NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
„Labai nepageidaujama“: NATO susitikimas Nyderlanduose vyks šalį krečiant politinei krizei
Tokiai mažai šaliai kaip Nyderlandai organizuoti NATO viršūnių susitikimą ir geriausiais laikais yra didelis iššūkis, o likus trims savaitėms iki renginio įvykęs vyriausybės žlugimas padėties tikrai nepataisė.
Haga – įprastai ramus pajūrio miestas – tikrai pajuto artėjančio aukščiausiojo lygio susitikimo poveikį: jau keletą savaičių mieste blokuojami ištisi rajonai ir pagrindiniai keliai, uždarytos mokyklos ir įmonės.
Šaltiniai: NATO susitarė dėl 5 proc. BVP gynybos finansavimo
NATO valstybės narės sekmadienį susitarė dėl didesnių išlaidų gynybai, kurios siektų 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas atskleidė, kad su NATO pavyko susitarti dėl to, kad Ispanijai nebūtų taikomas 5 proc. BVP gynybos finansavimo rodiklis. Ši šalis prieš tai prieštaravo didesnėms gynybos išlaidoms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ragino NATO valstybes per antradienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą Hagoje susitarti dėl 5 proc.
Italijos ministras rėžė: toks NATO, koks yra dabar, neturi priežasties egzistuoti
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto penktadienį pareiškė, kad NATO „tokia, kokia yra dabar, nebeturi priežasties egzistuoti“ ir kad ES neturi įtakos pasaulinėje arenoje, rašo „Politico“.
„Anksčiau JAV ir Europa buvo pasaulio centras, o dabar yra viskas kita, su kuo reikia kurti santykius“, – sako jis.
„Mes dažnai kalbame taip, tarsi vis dar gyventume prieš 30 metų, bet viskas pasikeitė“, – teigia G. Crosetto.
Kitą savaitę Hagoje vyks NATO lyderių susitikimas.
NATO stengiasi įveikti Ispanijos pasipriešinimą naujam susitarimui dėl išlaidų gynybai
NATO penktadienį dėjo pastangas įveikti Ispanijos nepritarimą naujam susitarimui dėl gynybos išlaidų, kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja per kitą savaitę vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ketvirtadienį paskutinę minutę pakišo koją pasirengimui Hagos susitikimui, griežtai pasisakydamas prieš susitarimą.
Pinigų gynybai nenorintiems leisti pietiečiams Kasčiūnas turi pasiūlymą – kelti turimą ginkluotę į Rytus
Vilniaus centre – Prezidento rūmus ir Krašto apsaugos ministeriją saugantys ginkluoti kariūnai. Tokį vaizdą galėjo pamatyti vilniečiai ir miesto svečiai, mat surengtos pratybos. Kaip atremti hibridines atakas dabar tariasi regiono šalių ministrai, nors jie suka galva ir kaip įtikinti pietų europiečius daugiau investuoti į gynybą. Konservatoriai turi idėją – jeigu pietiečiai nenori mokėti, gali pas mus dislokuoti jau turimą savo karinę techniką.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Ispanų premjeras: NATO keliamas 5 proc. išlaidų gynybai tikslas neracionalus Ispanijai
Ispanų premjeras Pedro Sanchezas ketvirtadienį, prieš NATO viršūnių susitikimą, pareiškė, kad bet koks Aljanso tikslas padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP Ispanijai būtų neracionalus.
„Ispanijai įsipareigoti siekti 5 proc. tikslo būtų ne tik nepagrįsta, bet ir nenaudinga“, – laiške NATO vadovui Markui Ruttei (Markui Riutei) rašė P. Sanchezas.
NATO kitą savaitę Hagoje rengia svarbų viršūnių susitikimą ir turi aptarti išlaidų gynybai didinimą iki 5 proc.
Bando įtikti Trumpui? NATO struktūroje – pertvarkymai
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte inicijavo didelio masto aljanso reorganizavimą, numatantį dešimčių pareigybių panaikinimą būstinėje Briuselyje.
