kęstutis budrys

Kadenciją baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis savo patirtį galėtų išnaudoti eidamas ambasadoriaus pareigas ne vienoje šalyje, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad negalima Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie Ukrainą vadinti rusišku naratyvu, tačiau sako, kad Vašingtonas pateikė neteisingų teiginių, kuriuos reikėtų pataisyti.

Vizito Švedijoje metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, jog laikas diskusijoms dėl saugumo situacijos regione – baigėsi. Anot jo, itin svarbu, kad Europa kuo greičiau imtųsi ryžtingų veiksmų, stiprinant savo saugumą. „Laikas diskusijoms baigėsi, Europa turi imtis ryžtingų veiksmų dabar pat. Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis nulems visos Europos ateitį bei paveiks globalią saugumo architektūrą“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.

Lietuva kartu su Šiaurės ir Baltijos jūros regiono partnerėmis sieks prisidėti prie Arkties regiono saugumo stiprinimo, sako užsienio reiklų ministras Kęstutis Budrys. Taip jis kalbėjo antradienį susitikęs su Kanados ambasadore Lietuvai Jeanette Sautner (Žanet Sautner). „Lietuva kartu su Šiaurės ir Baltijos jūros regiono partnerėmis sieks galimybių reikšmingai prisidėti prie Arkties regiono saugumo stiprinimo. Kanados vaidmuo čia – kertinis“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad laikotarpis, per kurį Europa galėjo savo saugumą grįsti tik Jungtinių Valstijų karių buvimu žemyne, baigėsi, tačiau jis pabrėžė, kad tai nereiškia, jog JAV ir Europos santykiai pradėjo aižėti. „Tai, kad Europa gali remtis Amerikos buvimu ir karinėmis garantijomis, tai tas laikotarpis baigėsi“, – M-1 informacijos tarnybai pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos ir Andoros santykiai stiprėja, šalys vienodai supranta paramos Ukrainai svarbą, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo po šeštadienį vykusio susitikimo su Andoros užsienio reikalų ministre Imma Tor Faus. „Lietuvą ir Andorą vienija bendros vertybės – remiame Ukrainą ir siekiame atsakomybės agresoriams tarptautinėje arenoje.

Miuncheno konferencijoje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad, siekiant užbaigti Ukrainoje karą, Rusijai negalima daryti jokių nuolaidų.  Tą jis ketina akcentuoti susitikime su Ukrainos, Šiaurės ir Baltijos kolegomis. „Patikinsiu, kokia yra Lietuvos pozicija. Patikinsiu, kad mes raginame nenuimti jokių variantų ir spaudimo priemonių nuo stalo“, – penktadienį Miunchene sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį vykusiame susitikime su Moldovos kolega Mihai Popsoi žadėjo Lietuvos paramą šiai pietryčių Europos valstybei mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Miuncheno saugumo konferencijos paraštėse vykusiame susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo Lietuvos paramą Moldovos eurointegracijos siekiams ir pasirengimą padėti įgyvendinant reformas. „Lietuva tvirtai tiki Moldovos europine ateitimi.

Vokietijoje penktadienį prasidedant Miuncheno saugumo konferencijai, joje dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys prieš diskusijas sako norintis įspėti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia ne taikos, o imperialistinių ambicijų įgyvendinimo. „Pasauliui susirinkus į Miuncheno saugumo konferenciją, noriu aiškiai įspėti prieš diskusijas: neapsigaukite, kad Putinas siekia taikos.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos kaip ginklo, nukreipto į Lietuvą. „Lietuva itin vertina laisvę ir nepriklausomybę visuose sektoriuose. Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos kaip ginklo prieš mus.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad siekiant Ukrainoje užbaigti karą, Europa ir JAV turi ir toliau ją remti bei susivienyti plėsdamos Rusijai sankcijas. Tai jis akcentavo penktadienį Vašingtone, kartu su kitų Baltijos šalių kolegomis susitikęs su JAV specialiuoju pasiuntiniu generolu Josephu Kellogu. „Norint pasiekti ilgalaikę tvarią taiką reikia ne tik sustabdyti karą Ukrainoje, bet Rusijos agresiją.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa privalo daryti daugiau, kad taptų stipresnė, ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Taip jis trečiadienį kalbėjo Vašingtone, Jungtinėse Valstijose, kur pasisakė „Globsec“ konferencijos atidarymo renginyje. „JAV indėlis į NATO gynybos biudžetą sudaro apie du trečdalius viso biudžeto, Europos – likusią dalį. Tai nėra sąžiningas pasidalinimas užtikrinant kolektyvinę gynybą.

