tarptautinėje erdvėje. Dienraštis skelbia, kad Vokietija didžiąją dalį karių, tris su puse tūkstančio, planuoja dislokuoti ne Lietuvoje, o Vokietijoje.
„Tai yra politiniai žaidimai, reikia pripažinti, kad tai yra Vokietijos politinis žaidimas, priėmė pusinį sprendimą, bandė jį iškomunikuoti, kaip to, ko mes laukėme. O Lietuvos pareigūnai, kurie žinojo tą situaciją, jie irgi prisidėjo prie tos neteisingos komunikacijos, kad visiems atrodytų, kad čia viskas gerai“, – komentuoja apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Kilus šurmuliui, Prezidentūra kartu su Krašto apsaugos ministerija skuba teisintis ir tikslinti save ir vokiečius. Nors tikslios karių dislokavimo vietos anksčiau nei Lietuvos, nei Vokietijos politikai neakcentavo, esą per dideli gyventojų lūkesčiai nebuvo sukelti. Valdžia mano, kad visuomenės neapgavo.
„Situacija pakankamai ilga procese, ir jeigu imdami atskiras atkarpas proceso, susipainiojam, kada mes kokią dalį turime. Jeigu pasakome, kad statysime didelį projektą, nėra protinga tikėtis, kad jis ten jau rytoj bus“, – tikina prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Anot Prezidentūros, ir Krašto apsaugos ministerijos nebuvo net minčių, kad Lietuvoje greitai bus įkurdinta vokiečių brigada.
„Lūkesčiai vienas dalykas, o praktinis įgyvendinimas kitas dalykas. Tai neatsitinka spragtelėjus pirštais ir čia imkit visi pajėgumai jau Lietuvoje, tam reikia ir mums pasiruošti, ir jiems pasiruošti“, – tvirtina Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tie skaičiai, kurie yra įvardinti, jie neatsidurs Lietuvoje, nes nėra jiems čia kur atsidurti, mes esame sutarę, kad tai įgyvendinsime ilguoju laikotarpiu, Valstybės gynimo taryboje eina kalba apie 2027-us metus, kai mes optimistiškai būsime pasirengę tai padaryti, turėti visą tam reikalingą infrastruktūrą. Eina kalba apie brigadą su tankais, su šarvuotomis haubicomis ir kitais dalykais, visą tą infrastruktūrą mums reikės paruošti“, – sako K. Budrys.
Prezidentūros aiškina, kad su Vokietija bus dar tariamasi, kokia dalis brigados galėtų nuolat būti Lietuvoje. Apie derybas užsimena ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis patvirtina žinias, kad didžiąją dalį pajėgų Vokietija planuoja dislokuoti ne Lietuvoje.
„Ne visos jos bus nuolat dislokuotos Lietuvoje ar kitose Aljanso rytinėse šalyse. Bet nauja tai, kad jos bus iš anksto priskirtos tai konkrečiai teritorijai. Tai reiškia, kad jos treniruosis, rotuosis ten ir atgal, pažinos vietovę, teritoriją, bus dirbusios su vietinėmis gynybos pajėgomis, turės iš anksto numatytas užduotis“, – kalba NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūno vokiška brigada Lietuvoje atsiras, tačiau teks palaukti.
„Brigada bus čia? – Tikrai taip, čia yra mūsų tikslas judėsim link to. Pirmiausia atsirastų vadavietė, atvyktų papildomas prie dabartinio bataliono, po to atsirastų arsenalas, tai yra startinė kartelė, tai yra grindys“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Kol Lietuva brigadą priimti ruošis, vokiečiai ją dar turi suformuoti. O tai, kad pas mus papildomų tūkstančių sąjungininkų karių fiziškai nebus, pasak gynybos apžvalgininkų, gerokai apsunkins Lietuvos galimybes gintis. Kol lietuviai sėdės fronte, vokiečiai dar bus kelyje.
„Jeigu ji dislokuota užsienyje, ji gali atvykti 3 keliais: sausumos, per Suvalkų koridorių, jūros keliu arba oru, arba lėktuvais. Be abejo, tai užtruktų, būtų žymiai pavojingiau atvykti tai brigadai iš užsienio į Lietuvą negu būti nuolat Lietuvoje“, – teigia gynybos apžvalgininkas Darius Antanaitis.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota iki tūkstančio vokiečių karių, kurie vadovauja NATO priešakiniam batalionui. Iki Rusijos karo Ukrainoje jų skaičius buvo bene perpus mažesnis.
