kęstutis budrys

Nenuspėjamai geopolitinei aplinkai tiesiogiai veikiant Europos saugumą, svarbu stiprinti NATO aljansą ir išlaikyti vienybę, tvirtina Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „NATO sėkmės pagrindas – gebėjimas veikti kartu. Turime stiprinti savo gynybinius pajėgumus, aktyviai didinti investicijas, veikti greitai ir sutelktai“, – pranešime cituojamas ministras.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį susitiko su Vokietijos ambasadoriumi Corneliumi Zimmermannu. Susitikimo metu aptariant Vokietijos brigados Lietuvoje klausimą, K. Budrys ambasadorių patikino, kad Lietuvos Vyriausybės pagrindinė užduotis yra užtikrinti jos dislokavimą iki 2027 metų. „Vokietijos brigada Lietuvoje – mūsų prioritetas. Vertiname Vokietijos lyderystę stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir demonstruojamą tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad Vilnius yra viena Europos sostinių, kurioje priešiškų valstybių kontržvalgybai vykdyti operacijas yra sudėtinga. Anot jo, didesnių iššūkių su tokiomis grėsmėmis kyla kitoms šalims. „Kalbant apie šnipinėjimą, apie galimybe vykdyti operacijas (...), galėčiau pasakyti kad Lietuva ir dar keletas valstybių yra nedidelės tvirtovės ir čia yra be galo sudėtinga vykdyti operacijas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį paragino pareigūnus subtiliai ir konsultuojantis su sąjungininkais spręsti dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Jei Rusiją pralaužtų frontą ir Kyjivas prašytų siųsti karius į Ukrainą, Lietuva dėl šio sprendimo tartųsi su sąjungininkais, sako Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Mes kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo.

Užsimindamas apie galimybę atkurti Vilniaus ir Pekino diplomatinius santykius, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžia, kad Kinijai būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo. „Mes galime turėti misiją, mes galime turėti ambasadą, turėjome ambasadą, būtų gerai ją ir vėl turėti. Tai yra lūkestis, kad mes tą bazę turėsime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus, be kita ko, įpareigojant eksportuotojus kontroliuoti, ar šios prekės nepasiekia Rusijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šalies įmonės turės prisiimti didesnę atsakomybę ir griežčiau tikrinti, kur keliauja jų prekės.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES), NATO ir partnerių šalių ambasadoriais aptars naujojo Ministrų kabineto užsienio politikos prioritetus. Tai pirmasis K. Budrio susitikimas su valstybių partnerių ambasadoriais. Kaip BNS prieš susitikimą informavo Užsienio reikalų ministerija, susitikime taip pat dalyvaus Ukrainos, Moldovos, Japonijos ir Pietų Korėjos ambasadoriai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad buvusios Vyriausybės sprendimas apriboti dvejopos paskirties prekių eksportą oro keliu į trečiąsias šalis „iki galo nebuvo pagrįstas duomenimis“. „Tikrai galiu teigti, kad duomenų priimti sprendimą, kad jis būtų tikrai efektyvus, tikrai trūko. Apie tai irgi reikia šnekėtis“, – interviu 15min.lt sakė K. Budrys.

Išrinktajam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie galimybę paversti Kanadą jo šalies dalimi ar užimti Grenlandiją bei Panamos kanalą, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina – kol kas to ekspansionizmu vadinti dar nereikėtų. „Dar negalime to daryti. Administracija dar nėra paskirta. (...) Kai turėsime paskirtą administraciją ir pirmuosius žingsnius, tada JAV politiką ir galėsime vertinti“, – interviu „15min” pabrėžė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi kad kitą savaitę Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime bus rastas politinis susitarimas, kokių veiksmų imtis dėl Rusijos „šešėlinio laivyno“. „Norint būti greitiems, reikia treniruotis prieš tai, norint treniruotis, reikia planuoti. Norint planuoti, reikia būti pasirengus. (...) Kitą savaitę vyksiančiame susitikime – mes turime politiškai sutarti tai padaryti“, – teigė K. Budrys.

Estijoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartoja – Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnė lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkai turėtų aktyviau kontroliuoti, kas vyksta Baltijos jūroje, taikyti daugiau sankcijų joje veikiančiam šešėliniam Rusijos laivynui. „Turime taikyti daugiau sankcijų šiems (šešėliniams – BNS) laivams ir labiau kontroliuoti tai, kas vyksta Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį Rygoje žurnalistams po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministre Baiba Braže kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi ketvirtadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina griežtai ir ryžtingai reaguoti į išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje. „Išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje reikalauja griežto ir ryžtingo atsako. Svarbu veikti drauge ir sutelkti visas turimas priemones, kad užkirstume kelią priešiškiems režimams mūsų vandenyse vykdyti kenkėjišką veiklą“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šią savaitę lankysis Latvijoje ir Estijoje, kur susitiks su pastarųjų šalių prezidentais. Tai pirmieji dvišaliai Lietuvos diplomatijos vadovo vizitai užsienio valstybėse. Darbo vizitą K. Budrys ketvirtadienį pradės Rygoje. Čia jis susitiks su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, premjere Evika Silina ir užsienio reikalų ministre Baiba Braže.

Rusijos bendrovei „Gazprom“ nustojus tiekti dujas į Moldovą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog toks sprendimas rodo desperatiškas Rusijos pastangas destabilizuoti padėtį regione. „Dujų tiekimo Moldovai nutraukimas yra desperatiškas Rusijos bandymas destabilizuoti regioną,“ – socialinio tinklo paskyroje teigia ministras.

Valstybės privalo suvienyti jėgas, siekiant užtikrinti civilinės aviacijos saugumą, pokalbio su Azerbaidžano diplomatijos vadovu Džeihunu Bairamovu metu teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Visapusiškas ir skaidrus tragedijos priežasčių ir aplinkybių tyrimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią galimiems panašių tragedijų pasikartojimams. GPS signalo slopinimas ir kitoks trikdymas yra tai, ką Rusija jau kurį laiką vykdo ir Baltijos jūros regione.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės tradicijos ir paveldas yra neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis. Taip jis kalbėjo pirmadienį dalyvaudamas Lietuvos žydų bendruomenės organizuotoje šeštosios Chanukos žvakės uždegimo ceremonijoje. Jo teigimu, Lietuvos istorijoje žydų bendruomenė užima ypatingą vietą.

Baltijos jūroje – gruodžio pabaigoje vėl tyčinio sabotažo aktas. Įtariama, kad naftą plukdantis Rusijos laivas tyčia nutraukė itin svarbią elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos. Šis kabelis aprūpina elektros energija ir Lietuvos vartotojus, dėl to artimiausiu metu prognozuojamas elektros brangimas. Estijos ir Suomijos pareigūnai kabelį nutraukusį laivą sulaikė ir aiškinasi įvykio aplinkybes, o mūsų šalies politikai kalba apie būtinybę griežtam atsakui, kad ateityje diversijos nebesikartotų.

Artėjant išrinktojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo inauguracijai, nuogąstaujama, kas laukia Europos ir su Rusija kariaujančios Ukrainos. Nors D. Trumpas yra pareiškęs, neva užbaigtų šį karą per vieną dieną, politinių lyderių susitikimai ir pokalbiai kol kas nenuteikia pozityviai. Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys įvardija keturis galimus karo Ukrainoje baigties scenarijus. Viename iš jų svarbus vaidmuo atitektų Kinijai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimą Sakartvelo valdančiosios partijos, atidėjusios derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), garbės pirmininką Bidziną Ivanišvili įtraukti į sankcionuotų asmenų sąrašą. „Sveikinu šį JAV administracijos sprendimą. Jis (B. Ivanišvilis – ELTA) jau yra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos sankcionuotų asmenų sąrašuose“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienio vakarą paskelbė K. Budrys.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys telefonu kalbėjosi su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzoyanu, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). Skelbiama, jog pokalbio metu ministrai aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, Lietuvos paramą Armėnijos siekiams stiprinti šalies atsparumą ir santykius su Europos Sąjunga (ES). „Lietuva pasirengusi plėsti paramą Armėnijoje vykdomoms demokratinėms reformoms, dalintis ekspertine patirtimi stiprinant Armėnijos atsparu...

Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu siūlo kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

Penktadienį vykusio susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užtikrino, jog Lietuva ir toliau rems demokratines Baltarusijos jėgas. „Lietuvos nacionalinio saugumo interesas – demokratinė ir taiki kaimyninė Baltarusija, todėl XIX-oji Lietuvos vyriausybė tęs paramą demokratinėms Baltarusijos jėgoms.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įvardija tris galimus taikos Ukrainoje scenarijus. Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat akcentuoja tris klaidingas prielaidas, kurias darome kalbėdami apie karo baigtį. K. Budrys pažymi, kad galimi karo Ukrainoje baigties scenarijai, jo požiūriu, nesikeitė nuo 2022 m. Kuris iš jų bus įgyvendintas, anot ministro, priklausys ne tik nuo Rusijos, bet ir nuo Ukrainos bei mūsų.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos vardu reiškia užuojautą Kazachstane sudužusio Azerbaidžano oro linijų lėktuvo aukų šeimoms. „Labai liūdinanti žinia apie Azerbaidžano oro linijų lėktuvo katastrofą.

Reaguodama į galimus Kinijos sabotažo veiksmus dėl kabelių nutraukimo Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) galėtų tartis dėl bendro atsako ir kurti naują laivybos bendrijos teritoriniuose vandenyse reguliavimą užkardyti grėsmėms, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kinijos nenoras bendradarbiauti povandeninio kabelio incidento Baltijos jūroje tyrime negali sukurti precedento Europoje – ar bet kur kitur“, – socialinio tinklo X paskyroje sekmadienį rašė K. Budrys.

Rusų raketos smūgiui penktadienį ryte apgadinus Albanijos, Argentinos, Palestinos, Šiaurės Makedonijos, Portugalijos ir Juodkalnijos ambasadas Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva solidarizuojasi su šiomis valstybėmis. Pasak jo, šis įvykis tik dar kartą įrodo, kad Rusija neturi raudonų linijų. „Štai kaip atrodo Rusijos „taika“ – sugriauti civiliniai pastatai ir civilių žūtys. Šiandien Rusijos teroristai taip pat nusitaikė į 6 užsienio šalių ambasadas Kyjive.

Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybės atstovais besilankantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracijos atėjimu pokyčių tikėtis galima. Anot jo, svarbiausia pamatyti, kokį poveikį tai turės nuo karo kenčiančiai Ukrainai. „Matome pasirengimo darbus, kurie vyksta. Galimas administracijos pasikeitimas Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo tema jau ne vieną mėnesį.

Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybe besilankantis diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Adrijumi Sybiha. Jo metu ministrai aptarė Ukrainos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. „Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas.

Vyriausybei darbo vizitu lankantis Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketina aptarti Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus. „Lietuva yra įsipareigojusi 10 metų į priekį ketvirtadalį procento nuo BVP skirti saugumo ir gynybos reikmėms, apie tą ir šnekėsime, kaip jį būtų galima tikslingiau panaudoti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos ir Lenkijos vienybę saugumo klausimais vadina „stipriąja korta“. Taip jis kalbėjo pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo paraštėse pasikalbėjęs su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu. „Lietuvos ir Lenkijos vienybė regiono saugumo klausimais yra mūsų stiprioji korta.

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms. „Turime susilpninti Rusijos ekonomiką, kartu – ir jos karo mašiną, taip pat remti Ukrainą viskuo, kuo tik jai reikės. Norėdami pasiekti pirmąjį tikslą, žinoma, palaikome 15-ąjį sankcijų paketą ir kartu sakome, kad jo negana.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Europos Sąjungos valstybės turėtų sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir įvesti sankcijas aukšto rango Sakartvelo politikams bei tarnautojams, atsakingiems už brutalų protestų Tbilisio gatvėse malšinimą. Ministro teigimu, Briuselis turėtų keisti ir šiuo metu kartvelams galiojantį bevizį režimą, pirmiausiai pritaikant ribojimus diplomatams bei kitiems Sakartvelo valstybės atstovams.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, dalyvaudamas Čekijos iniciatyva surengtoje diskusijoje dėl Rusijos sulaikymo ir atsako į hibridines atakas, pabrėžė, jog šios šalies vykdomos kinetinės atakos bei sabotažo aktai tampa vis pavojingesni. „Rusija naudoja hibridines atakas tam, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo savo agresyvaus karo prieš Ukrainą, kad savo resursus kreiptume kitur, kad išgąsdintų ir suskaldytų mūsų visuomenes.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta į pirmąją savo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybą. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ES ministrai aptars Rusijos karo prieš Ukrainą eigą, padėtį Sakartvele ir Artimuosiuose Rytuose. Anot URM, taip pat bus aptarta padėtis Baltarusijoje. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Ragindamas patvirtinti Europos Sąjungos (ES) strategiją Rusijos hibridiniams veiksmams atremti, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva kviečia ES valstybių užsienio reikalų ministrus drauge kreiptis į Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos Komisiją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už Europos Sąjungos (ES) gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi. Susitikime K. Budrys teigė, kad atsižvelgiant į sudėtingą saugumo situaciją regione, naujosios Europos Komisijos prioritetas turėtų būti ES gynybos pajėgumų stiprinimas. Pasak jo, ES valstybės narės privalo sparčiau didinti išlaidas gynybai ir siekti bent 3 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą. „Kartu su Estija išplėtėme sankcionuotų Sakartvelo politikų sąrašą į jį pridėdami dar 17 asmenų, tarp jų ir šalies ministrą pirmininką Irakli Kobakhidze.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta vizito į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. Tarybos susitikimo darbotvarkėje dėmesys bus skiriamas Rusijos karo prieš Ukrainą eigai ir padėčiai Sakartvele bei Artimuosiuose Rytuose aptarti. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė paramą Lietuvos funkcinio sporto rinktinės atstovei Kornelijai Dūdaitei, kuri susilaukė nemalonės iš Tarptautinės šios sporto šakos federacijos.  Pasak ministro, niekas niekada neturėtų nukentėti už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.  "Niekas niekada neturėtų būti baudžiamas už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.

