Rumunijoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas karinėje bazėje vakarieniauja su prancūzų ir belgų kariais, kurie čia vykdo NATO greitojo reagavimo pajėgų misiją. Beje, kaip praneša prezidento atstovai, praėjusią naktį E. Macronas pasirinko praleisti karinės bazės palapinėje, o ne prezidentiniame viešbučio numeryje.
Prancūzija Rumunijoje yra dislokavusi apie pusę tūkstančio savo karių, taip pat oro gynybos sistemą ir yra svarbi žaidėja stiprinant NATO pozicijas rytiniame flange. Tačiau viešnagės Rumunijoje metu E. Macronas siunčia žinią ir Ukrainai. Esą anksčiau ar vėliau V. Zelenskiui teks sėsti prie derybų stalo su V. Putinu. Šie E. Macrono žodžiai V. Zelenskį pasiekia sklandant nepatvirtintai informacijai, kad jau ryt E. Macronas su Vokietijos ir Italijos lyderiais lankysis Kyjive.
„Kai mes kiek įmanoma padedame Ukrainai priešintis, aš linkiu, kad Ukraina nugalėtų ir kad kovos baigtųsi. Tačiau mes turėsime derėtis. Ukrainos prezidentas ir jo atstovai turės derėtis su Rusija. Ir mes, europiečiai, sėsime prie stalo, keldami saugumo garantijas, kurios turės įtakos mūsų žemynui“, – teigia E. Macronas.
Tačiau turint omenyje, kad V. Putinas esą neatsisako planų užgrobti visą Ukrainą, nepanašu, kad kovos greitai baigsis. Tad toks likimas kaip rusų okupantų su žeme sulygintą Dobropilią Donecko srityje gali ištikti dar ne vieną miestą. Nors Donecke karas – ne naujiena, tokių nuostolių čia iki šiol dar nebuvo:
„Čia, nežinau, raketa, man regis, atskrido. Gaisras buvo didelis.“
Vaizdas – kaip iš apokaliptinio siaubo filmo ir čia likęs vos vienas kitas vietinis. Dauguma iš 30-ies tūkstančių Dobropilios gyventojų namus paliko ir, akivaizdu, nebeturės kur grįžti. V. Zelenskis dar kartą kartoja – Ukrainai skubiai reikia modernių priešraketinių sistemų.
„Nors su kiekviena diena Rusija turi vis mažiau modernių raketų, Ukrainai tokių sistemų poreikis išlieka. Nes Rusija turi pakankamai sovietinių raketų, kurios yra dar pavojingesnės. Jos gerokai mažiau tikslios, todėl kelia dar didesnę grėsmę civiliniams objektams“, – teigia Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Severodoneckas – miestas, dėl kurio Rytų Ukrainoje dabar vyksta intensyviausi mūšiai. Rusija žada šiandien nutraukti ugnį, kad miestą ir civilių prieglobsčiu tapusią „Azot“ gamyklą žmonės galėtų palikti. Tačiau pasaulis jau ne kartą įsitikino, ko verti rusų pažadai. Civiliams siūlo trauktis į jau rusų okupuotas teritorijas.
„Kur atlikai tarnybą? – Niekur. Čečėnijoje prieš dvi savaites davė pašaudyti iš automato.“
Severodonecke į ukrainiečių rankas patekę Rusijos kariai, tiksliau, į mūšius Rusijos karo generolų siunčiama nieko bendro su karine tarnyba neturinti patrankų mėsa. Akivaizdu, šie rusai labiau panašūs į benamius nei į karius:
„Kaip papuolei į šalį? – Pakvietė. Atvežė. – Aišku. Artimieji, vaikai, žmona yra? – Mama, tėtis. – Perduok linkėjimų. Gal pamatys, kad tu gyvas.“
Savo ruožtu Severodonecką, jo apylinkes ir daugiau nei 2500-tų kilometrų fronto liniją ginantys Ukrainos kariai sako, kad tenka atremti nuožmų okupantų puolimą, tačiau jie tiki pergale.
„Situacija įtempta. Šaudo visą dieną. Artilerija, granatsvaidžiai. Jie meta viską, ką turi“, – sako Ukrainos karys Pavlo.
„Rusija padarė didelę klaidą užpuolusi Ukrainą. Mes stipri tauta. Mes nugalėsime“, – tikina Ukrainos karys Mykola.
O V. Zelenskis pabrėžia, kad apginti Donbasą – gyvybiškai svarbu.
„Netektys, deja, skaudžios. Bet mes turime išsilaikyti. Tai mūsų valstybė. Labai svarbu išsilaikyti Donbase. Kuo daugiau nuostolių ten patirs priešas, tuo mažiau jis turės jėgų tęsti agresiją. Todėl Donbaso kryptis yra labai svarbi sprendžiant, kas dominuos artimiausiomis savaitėmis“, – sako V. Zelenskis.
Situacijos rimtumą Ukrainoje suvokiantis Lenkijos premjeras jau neberenka žodžių ir aštriai kritikuoja Vakarų šalis dėl lėto ginklų pristatymo Ukrainai.
„Mes darome nepakankamai. Nepadarėme pakankamai, kad apgintume Ukrainą, paremtume Ukrainos žmones, apgintume jų laisvę“, – kalba Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.
Tačiau NATO generalinis sekretorius, šiandien Briuselyje susitikęs su bloko šalių gynybos ministrais, žada nuo Ukrainos nenusisukti.
„Sąjungininkai yra įsipareigoję ir toliau tiekti karinę įrangą, kurios reikia Ukrainai, kad ji nugalėtų, įskaitant sunkiąją ginkluotę ir tolimojo nuotolio sistemas“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg.
O štai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad amerikiečiai pastatys laikinas grūdų saugyklas Lenkijos pasienyje su Ukraina, kad palengvintų grūdų eksportą iš karo draskomos šalies ir padėtų spręsti su Rusijos sukeltą maisto kainų augimo ir maisto stygiaus problemą.
„Mes statysime laikinas silosines Ukrainos pasienyje, įskaitant Lenkiją. Grūdus iš jų vagonų perkelsime į tas silosines, tuomet į vagonus Europoje ir išvešime iki vandenyno bei išplukdyti po visą pasaulį“, – aiškina J. Bidenas.
O Turkijos užsienio reikalų ministras prabilo apie greitesnį būdą. Jis sako: grūdams išplukdyti uostų išminuoti nereikės. Minų vietos žinomos, tad esą užteks trijų saugių koridorių. Rusijos blokuojamus grūdus planuojama plukdyti iš trijų Ukrainos uostų. Tiesa, kada šimtai tūkstančių tonų grūdų galėtų pajudėti, kol kas neaišku.
