darius antanaitis

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl Rusijos grėsmės mums lieka tik vienas klausimas – kada tai nutiks: ar po kelerių metų, ar po dešimties. Ministras išreiškė abejonių ir dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio veiksmingumo. Ar esame iš esmės nepasirengę galimai Rusijos agresijai? Klausiame karybos eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio.

Izaelio ir „Hamas“ teroristų karas vis labiau skaldo pasaulį. Amerikiečiai per Katarą bando išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Izraelio kariai nekantrauja pradėti sausumos operaciją, o Irano remiami regiono teroristai vienijasi kovai prieš Izraelį. Žibalo į ugnį dar pila ir Turkija – Erdoganas pareiškė, kad „Hamas“ –  ne teroristai, o išlaisvintojai. Tačiau patys „Hamas“ pasauliui rodo, kad kitaip nei teroristais jų nepavadinsi.

Šių metų spalio 7 dieną „Hamas“ teroristai pradėjo karą prieš Izraelį. „Hamas“ yra Palestinos islamistų sukarinta grupuotė, kuri valdo Gazos Ruožą. Grupuotė yra prisiekę sunaikinti Izraelio valstybę  Apie tai, ar galima sunaikinti „Hamas“ naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Varšuva paskelbė nutraukianti ginklų tiekimą Kyjivui ir nuo šiol didesnį dėmesį skirs savo gynybai. Ekspertai teigia, kad spalį vyksiantys parlamento rinkimai Lenkijoje sudarė sąlygas, kad vidaus politikos peripetijos nustumia užsienio politiką į antrą planą. Anot jų, nors lenkų pareiškimas dramatiškas, jų geopolitinė kryptis ir požiūris į grėsmes nekinta.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai. Kaip tai paveiks karo eigą? Ar kitos valstybės gali pasekti Lenkijos pavyzdžiu? Ar Kyjivas bus spaudžiamas sėsti prie derybų stalo? Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida.

Lietuva nori įsigyti daugiau nei pusšimtį tankų ir suformuoti tankų batalioną. Krašto apsaugos ministras sako, kad nors rinktasi iš trijų variantų, vokiški „Leopard“ mūsų kariams atrodo priimtiniausi. Dalis ekspertų sako, kad tokį pasirinkimą lėmė platus „leopardų“ naudojimas NATO aljanse ir šių tankų suderinamumas su mūsų jau turima ginkluote. Kita dalis tikina, kad už rekordinio pirkinio slypi ir politiniai interesai.

Dvi savaites ieškomą Vilčinskų šeimą su savavališkais išvežtais vaikais pasieniečiai sulaikė Ignalinos rajone pasienyje su Baltarusia. Iš jų rūbų pareigūnai spėja, kad bėgliai buvo pasirengę kelionei per miškus ir galimai rengėsi neteisėtai kirsti sieną. Pareigūnai sulaikė ir bėglių automobilį vairavusį trečią suaugusį asmenį, kuris kalbėjo tik vokiškai.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse sostinėje Lietuvos kariuomenė veikia pilnu pajėgumu: saugomi vandens telkiniai, oro erdvė, sausuma, tiltai, keliai, delegacijos. Darbuojasi daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Tiesa, iššūkių netrūksta kibernetinėje erdvėje, kur piktavaliai programišiai atakuoja internetinius puslapius, įsilaužę į radijo stoties bei prekybos centro sistemas skleidžia dezinformaciją. Negana to, šalia Rusijos ambasados į Nerį išsiliejo teršalai.

Po savaitės vyks NATO viršūnių susitikimas, tiek mūsų, tiek NATO pareigūnai ruošia įvairias saugumo priemones, tačiau mūsų pašonėje, galimai, yra „Wagner“ samdiniai, kiek esame saugūs? Su „Wagner“ samdiniais ir galimybe, kad jie užpuls Lietuvą, yra panašiai kaip su ufonautais. Teoriškai mes visatoje nesame vieni, bet praktiškai nė vieno ufonauto nesutikome. Prieš pradedant kalbėti, ar „Wagner“ grupuotė užpuls Lietuvą, pirmiau pagalvokime, kaip ir kodėl.