Trumpas ir malonus: NATO planuoja tokį viršūnių susitikimą, kuris nesuerzintų Trumpo
Trumpas ir malonus – toks turėtų būti kitą savaitę vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, rašo „The Times“. Toks planas pritaikytas prie JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesio ribotumo ir poreikio išvengti konfliktų.
Aljansas susitiks Hagoje antradienį. Sąjungininkai turėtų nustatyti ambicingus naujus gynybos išlaidų tikslus vyriausybėms. Tai bus trumpas susitikimas.
Kallas: Rusija neturi šansų prieš NATO, jei Aljansas liks vieningas
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Rusija neturi jokių galimybių pasipriešinti NATO, tačiau tik tuo atveju, jei Aljansas išliks vieningas.
„Kitą savaitę, kai NATO vadovai susitiks, vienybės išlaikymas Aljanse yra toks pat prioritetas kaip ir didesnės išlaidos gynybai“, – Europos Parlamente (EP) sakė K. Kallas.
Rutte: NATO jau pasiekė 2014 m. nustatytus išlaidų gynybai tikslus
NATO narėms rengiantis kitą savaitę Hagoje vyksiančiam viršūnių susitikimui, generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį paskelbė, kad Aljansas dabar jau pasiekė išlaidų gynybai tikslus, dėl kurių susitarė prieš 11 metų.
Portugalijai ir Kanadai pažadėjus šiais metais gynybai skirti 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), visas NATO aljansas dabar pasiekė 2 proc. tikslą, sakė M. Rutte Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Kanados Uolinių kalnų miestelyje kuluaruose.
REKLAMA
REKLAMA
Seimo komitetai renkasi į uždarą posėdį: aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetai uždaro posėdžio metu diskutuos apie kitą savaitę artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje. Pasak NSGK pirmininko Giedrimo Jeglinsko, posėdžio metu parlamentarai bus supažindinti su būsimo susitikimo darbotvarke, planuojamais sprendimais.
„Čia labiau tam, kad būtų informuoti NSGK ir URK nariai, kas vyks Hagoje“, – Eltai posėdžio išvakarėse komentavo G. Jeglinskas.
Įspėja, kad NATO sąjungininkai „nepasirengę“ karui: „Mums dar toli iki to“
Didžioji Britanija ir jos Vakarų sąjungininkai pernelyg lėtai priima naujas karines technologijas ir dėl to nėra pasirengę karui, įspėjo Jungtinės Karalystės strateginės gynybos aukšto rango pareigūnė, rašo „Politico“.
Strateginės gynybos peržiūroje (SDR), svarbiame nepriklausomame vertinime, kuriame nagrinėjamos didžiausios Jungtinei Karalystei kylančios grėsmės, didelis dėmesys skiriamas būtinybei Jungtinei Karalystei būti „pasirengusiai karui“ investuojant į pažangias karines technologi...
Jauniškis: Rusijos retorika artėjant NATO viršūnių susitikimui tikrai aštrės
Lietuvos ambasadorius prie NATO Darius Jauniškis neatmeta, kad artėjant Aljanso viršūnių susitikimui Hagoje Rusija aštrins savo retoriką, taip siekdama paveikti sąjungininkių sprendimus.
„Aljansas puikiai supranta Rusijos retoriką. Ta retorika, artėjant Hagai, tikrai aštrės. Matyt, mes išgirsime dar ne vieną pareiškimą ir dar turbūt ir aštresnį“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Jauniškis.
Šakalienė apie Kremliaus branduolinių bazių plėtrą: nuosekliai sutampa su Rusijos grasinimų fonu
Švedijai paskelbus apie Rusijos plečiamas branduolines bazes Kaliningrade bei Baltarusijoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad šią informaciją turi ir Lietuvos žvalgyba. Ministrės vertinimu, tai – nuoseklūs Kremliaus veiksmai, tad dėl jų šiuo metu nereikėtų papildomai nerimauti.
„Aišku, kad matome tuos plėtojamus pajėgumus Lietuvos pašonėje – tiek Rusijos, tiek Baltarusijos teritorijoje. Iš esmės tai labai nuosekliai sutampa su Rusijos grasinimų fonu.
NATO naikintuvai skubiai pakelti į orą: šešis kartus lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Birželio 10 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti lėktuvo TU-142 ir kovos lėktuvo SU-30SM, kurie pakilo iš pagrindinės Rusijos dalies ir į ją sugrįžo.
