Specialistai įspėja, kokie ženklai išduoda, kad netoliese gali būti vilkų, kurie gali sudraskyti ne tik avis, bet ir naminius šunis.
Tuo metu Žemės ūkio ministerija primena, kad apsaugai nuo vilkų yra skiriama parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklės kaip tik buvo pakeistos.
Ženklai, kad vilkai – netoliese
Didelės pilkos išmatos su plaukų ir kaulų likučiais, staiga nutilę kaimynų šunys, juodvarniai danguje virš miško, nemalonus pūvančios mėsos kvapas nuo pievų ar pakelėje rasta jauno stirniuko, elnio gaišena išdraskytais viduriais – vieni pirmųjų ženklų apie tai, kad vilkai kažkur šalia jūsų namų ar ūkių, įspėja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD).
Oficialiai deklaruojama, kad Lietuvoje gyvena apie 800 vilkų. Tačiau draugija skaičiuoja, kad skaičius gali viršyti ir 1 tūkst.
Daugiausia vilkų yra Žemaitijos, Pietryčių bei šiaurės Lietuvos miškuose, o čia gyvenantys vilkai būna net iki 1,5 m ilgio, maždaug 1 m ūgio, sveria kaip didelis šuo – apie 45 kg. Beje, didžiausias mūsų šalyje sumedžiotas vilkas svėrė kaip suaugęs žmogus – 81 kg (jis sumedžiotas 1953 m. Kabelių miške Varėnos r.).
Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, vilkai gyvena gaujomis, dažniausiai ją sudaro vilkų pora, jų vaikai ir vilkai iš ankstesniųjų vadų. Kiekvienoje gaujoje būna vadas ir jo pora, dominuojanti vilkė, kurios vieta tik šiek tiek žemesnė nei vado. Susilaukti jauniklių gali tik dominuojanti pora, bet būna ir išimčių.
„Kiekvienas vilkas žino savo vietą dominavimo skalėje ir stengiasi ją išlaikyti. Nuolankumą dominuojantiems ir pavaldumą jiems, silpnesni vilkai demonstruoja guldamiesi ant nugaros ar glausdamiesi prie žemės“, – pasakoja LMŽD direktorius Laimonas Daukša.
Anot jo, maistu negalinčiam pasirūpinti vilkui, kol jis pagyja, išgyventi padeda kiti grupės nariai. Vilkai medžioja labai organizuotai, turėdami gerą regą, klausą ir uoslę yra puikiai prisitaikę medžioti, gali mėtyti pėdas.
Medžioja dažniausiai naktį ir paryčiais. Tamsoje mato geriau negu kiti šuninių šeimos plėšrūnai. Savo medžioklės vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir mitybos sąlygas.
Pjauna ne tik avis – mėgsta ir bebrus, ir uogas
Anot LMŽD visuomeninio patarėjo Deivido Staponkus, vilkai minta beveik viskuo ką pagauna – nuo varlės iki briedžio, bet pagrindinis maistas – laukiniai kanopiniai.
Vienas mėgstamiausių vilkų užkandžių yra bebrai, bet jei maisto mažai – neatsisako vabzdžių ir uogų.
„Medžiojanti vilkų gauja gali klajoti iki 1 tūkst. kv. km plote. Jeigu ji badauja, pasitaikius progai, stengiasi pasisotinti ilgesniam laikui į priekį“, – sako jis.
Kai kurie gaujos nariai, siekdami pagerinti savo pozicijas joje – išeina ieškoti grobio vieni. Sumedžioję, jo nesuėda, palieka, tačiau grįžta atgal į gaują su laimikio kvapu, taip pakeldami savo statusą ir įgyja pasitikėjimą. Prie sumedžioto laimikio sugrįžta su kitais gaujos nariais, taip pagrįsdami pasitikėjimą. Aptikus sumedžiotą vilkų laimikį – labai tikėtina didesnis gaujos išpuolis.
Dažnai vilkai, užpuolę naminius gyvulius, pavyzdžiui, avis, iš alkio papjauna kelis individus, o kitas, apimti instinkto ar azarto, sunkiai sužaloja – palieka apkandžiotas, su išdraskytais viduriais.
D. Staponkaus teigimu, vilkų pora laikosi kartu, nebent vienas iš jų žūtų: „Jauniklius motina žindo maždaug 10 savaičių, po to jaunesni vilkai ir motina pradeda juos maitinti atryta mėsa. Motina vidutiniškai atsiveda nuo 3 iki 7 jauniklių.“
Savo buvimo vietą vilkai parodo kaukdami ir žymėdami teritoriją, taip stengiasi išvengti nereikalingų susidūrimų. Medžiodami ir augindami jauniklius vilkai vienas kitam padeda.
Vasaros pabaigoje vilkai pradeda mokyti savo jauniklius, rodo kur laikomi galvijai, juos galima pamatyti net ne tamsoje, vakarėjant, sėlinant palei ūkius. Tokių „studijų“ metu vilkai nevengia užpulti prie sodybų lakstančius šunis ar laikomus mažesnius gyvūnus.
Parama apsaugai nuo vilkų
Žemės ūkio ministerija atnaujino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisykles.
Pagrindiniai pakeitimai:
- Trumpinamas projekto kontrolės laikotarpis. Siekiant sumažinti administracinę naštą projekto kontrolės laikotarpis trumpinamas nuo 5 iki 3 metų.
- Išplėstas tinkamų finansuoti apsaugos priemonių sąrašas. Bus kompensuojamas ir mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių įsigijimas.
- Atnaujintas savivaldybių grupių suskirstymas remiantis aktualiais Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis (žalos atvejų skaičius).
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.
Su atnaujintomis įgyvendinimo taisyklėmis galima susipažinti teisės aktų registre.
Paraiškos pagal priemonę galės būti teikiamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 28 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
