Lietuvoje registruotas lėktuvas praeitą savaitę pakėlė net 6 oro policijos naikintuvus. Pakilęs Lietuvoje, jis kirto Lenkijos sieną ir praskridęs dar penkias Europos Sąjungos ir NATO valstybes nutūpė Bulgarijoje.
„Ten tiek visokių pikantiškų įdomybių“, – sako komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šiuo metu incidento aplinkybes aiškinasi kriminalinė Lietuvos policija, o bulgarai tiria, ar skrydis nebuvo susijęs su šnipinėjimu. Vis tik, L. Kasčiūnas tikina, kad šis skrydis su nedraugiškomis valstybėmis greičiausiai nesusijęs, policijos atstovas detalių neatskleidžia. Tačiau remiantis pirminiais duomenis, lėktuvas nebuvo pavogtas – juo skrido orlaivį nusipirkę žmonės.
„Tai panašu labiau ne į tą provokaciją karinę, kurią mes, sakykim, taip irgi linkę apgalvot, ne, daugiau kokia nors tokia pusiau tokia kriminaline, pusiau kažkokia į tą pusę, bet ne saugumo prasme“, – tikina L. Kasčiūnas.
„Vertinami keli aspektai: skrydžio teisėtumo, pačio pažeidimo nepažeidimo skrydžio, taip pat vertinamas ir sandoris, jo teisėtumas, keliamiems atitinkamiems reikalavimams“, – sako Lietuvos kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.
Dabar Seimo Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Komiteto nariai aiškinasi, kaip buvo įmanoma perskristi Europą nepateikiant skrydžio plano, išjungus atsakiklius, o galiausiai pasišalinti iš įvykio vietos ir palikti lėktuvą. Po posėdžio komiteto pirmininkas tikina, esą kaltos ne institucijos, o spragos teisiniame reguliavime. Tačiau į jas būtina žiūrėti rimtai.
„Teisinis reguliavimas, kuris yra šiai dienai mūsų valstybėje, yra susijęs ir su painiais reglamentais, sudaro tokią pilką zoną, kai iš gali būti tokie skrydžiai vykdomi, iš esmės, ir kurie gali kažkada tapti net ir provokacija“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
Dabar jau aišku, kad lėktuvas pakilo Panevėžyj, bet skrisdamas Lietuvoje pažeidimo esą nepadarė – jis judėjo nevaldoma, žemutine oro erdve ir skrido iki trijų kilometrų aukštyje. Tad pateikti skrydžio plano, įjungti atsakiklio ar naudotis radijo ryšiu jis neprivalėjo. Tačiau šie veiksmai tapo pažeidimu jam kirtus Lenkijos sieną.
L. Kasčiūnas siūlo griežčiau kontroliuoti skrydžius Lietuvos oro erdvėje.
„Variantai, ką galima daryti – tai yra mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur jau ir atsiranda kontrolės algoritmai, jau dabar yra egzistuojantys ir veikiantys, tai yra skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, būtinas atsakiklis, jei tu to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sako L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas stebisi, kad daugelis Lietuvoje apie šį skrydį sužinojo iš Bulgarijos žiniasklaidos – ir kelia klausimą, ar mūsų institucijos išvis šį lėktuvą pastebėjo.
„Pastebėtas jis į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aeroklubo, ties Rajūnais ir buvo stebima. Iki pat Lenkijos matėm“, – tikina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadas Dainius Guzas.
Tačiau karinės oro pajėgos esą neturėjo juridinės teisės imtis jokių žingsnių. Tad dabar likusią nevaldomą skrydžių erdvę taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti – pilotai turėtų susisiekti su Karinių oro pajėgų budėtoju, telefonu praneštų apie skrydžio laiką, orlaivio registracijos numerį, kam lėktuvas priklauso, piloto vardą ir pavardę. O jei pakiltų nepranešę – oro pajėgos turėtų teisę reaguoti.
„Oro valdymo paslaugas teigia valstybinė įmonė „Oro navigacija“, tai gal praplėst jai įgaliojimus reikėtų, o oro erdvės pažeidimus kontroliuoja, fiksuoja karinės oro pajėgos, tai tik tai irgi gal daugiau įgaliojimų turėtume gaut“, – sako D. Guzas.
Susisiekimo ministerijos atstovas tikina, kad visi šie pasiūlymai bus svarstomi.
„Čia ne tik politikos klausimas, bet taip pat ir specialistų, tai dabar tikrai nepakomentuočiau, bet rasim kažkokį kompromisą tiek tarp, kaip minėjau, mėgėjų, kurie šia veikla užsiiminėja kaip hobiu, ir saugumo. Tai čia turbūt tas balansas ir turės būti rastas“, – kalba susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.
O sprendimą, ar pradės ikiteisminį tyrimą, policija žada paskelbti artimiausiomis dienomis.