Šimtai rusų tankų buvo priartėję prie NATO sienos: incidentas, kai galėjo įsižiebti Trečiasis pasaulinis
1968 m. vasarą sovietų tankai priartėjo prie Norvegijos sienos netoli vienintelio pasienio punkto tarp SSRS ir Norvegijos – „Borisoglebsko–Sturskugo“ – ir nukreipė ginklus į kaimyninę šalį. Tai buvo didžiausia jėgos demonstracija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kuri vos nesibaigė katastrofa, rašoma „Telegram“ kanale „Pravda Gerščenko“.
Šaltojo karo įkarštyje Norvegija, nepaisant narystės NATO, stengėsi neprovokuoti SSRS.
NATO derybos dėl vieningos pozicijos Hagoje bus sunkios, sako Kęstutis Budrys
Artėjant NATO viršūnių susitikimui, Aljanso šalys jau pradėjo sudėtingas derybas dėl bendros deklaracijos teksto, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, sąjungininkų pareiškime svarbu pakartoti įsipareigojimą ateityje į NATO priimti Ukrainą bei taip parodyti, kad Aljansas neketina sutikti su Rusijos reikalavimais.
Smūgis Kyjivui: NATO pareiškime praleisti Ukrainos narystės siekiai stoti į Aljansą ir žadėta parama
Vieno puslapio bendrame pareiškime, skirtame artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, praleisti Ukrainos narystės siekiai stoti į Aljansą ir praėjusių metų pažadas skirti daugiau kaip 40 mlrd. dolerių paramą, trečiadienį pranešė projektą peržiūrėjusi agentūra „Bloomberg“.
Ši žinia signalizuoja, kad pirmą kartą nuo 2022 m. Rusijos karas prieš Ukrainą nebus pagrindinis metinio NATO susitikimo, kuris vyks birželio 24–25 d. Hagoje, akcentas.
„Politico“: Lietuva tęsia kovą dėl Ukrainos narystės NATO
Nuo Vašingtono iki Varšuvos daugėja politikų, norinčių užtrenkti duris Ukrainai įstoti į NATO, tačiau viena Aljanso narių, itin jaučianti pavojų, įsitikinusi, kad Kyjivo viltys neturi būti sudaužytos, rašo „Politico“. Lietuva „niekada neatsisakys“ minties, kad Ukraina turi būti NATO, leidiniui sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Įspėja dėl Kremliaus „žaliųjų žmogeliukų“ Baltijos šalyse: Ukraina – tik žingsnis rusų kelionėje į Vakarus
Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Bruno Kahlis įspėjo, kad Rusija galėtų pasiųsti „žaliųjų žmogeliukų“ NATO ryžtui išbandyti.
Žiniasklaidos organizacijai „Table Media“ jis sakė, jog žvalgyba mato požymių, kad Rusijos pareigūnai nebelaiko NATO sutartyje įrašytos kolektyvinės gynybos turinčia praktinę galią.
Maskva: karas nesibaigs, kol nebus sustabdyta NATO plėtra į rytus
Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos, reikalauja sustabdyti NATO plėtrą – tai yra jos sąlyga karui Ukrainoje užbaigti. Pasirengimas tam yra testas, ar JAV rimtai siekia geresnių santykių su Rusija, valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
„Amerikiečiai turi imtis praktinių žingsnių, kad būtų eliminuotos pamatinės prieštaravimų tarp mūsų saugumo srityje priežastys“, – kalbėjo už strateginę ginkluotę atsakingas viceministras.
Viena NATO narė atideda „Black Hawk“ pirkimą: karas Ukrainoje parodė, ko reikia labiau
NATO narė Lenkija atidėjo sraigtasparnių „Black Hawk“ pirkimą, skelbia „Business Insider“. Anot šalies, karo Ukrainoje patirtis rodo, kad tai nėra geriausias ginklas, į kurį reikėtų fokusuotis.