Užsienio reikalų viceministro pareigas eis buvęs prezidento patarėjas Sigitas Mitkus, diplomatas Julius Pranevičius, buvusi teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė. Kaip ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministro Kęstučio Budrio kabinetui vadovaus Martynas Lukoševičius, kanclere taps Aiste Stakėnienė, o atstove spaudai dirbs buvusi prezidento patarėja, komunikacijos specialistė Kristina Belikova.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, jog siektų pakelti Lietuvos diplomatinius santykius su Pekinu į aukštesnį lygį ir į valstybes sugrąžinti šalių ambasadorius. „Mūsų diplomatinės atstovybės turi būti funkcionuojančios ir tai yra absoliuti norma.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažįsta, kad jo pirmtako Gabrieliaus Landsbergio užduotas tonas tarptautinėje erdvėje garsinant Lietuvos poziciją yra sektinas pavyzdys. Visgi pats politikas tikina nesivaikysiantis perdėto asmeninio matomumo ir išskirtinumo tarptautinėje arenoje.

Aštrios Prezidentūros reakcijos dėl keliamų klausimų apie šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus sulaukusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen stebisi, jog pastaroji situacija sulaukė tiek nedaug politikų dėmesio. Seimo vicepirmininkė neabejoja, kad K. Budrio pavardę į naujuosius šalies diplomatijos vadovus pasiūlė ne paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas.

Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad į Ministrų kabinetą savo vyriausiąjį patarėją Kęstutį Budrį galėjo pasiūlyti ir pats prezidentas, teisininkai konstitucinių kliūčių tame nemato. Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo kandidatūra į užsienio reikalų ministrus bus teikiama paskirtojo premjero Gintauto Palucko. Todėl tai, buvusios Konstitucinio Teismo (KT) teisėjos Tomos Birmontienės teigimu, yra daugiau politinės kultūros klausimas.

Seimo konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, jog paskirtajam premjerui pateikus šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju centro-kairės koalicijos partneriu. Konservatorius svarsto, ar K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu užsienio politikos klausimai nebus sukoncentruoti tik prezidento rankose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas nemano, kad būsimo Ministrų kabineto kandidatų sąraše atsiradusi jo kolegos Prezidentūroje Kęstučio Budrio pavardė kelia konstitucingumo klausimų. Atmesdamas kritikų pastabas, esą į ministrus pretenduojančiam patarėjui turėjo būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, F. Jansonas siūlo pasidžiaugti – niekas rimčiau nesudvejojo K. Budrio kandidatūros tinkamumu.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina nemanąs, kad į užsienio reikalų ministro pareigas kandidatuojančiam Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis. Pasak parlamento vadovo, skyrimas į ministro pareigas yra politinis sprendimas, todėl svarbiausia, kad siūloma kandidatūra tiktų premjerui ir prezidentui. „Čia politinis paskyrimas, politinė pareigybė, todėl nei „atšalimo“, nei „atšilimo“ negali būti. Tiesiog tai politinis sprendimas.