Ruošiantis Vakarų pasaulio lyderių atvykimui į Lietuvą, vokiečiai į Vilnių atvežė galingiausią pasaulyje oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri saugos Vilnių nuo galimų rusų provokacijų ir atakų. Savo jėgą „Patriot“ įrodė ir Ukrainos kare. Jos sugebėjo numušti ir hipergarsines raketas „Kinžal“, kurias Putinas vadino nenugalimomis. Ekspertai sako, kad tai sistemos, apie kurias Lietuva kol kas gali tik pasvajoti, mat jų kaina siekia keletą milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Savaitgalį Lietuvoje liepsnojo Joninių laužai, bet daugelis stebinčių įvykius per televiziją ar socialinius tinklus, prisipirkę spragėsių, tikėjosi pamatyti liepsnojančią Maskvą. Taip neatsitiko. Jevgenijaus Prigožino ir jo „Wagner“ grupės maištas netikėtai prasidėjo ir netikėtai baigėsi.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Gegužės 9-osios paradai Rusijoje pasirodė skurdžiau nei ankstesniais metais. Raudonojoje aikštėje pravažiavo vos vienas senas tankas, atsisakyta ir aviacijos pasirodymo, 21-ame mieste paradai buvo atšaukti. Apie tai, ar gegužės 9-osios paradas atspindi, kokie prasti Rusijos kariniai resursai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Gegužės 9-osios išvakarėse išniekinti partizanų vado Vanago paminklai. Gegužės 9-ąją kelios dešimtys žmonių rinkosi Vilniuje ir Klaipėdoje prie sovietinių karų kapų. Įsisegę Georgijaus juosteles jie dėjo gėles, leido sovietinius ir sakė, kad karą Ukrainoje sukėlė Amerika. Taip jie atkartojo naratyvą, kurį Pergalės dienos parade skleidė Vladimiras Putinas.

Vos už 9 kilometrų nuo Lietuvos sienos Baltarusija permetė keliolika savo tankų, dešimtis karinės technikos vienetų. Ginkluotame kariniame sąstate – ir pėstininkų mašinos, šarvuoti transporteriai. Lietuvos kariuomenė ramina ir aiškina, kad baimintis provokacijų esą nereikia, tai nuolatinių pratybų Baltarusijoje dalis. Ir priduria, kad tiek tankų sunaikinti Lietuvai, be sąjungininkų pagalbos, prireiktų vos kelių minučių.

Lietuva ruošiasi dar didesnei grėsmei iš Rusijos. Nors Rusija Ukrainoje įklimpo, anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, mūsų šalis turi stiprinti savo gynybą. Ministras ketina imtis dešimtmečio projekto – kurti 18 tūkst. karių diviziją, kuri gali būti apginkluota tankais, sraigtasparniais, raketų paleidimo sistemomis. Lietuvai turimos ginkluotės nebepakanka – tvirtina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vakarų valstybės nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, tačiau karinės pramonės ištekliai po truputį senka. Ar Vakarai pajėgs Ukrainai tiekti visą reikiamą amuniciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis. Ukrainiečiams reikia daug šaudmenų, patrankų.

Nors daugelis baiminasi dėl karo Ukrainoje ir galimų Rusijos veiksmų prieš Lietuvą, pasak ekspertų, mūsų valdžia snaudžia, nėra pakankamai pasiruošusi ir nemėgina situacijų ištaisyti. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išsakė atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis. Kartu su juo laidoje diskutavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Vakarų valstybes nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas. Toliau jau imama kalbėti ir apie naikintuvus. Ar tai reiškia, kad Rusijos laukia sunkūs ir tamsūs laikai? Kokia naujos ginkluotės reikšmė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali ryžtis dar vienam dideliam Ukrainos puolimui per karo metines – vasario 24-ąją, sako gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis. Vis dėlto ir karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžia, kad Rusija jau išnaudojo viską, ką turi geriausio, be to, gamtos sąlygos puolimui šiuo metu nėra palankios.

Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. Regis, Vladimiras Putinas tęsia Stalino karo vadų tradicijas priešą paimti per savo karių lavonus. Tačiau dalis ekspertų tai vertina ne kaip kelią į pergalę, o tiesiai į režimo žlugimą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sergej Judin – „Azovo“ bataliono karys. Kovotojas, ilgą laiką grūmęsis su Putino ordomis Mariupolyje, šiandien yra gydomas Lietuvoje. „Stebuklas, kad aš likau gyvas.

Ukrainos kare atėjo lemiamas metas, rusai jau kitą mėnesį bandys surengti didelį puolimą – tokią informaciją iš prezidento Zelenskio vakar išgirdo su juo susitikęs Gitanas Nausėda. Anot jo, Vakarams būtina siųsti kuo daugiau tankų ir pėstininkų kovos mašinų. Lietuva, anot prezidento, šiemet Ukrainai paramos suteiks už 40 milijonų eurų.

Baltarusija praėjusį antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies gynybos ministerija. Pratybos vykdomos tiek prie Lietuvos, tiek prie Ukrainos sienos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė paaiškino, ką tai reiškia ir ar turėtume tai suprasti kaip grėsmę mūsų valstybei.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.

Brangiausias Lietuvos kariuomenės pirkinys istorijoje – iš Jungtinių Amerikos Valstijų už beveik pusę milijardo dolerių Lietuva perka raketinės artilerijos sistemas HIMARS: iš viso 8 paleidimo įrenginius su kovine ir mokomąja amunicija. Karybos ekspertai aiškina, kad ši sistema pajėgi numušti Karaliaučiuje esančią priešlėktuvinę rusų oro gynybą ir kitus svarbius taikinius, kurie atsirastų, jei Rusija ryžtųsi pulti NATO.

Baltarusija antradienį netikėtai surengė savo ginkluotųjų pajėgų patikrinimą, pranešė šalies Gynybos ministerija. Pratybos vykdomos tiek prie Lietuvos, tiek prie Ukrainos sienos. Ką reiškia šie veiksmai? Ar Lietuvai reikėtų sunerimti dėl kaimynės elgesio? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusija užpuolė Ukrainą pražudydama dešimtis tūkstančių nekaltų civilių. Vis tik nuo Krymo aneksijos Ukraina ruošė tiek kariuomenę, tiek savanorius, nes buvo suprasta, kad iš tokios kaimynės gali sulaukti bet ko. Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje daug kam kilo klausimas, o kaip karui esame pasiruošė mes. Dabar aišku viena, kad norint pasiruošti kuo geriau, pradėti ruoštis reikia kuo anksčiau.

Konservatorius Kasčiūnas užsimojo atimti teisėtai laikomus ginklus iš mūsų šalyje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Anot saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, dabar tokių ginkluotų užsienio piliečių Lietuvoje yra pusketvirto šimto, o ar jie lojalūs mūsų valstybei ar karą pradėjusiai savo tėvynei niekas nežino.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Europoje kilo didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Gyventojams Lietuvoje tai taip pat sukėlė nemažai nerimo: žmonės puolė padėti ukrainiečiams ir kartu ėmė galvoti, kaip patys turėtų pasiruošti, kad jaustųsi saugesni. Karui Ukrainoje vos prasidėjus ir Lietuvoje buvo pranešimų, kad žmonės turi pasirūpinti atsargomis, turėti geriamo vandens kelioms dienoms, susidėti kuprines, pasiruošti atsarginių rūbų, negendančio maisto.

Ukrainiečius žiema gąsdina labiau nei bet kuriuos kitus europiečius, tačiau ekspertai Ukrainos kariuomenei pataria išnaudoti šį laiką ir šaltį apgalvotai, kadangi tuo metu okupantų kariuomenei gresia nemalonumai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis aiškino, kad ukrainiečių pranašumas žiemą – šilti rūbai ir neužsivedantys rusų dyzeliniai varikliai.