Virš Baltijos jūros skubiai pakelti NATO naikintuvai: pastebėjo 2 rusų žvalgybinius orlaivius
Didžiosios Britanijos naikintuvai, kurie yra dislokuoti Lenkijoje, praėjusį ketvirtadienį buvo skubiai pakelti į orą, kad atpažintų ir palydėtų du rusų žvalgybinius orlaivius, kurie skrido Baltijos jūros regione.
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi NATO Jungtinių oro operacijų centro atstovų pranešimu, NATO naikintuvai pakilo iš Malborko oro bazės, kad perimtų ir palydėtų rusų lėktuvus, pakilusius iš Kaliningrado srities.
„Pavojus neišnyks net ir pasibaigus karui“: Rutte prabilo, kas laukia NATO
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį paragino atlikti „kvantinį šuolį“ gynybos pajėgumų klausimu, įskaitant „400 proc. didesnę“ oro ir priešraketinę gynybą, kad būtų galima apsaugoti Aljansą nuo Rusijos.
Jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai jis siekia, kad NATO narės įsipareigotų padidinti išlaidas gynybai vėliau šį mėnesį vyksiančiame svarbiame Vakarų karinio aljanso viršūnių susitikime.
NATO naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Birželio 3 dieną NATO naikintuvai kilo atpažinti dviejų kovos lėktuvų SU-30SM, kurie skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
Orbanas įvertino Rusijos ir NATO karo grėsmę: „Rusai yra per silpni tam“
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad nemato realios karinės Rusijos grėsmės NATO šalims.
Anot jo, Rusija nesugebėjo pasiekti norimų tikslų Ukrainoje, tačiau jis mano, kad Ukraina „pralaimi karą“.
Orbanas: „Rusai yra per silpni tam“
Apie tai V. Orbanas kalbėjo Prancūzijos kanalui „LCI“, rašo „Ukrainska Pravda“. Jis teigė, kad nebijo Rusijos ir Ukrainos karo išsiplėtimo iki pasaulinio masto.
„Rusai yra per silpni tam.
NATO vadovas ragina 400 proc. padidinti aljanso oro gynybą
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rengia kalbą, kurioje ketina paraginti 400 proc. padidinti transatlantinio aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgumus, reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę.
„Ukrainoje matome, kaip Rusija vykdo terorą iš viršaus, todėl stiprinsime skydą, kuris saugo mūsų dangų“, – M. Rutte planuoja pasakyti kalboje Londone įsikūrusiame analitiniame centre „Chatham House“, sakoma pranešime, kuriami cituojami jo žodžiai.
Tyrimas dėl galimai nutekintų NATO susitikimo Vilniuje duomenų – vis dar be įtariamųjų
Praėjus beveik dvejiems metams, teisėsauga tebetęsia ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų duomenų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau įtarimai jame vis dar niekam nepateikti.
„Ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo (...) bei neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (...) yra tęsiamas, analizuojami ir vertinami tyrimo metu gauti duomenys“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Šakalienė pakvietė Prancūziją prisidėti prie NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė Briuselyje dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime, kuriame daugiausiai dėmesio buvo skirta įsipareigojimams didinti NATO gynybos išlaidas ir NATO stiprinimo klausimams ruošiantis viršūnių susitikimui Hagoje.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, susitikimo metu ministrai sutarė dėl naujų pajėgumų tikslų, kurie nustato išteklius, pajėgas ir gebėjimus, reikalingus kolektyvinės gynybos planų įgyvendinimui.
JAV paskyrė naują NATO pajėgų Europoje vyriausiąjį vadą
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskyrė amerikiečių generolą naujuoju vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje, taip išsklaidydamos nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali atsisakyti svarbiausio vaidmens, kurį jis atlieka nuo pat aljanso įkūrimo laikų.
Oro pajėgų generolą Alexusą Grynkewichą paskyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir patvirtino 32 NATO sąjungininkės, sakoma JAV gynybos departamento ir NATO pareiškimuose.
Latvija mokyklose įveda karinį mokymą: ruošiasi galimoms grėsmėms
Siekdamos apsisaugoti nuo grėsmių, Lenkija ir Baltijos valstybės stiprina ES išorinę sieną tankų užtvaromis ir minų laukais. Tuo tarpu Latvija mokyklose jau įvedė privalomą karinį mokymą, rašoma „Euronews“.