Antradienį Gdanske, kur dvi dienas vyko Kosciuškos forumas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Vidurio ir Rytų Europos istorija yra beveik nežinoma Vakarų žiniasklaidos erdvėje. Renginį šiauriniame Lenkijos mieste, vykusį vasario 3-4 d., suorganizavo Lenkijos užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Europos solidarumo centru, jame dalyvavo Lenkijos, Švedijos, Lietuvos ir Ukrainos diplomatai.

Antradienį, dalyvaudamas Gdanske vykstančiame Kosciuškos forume, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Lenkijos diplomatijos vadovu Radosławu Sikorskiu. Susitikimo metu politikai aptarė dvišalio bendradarbiavimo, kritinės infrastruktūros apsaugos bei regiono saugumo ir gynybos stiprinimo klausimus. „Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas per pastaruosius 35 metus nuėjo ilgą kelią.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi išsaugoti vietą Baltarusijai „europinėje šeimoje“, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kalbėdamas Kosciuškos forume Lenkijoje antradienį, ministras teigė, jog nepaisant to, kad „šalis supančiota Lukašenkos režimo ir pavergta Rusijos“, jos siekiai būti Europos dalimi yra gyvi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad išsivadavusi iš diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos įtakos, Baltarusija galėtų tapti Europos dalimi. „Baltarusijos vieta Europoje, tačiau kad grįžtų į Europos kelią, šalis turi išsivaduoti ir iš diktatoriaus Lukašenkos glėbio, ir iš Rusijos įtakos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje, kurių metu yra pažeidžiami telekomunikacijų kabeliai, yra nepakankamų atsako priemonių pasekmė. „Tai kas planuoja, organizuoja ir vykdo nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos, privačios įmonės trolių ferma – tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad po „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie Ukrainą ir gynybos finansavimą Lietuva susilaukė klausimų iš sąjungininkų. Politiko teigimu, ši situacija yra nenaudinga valstybei. „Klausimų iškyla ne tik jums, bet ir kitiems. Klausiama, kiek tai daro įtaką mūsų pozicijai, tolimesnei laikysenai. Visus tuos taškus ir atsakymus reikia sudėlioti. Ar tai yra mums naudinga? Visiškai ne.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šalies diplomatams padaugėjo darbo, atsakant užsienio partneriams apie „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus. „Taip, žinoma, kad klausimų iškyla ne tiktai jums, bet ir kitiems, klausiant, kas tai yra, kiek tai daro įtaką mūsų pozicijai, tolimesnei laikysenai. Visus tuos taškus ir atsakymus reikia sudėlioti“, – konservatorių frakcijos posėdyje pirmadienį sakė K. Budrys. „Ar tai mums naudinga? Visiškai ne.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pirmadienį Seime rengia posėdį dėl kabelių pažeidimo Baltijos jūroje, jame dalyvaus užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių. Naujausias iš tokių incidentų įvyko sausio pabaigoje, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad tai būtų „istorinė klaida“. „(Europos – BNS) priklausomybė nuo to leido Kremliui finansuoti karus, šantažuoti tautas ir mažinti Europos saugumą.

 Lietuvą ir Islandiją vienija tvirtas įsipareigojimas saugoti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką, sako su šios šiaurės Europos valstybės kolege penktadienį telefonu kalbėjęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Islandija buvo pirmoji šalis pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę bei valstybė nuo pat pradžių rėmusi Ukrainą – tai sukuria ypatingą artimą ryšį tarp mūsų šalių.