Vis daugiau karo ekspertų yra įsitikinę, kad branduolinis ginklas, kuriuo grasina Vladimiras Putinas, yra tiesiog bandymas išgąsdinti Vakarus. Tačiau Rusijos prezidentas galėtų imtis kito, jam saugesnio varianto – pulti atomines elektrines. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Rusija grasina pražūtingiausiais ginklais pasaulyje – branduoliniais. Tokiu atveju specialistai piešia kone apokaliptinę pasaulio pabaigą.

Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė apie keturių okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios – aneksiją. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta ir žada įvesti Maskvai naujas sankcijas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjus kelioms valandoms po Kremliaus akibrokšto paprašė pagreitintos stojimo į NATO procedūros.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujausioje savo kalboje pagrasino, kad tiems, kurie prieš Rusiją esą vykdo branduolinį šantažą, tai gali atsiliepti, tačiau karybos ekspertas tame didelės dramos neįžvelgia. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad yra nemažai šansų, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą ir tiksliai įvardijo, kokiu atveju ryžtųsi tai padaryti.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Rugsėjo 21-ąją, prasidedanti dalinė mobilizacija apims tuos asmenis, kurie yra atsargos kariai ir kurie buvo atlikę tarnybą Rusijos kariuomenėje, turi atitinkamą karinę specialybę ir patirtį.

Šią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrataką rusų okupuotame Chersone. Karo ekspertai pripažino, kad Chersonas ir viskas aplink jį – strategiškai labai aktuali vieta, kuri gali būti pirmuoju žingsniu į pergalę. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas ir karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad tai netgi gali būti paskata Vladimiro Putino žlugimui.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Suvalkų koridoriuje lanko ten įsikūrusius NATO šalių karius, kad parodytų savo šalių ir užsienio gyventojams, jog ši vieta, nepaisant agresyvios Rusijos kaimynystės, yra saugi. Nors Suvalkų koridorius užsienio spaudoje gavo kone pačios pavojingiausios vietos Europoje reputaciją, Nausėda su Duda čia žada dar daugiau NATO karių ir ginklų.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį. Maskva ėmėsi agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu ir žada reaguoti. Karybos ekspertas Darius Antanaitis ramina ir primena, kad Lietuva yra NATO valstybė, o net ir be pagalbos susitvarkytume su likusiais rusų pajėgumais.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį ir privertė imtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu. Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Karas Ukrainoje perkopė 100 dienų ribą, tačiau pabaigos vis dar nematyti. Rusijos kariuomenė lėtai, tačiau užtikrintai veržiasi gylyn į Donbaso regioną. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad intensyvūs mūšiai yra tikriausiai paskutinis Rusijos bandymas minimaliai įvykdyti savo programą, o tikėtis lengvos ukrainiečių pergalės niekada ir nereikėjo.

Pirmadienio vakarą pasaulį apskriejo šokiruojanti žinia: karą prieš Ukrainą paskelbusi ir karo nusikaltimus aktyviai demonstruojanti Rusija galėjo imtis drastiškos priemonės – panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje. Nors šie faktai dar nėra patvirtinti, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako į juos žiūrintys rimtai. Uždrausto ginklo panaudojimo tikimybės neatmeta ir Lietuvos karybos ekspertai.

Karas Ukrainoje atskleidžia ne tik pačias tamsiausias agresoriaus puses, bet ir jėgas, apie kurias eilinis žmogus nė nesusimąstė ar nė negalvojo jų turintis. Pasaulis susivienijo prieš neprognozuojamą Putiną, o paprasti Ukrainos gyventojai per vieną dieną tapo kovotojais ir didvyriais.

Rusijai užpuolus Ukrainą prieš Rusijos režimo agresiją susivienijo ne tik patys ukrainiečiai, bet ir užsienio šalių gyventojai. Ne išimtis ir lietuviai. Lietuviai organizuoja paramą ukrainiečiams, o Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus neabejingus gyventojus atvykti kautis Ukrainos pusėje, atsirado norinčių vykti į fronto liniją. Vis dėlto tie, kurie pamatė karą, iš jo grįžta ne tokiomis entuziastingomis nuotaikomis. Lietuviai ukrainiečiams gelbėja įvairiais būdais.