Latvijos didžioji kaimynė Rusija kelia baimę: daugelis Baltijos valstybių gyventojų bijo, kad Maskva gali planuoti puolimą ir čia. Todėl Latvija, Estija ir Lietuva kartu pradėjo „Baltijos gynybos linijos“ statybą. Vien Latvijos pasienio įtvirtinimai kainuos 303 mln. eurų.
NATO susitarė dėl didžiausios ginklavimosi programos nuo Šaltojo karo laikų
NATO šalys susitarė dėl didžiausios persiginklavimo programos nuo Šaltojo karo laikų, naujienų agentūrai „dpa“ ketvirtadienį pranešė su derybomis susipažinę šaltiniai.
Programoje numatyta ateinančiais metais smarkiai didinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Rusijai toliau keliant didelę grėsmę Vakarų kariniam aljansui.
NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teigimu, pagrindinės prioritetinės sritys yra ilgojo nuotolio ginklų sistemos, oro gynyba ir mobiliosios sausumos pajėgos.
Rusija pasmerkė „provokuojančias“ NATO karinio jūrų laivyno pratybas Baltijos jūroje
Rusija trečiadienį sukritikavo rytoj prasidedančias ir dvi savaites truksiančias NATO karinio jūrų laivyno pratybas Baltijos jūroje, pavadindama jas „provokuojančiomis“.
Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško apkaltino Vakarų aljansą, neva šio kasmetinės pratybos „BALTOPS“ yra skirtos pasirengti konfrontacijai su Rusija.
Galvosūkis NATO: kaip per viršūnių susitikimą elgtis su Ukraina?
Kaip sutikti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį NATO viršūnių susitikime Hagoje ir išvengti nesusipratimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu? Ką pasakyti apie Kyjivo norą įstoti į Aljansą?
NATO artėjant prie susitarimo dėl išlaidų gynybai didinimo, dar viena sudėtinga problema gali užgožti po trijų savaičių vyksiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu: ką daryti su Ukraina?
Prieš metus Vašingtone susitikę NATO lyderiai parodė pagarbą V. Zelenskiui, pažadėjo daugiau karinės įra...
NATO vadovas: Rusija nėra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti sąlygas Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako Rusiją nesant tokioje pozicijoje, kad ši galėtų diktuoti sąlygas Ukrainai.
„Ne, tikrai ne, – sakė Aljanso vadovas antradienį LRT transliuotoje „Dienos temoje“, paklaustas, ar Rusija yra tokioje pozicijoje, kad galėtų kelti Ukrainai reikalavimus. – Rusija yra agresorius, o agresorius niekada neturėtų diktuoti sąlygų.
Rutte ragina didinti finansavimą gynybai: jei rusai laimės, tebeturėsite pinigus, bet reikės kalbėti rusiškai
Daliai NATO narių nerimaujant, kad siekis padidinti išlaidas gynybos reikmėms yra per didelis, Aljanso Generalinis Sekretorius Markas Rutte teigia, kad kitu atveju būtų sunku pažaboti Rusiją. Pasak jo, dabartinėje situacijoje sąjungininkėms užtektų padidinti išlaidas iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant atgrasyti potencialų Kremliaus puolimą.
NATO patvirtino, kad Ukraina pakviesta į viršūnių susitikimą Hagoje
NATO pakvietė Ukrainą į Aljanso viršūnių susitikimą birželio pabaigoje. Jis galįs patvirtinti, „kad Ukraina bus su mumis Hagoje“, agentūrai AFP antradienį sakė NATO atstovas. NATO viršūnių susitikimo darbotvarkė bus paskelbta „tinkamu laiku“, pridūrė jis.
Pastaruoju metu buvo daug diskutuojama apie Ukrainos dalyvavimą viršūnių susitikime Hagoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo abiejuose ankstesniuose viršūnių konferencijose Vilniuje ir Vašingtone.