Vokietijai penktadienį ratifikavus sutartį dėl Lietuvoje dislokuojamos brigados karių teisių, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako tai esant lyderystės pavyzdžiu visam NATO aljansui. „Vokietijos lyderystė ir įsipareigojimas kolektyvinei gynybai yra pavyzdys sąjungininkėms. Lietuva ir toliau visapusiškai stengiasi atlikti priimančiosios šalies vaidmenį, užtikrindama optimalias sąlygas čia dislokuotiems Vokietijos kariams“, – įraše „X“ rašė užsienio reikalų ministras.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva neturėtų atsiduri situacijoje, kada reikėtų pasirinkti, kuri iš dviejų partnerių Vilniui yra svarbesnė. Anot jo, Lietuva vienareikšmiškai yra tarptautinės teisės pusėje. „Mes tikrai neturėtume atsidurti tame puslapyje, kur mes lyginame, kuri valstybė svarbesnė. Turėtume pažiūrėti pamatus, ant kurių mes stovime ir ką mes tikrai akcentuojame.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitikęs su kadenciją baigiančiu Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta, patvirtino įsipareigojimą ir toliau plėtoti dvišalius santykius bei bendromis jėgomis siekti, kad Ukraina pasiektų pergalę. „Taikos turime siekti ne tik stabdydami karą, bet stabdydami Rusijos agresiją. Tam turime toliau stiprinti Ukrainą. Skubios paliaubos nepadės pasiekti tvarios taikos – jos paskatins Rusiją žengti toliau.

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys telefonu kalbėjęs su Moldovos vicepremjere europinei integracijai Cristina Gherasimov pabrėžė nuoseklią Lietuvos paramą narystės ES siekiui ir paragino tęsti reikalingas reformas. „Lietuva tvirtai remia Moldovos eurointegracijos siekius. Esame pasirengę padėti Moldovai įgyvendinant reformas ir EK rekomendacijas. Moldovos vieta – Europos šeimoje“, – pažymėjo K. Budrys.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog JAV ir Danijos ginče dėl Grenlandijos Lietuva nesirenka nė vienos pusės, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – tokia skubotai ar neapgalvotai pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“. Anot Seimo vicepirmininkės, Lietuva turi išlaikyti principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei ir jos viršenybei.

Lietuvai ieškant šalių, kurios galėtų prisidėti prie rotacinio oro gynybos modelio regione, Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgas Gerapetritis sako, jog šiuo metu nagrinėjamos galimybės, kaip suteikti veiksmingą pagalbą NATO sąjungininkei.

Su Graikijos užsienio reikalų ministru Giorgu Gerapatričiu susitikęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys tikina, kad Europos Sąjunga (ES) turi didinti sankcijas Rusijai. „Stebuklų čia nėra, tai nėra matematinis uždavinys į kurį reikia įdėti daug pastangų ir gausime teisingą atsakymą. Reikia suprasti, kad agresorius neketina atsisakyti savo tikslų ir jų turi daugiau negu vien tik Ukraina“, – trečiadienį žurnalistams Užsienio reikalų ministerijoje (URM) teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su naujuoju Airijos vicepremjeru, užsienio reikalų, prekybos ir gynybos ministru Simonu Harrisu aptarė Lietuvos paramos Ukrainai ir saugumo klausimus. Politikai pirmadienį susitiko Briuselyje vykusio Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdžio paraštėse.

Po dar vieno incidento Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dar povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Europos Sąjunga turi reaguoti į tokias situacijas ir imtis atitinkamų veiksmų. Pasak politiko, svarbu užtikrinti, jog sąmoningai ar netyčia tokius veiksmus vykdantys sulauktų atitinkamos atsakomybės. „Pažeidei infrastruktūrą – galbūt ir netyčia, bet mes ateisime pas tave ir išsiaiškinsime, kas ten buvo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vakarų įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai. Taip jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį. „Mūsų analizė rodo, kad Rusija ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, reiškia, kad tarptautinė bendruomenė turi taikyti kontrpriemones, (...) jos turi būti su sąlygomis“, – sakė K. Budrys. „Tos sąlygos būtų tokios.

Sekmadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su kitais Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrais susitikęs su Baltarusijos demokratinių jėgų lydere Sviatlana Cichanouskaja išsakė tvirtą paramą ir pabrėžė ES politikos nuoseklumą ir tęstinumą Baltarusijos atžvilgiu.  Pasak ministro K. Budrio, Baltarusijos žmonės turi teisę gyventi laisvoje šalyje ir demokratiškai rinkti jos vadovus, o Lietuva ir toliau rems to siekiančią Baltarusijos visuomenę.

Paaiškėjus, kad sekmadienį Baltijos jūroje buvo pažeistas dar vienas povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Lietuva tokius pranešimus vertina labai rimtai. Anot jo, Rusijos „šešėlinis laivynas“ pastaruoju metu kelia didelę grėsmę kritinei infrastruktūrai. „Nors tyrimas vis dar vyksta ir ne visos detalės yra atskleistos, manau, kad per trumpą laiką įvyko per daug nelaimių, jog toliau būtų galima teigti, kad tai atsitiktiniai įvykiai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ir visos NATO sąjungininkės ruošiasi galimai grėsmei iš Rusijos. Dėl to Lietuva ruošiasi didinti gynybos finansavimą iki 4 proc. BVP bei kitais būdais bando atgrasyti priešus. Pasak ministro, svarbiausia dabar nepasirodyti minkštiems, o būti tvirtiems bei glaudžiai bendradarbiauti su sąjungininkais. Apie Lietuvos gynybos planus naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ plačiau pasakoja ministras K. Budrys.

Baltarusiai pavogė mūsų Vytį – tokie kaltinimai iš interneto persikėlė į Seimą. Dalis įtarių politikų toliau pylė žibalą į nesutarimų laužą, bandydami priversti Lietuvos institucijas uždrausti baltarusių opozicijai naudoti šį istorinį simbolį. Institucijos atsakė, kad esame laisva šalis, todėl, skirtingai nei Lukašenka, negalime drausti Vyčio naudojimo. Knygelė, kurią Baltarusijos opozicijos atstovybė Lietuvoje vadina pasu, sukėlė dalies politikų ir istorijos mėgėjų didelį pasipiktinimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys akcentuoja, kad sekmadienį Baltarusijoje vykstančio „renginio“ negalima vadinti rinkimais. Pasak jo, tai tėra nevykęs Aliaksandro Lukašenkos bandymas išlikti valdžioje.  „Tai, kas sausio 26 d. vyksta Baltarusijoje, nėra rinkimai. Tai – nevykęs A. Lukašenkos bandymas prisidengiant demokratijos atributais išlikti valdžioje. A. Lukašenka nėra teisėtas šalies vadovas. Netaps jis juo ir po sekmadienio „renginio“, – Eltai teigia K. Budrys.

Su naujuoju Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi telefonu kalbėjęsis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva yra pasirengusi priimti daugiau amerikiečių karių. „Mūsų įsipareigojimai saugumui ir kolektyvinei gynybai yra nepalaužiami. (...) Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių mūsų žemėje“, – įraše socialiniame tinkle „X“ teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Baltarusijoje sekmadienį vyksiančius prezidento renginius vadina Aliaksandro Lukašenkos „pakartotinio paskyrimo renginiu“. Pasak jo, Europa negali pro pirštus žiūrėti į Baltarusijos režimo keliamą pavojų. „Baltarusijos režimui ruošiantis šį savaitgalį vyksiančiam A. Lukašenkos pakartotinio paskyrimo renginiui, Europa turi atvirai kalbėti apie diktatūrą savo kaimynystėje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo K. Budrys.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pasigirdo įvairių vertinimų. Opozicija tikina, kad VGT nepakankamai informavo apie tokį sprendimą. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tokie teiginai – nepagrįsti. Apie tai, ar Lietuva sugebės didnti finansavimą gynybai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ atsako ministras K. Budrys.

Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų,  teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį sprendimą – nepagrįstas. Tačiau buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė tvirtina – ministras pateikia neteisingus faktus.  „Mane šiek tiek nuliūdino reakcija tų, kurie turėjo šią informaciją, bet apsimetė nustebę, kad reikės tokių išlaidų.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad jį labiausiai domina tai, kodėl tokia retorika yra pasirenkama ir kokį poveikį ji turi Lietuvos žmonėms. „Čia ne tiek Žemaitaičio reakcija, kiek poveikis tokios reakcijos ir tokios žinios skleidimo žmonėms, kiek jis veikia – man čia labiau rūpintis klausimas“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nežada greito Vilniaus ir Pekino diplomatinių santykių atkūrimo. „Kol kas jokių indikacijų, kad bus į vieną ar kitą pusę, aš neturiu, bet turiu daug kantrybės, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Viskas taip greitai nevyksta. (...) Vis tiek ilgesniame laikotarpyje evoliucionuoja.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys žada tobulinti ambasadorių skyrimo procesą, o šiuo metu galiojančios vidinės Užsienio reikalų ministerijos (URM) tvarkos nelaiko realia atranka. „Turi atsirasti realūs atrankos elementai. Dabar tai nėra atranka, tai yra žmonėms informacija žinoti, kad yra ieškomas ambasadorius į vieną ar kitą šalį“, – BNS teigė K. Budrys. „Kaip yra atrenkamas vienas ar kitas žmogus, niekas šiai dienai atsakyti negali“, – pridūrė jis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Lietuva įsipareigoja 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP, pasigirdo įvairių vertinimų. Kritikai akcentavo realumo klausimą – ar užsibrėžti tikslai yra įgyvendinami? Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad šis prezidento pareiškimas yra realus, o siekdami šių tikslų mes taip pat rodome gerą pavyzdį sąjungininkams.

Berlyne viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi teisę būti girdima Ukrainos taikos derybose. „Turime visas priežastis ir visas teises būti išklausyti prie stalo, kai vyks diskusija apie tai, kokia bus Europos ateitis, nes (taikos derybų – BNS) pasekmės iš karto atsilieps mums“, – per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kolege Annalena Baerbock pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pirmadienį prasidedant naujajai Donaldo Trumpo kadencijai, Lietuva tikisi JAV užsienio ir saugumo politikos tęstinumo, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Lietuva tikisi maksimalaus Jungtinių Amerikos Valstijų tęstinumo užsienio politikoje ir saugumo politikoje, transatlantinio ryšio puoselėjimo ir, žinoma, didesnio saugumo dėmens visame įsitraukime JAV pas mus regione. Tikimės konstruktyvių santykių“, – pirmadienį viešėdamas Berlyne sakė K. Budrys.

Kinija ir Baltarusija – dvi skirtingos valstybės, tačiau abi įvardijamos kaip keliančios grėsmę Lietuvai. Kokia bus neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės užsienio politika šių šalių atžvilgiu? Ar atkursime diplomatinius santykius su Kinija? O ką reikėtų daryti su likusiais dviem neuždarytais pasienio kontrolės punktais su Baltarusija? Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų savo programoje valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją.

Dėl neryžtingumo ir netinkamo reagavimo Vakarų valstybės praleido turėtas galimybes sustabdyti Rusiją nuo jėgos naudojimo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Praleidome kritines galimybes sustabdyti Rusiją, kai galėjome. Nuo neryžtingumo Bukarešto viršūnių susitikime 2008 metais iki nepakankamų reakcijų į Krymo aneksiją ir invaziją į Rytų Ukrainą 2014 metais“, – penktadienį per Vilniuje vykusią užsienio ir saugumo politikos konferenciją „Sniego susitikimas“ sakė Kęstutis Budrys.