Gitanas Nausėda apie galimą laiką gynybai stiprinti: „Turėtume kalbėti apie 3-5 metus“
Pirmadienis buvo neeilinė diena Vilniuje – į sostinę atvyko keliolikos NATO šalių lyderiai tartis dėl artėjančio viso NATO viršūnių susitikimo. Rytinės NATO valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo spausti vakarų ir pietų Europos šalis didinti išlaidas gynybai – vadinamąsias grindis kelti nuo 2 iki 5 procentų BVP.
Tai reikštų dešimtis ir net šimtus milijardų eurų papildomai kasmet.
DIENOS PJŪVIS. Ar NATO sugebės užtikrinti saugumą – ką rodo susitikimas Vilniuje?
Vilniuje pirmadienį įvyko „Bukarešto devyneto“ (B9) ir Šiaurės šalių bei Ukrainos viršūnių susitikimas. Jo dalyviai ragina didinti paramą Ukrainai ir per artėjantį NATO viršūnių susitikimą Hagoje (Nyderlandai) susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai.
Susitikimo metu „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei toliau remti Ukrainą kare su Rusija.
Linas Kojala apie viršūnių susitikimą Vilniuje: dėl vieno susitarti – būtina
NATO šalių vadovai ir organizacijos generalinis sekretorius Markas Rutte Vilniuje tariasi, kaip didins Aljanso pajėgumus. Ar galime tikėtis gerų žinių?
TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovu Linu Kojala.
Kaip suprantu, pagrindinis dalykas, apie kurį bus kalbamasi, tai 5 proc. BVP gynybai NATO valstybėse, 3,5 proc. kariniams poreikiams.
NATO naikintuvai 12 kartų kil lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę 12 kartų kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Gegužės 26 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti dviejų rusų šturmo lėktuvų SU-24, kurie pakilo iš Kaliningrado eksklavo ir į jį grįžo.
NATO lyderiai Vilniuje: nėra požymių, kad JAV atitrauks karius iš rytinio sparno
Vilniuje susirinkę NATO sąjungininkų lyderiai teigia, jog nėra jokių požymių, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ketina atitraukti karius iš rytinio Aljanso sparno.
Taip jie kalbėjo po Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimo, kuris pirmadienį vyko sostinės Valdovų rūmuose.
„Per pastaruosius 6–7 mėnesius turėjau keletą progų pasikalbėti su prezidentu (Donaldu – BNS) Trumpu, taip pat kalbėjau su jo sekretoriais, ypač su (gynybos sekretoriumi Pete'u – BNS) Hegsethu.
Vilniuje pasirašytas memorandumas: svarbūs įsipareigojimai, kurie Rusijai nepatiks
Pirmadienį Vilniuje vykstančio šalių viršūnių susitikimo metu „Bukarešto devintuko“ bei Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis gynybai skirti bent 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei toliau remti Ukrainą kare su Rusija.
Apie tai skelbta ir anksčiau, kai NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc.
Markas Rutte Vilniuje: dėl Ukrainos narystės sutarė visi sąjungininkai, tai nėra taikos derybų dalis
Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) sako, kad dėl Ukrainos narystės sutarė visi sąjungininkai ir tai negali būti suprantama kaip taikos derybų dalis.
Taip Aljanso vadovas kalbėjo Rusijai kaip vieną iš taikos sąlygų keliat NATO įsipareigojimą kariniam blokui nesiplėsti labiau į Rytus.
„Kalbant apie Ukrainą, Vašingtone visos 32 sąjungininkės aiškiai įsipareigojo, kad Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas.
Vilniuje vyks viršūnių susitikimas: lankysis Zelenskis, Rutte ir dar 13 šalių vadovai
Pirmadienį Valdovų rūmuose vyks prezidento Gitano Nausėdos rengiamas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai.
Susitikimo metu bus aptartas Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Ekspertai perspėja: Rusija ruošiasi galimam karui su NATO
Kremlius toliau rengia Rusijos visuomenę ir gynybos pramonę ilgai trunkančiam karui su Ukraina ir galimai būsimam karui su NATO, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
Anot analitikų, gegužės 30 d. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį Rusijos vyriausybei atimti gynybos pramonės įmonių akcininkų teises, jeigu įmonė karo padėties metu nevykdo valstybės gynybos užsakymų.
NATO iš Estijos ruošiasi pulti Sankt Peterburgą? Skleidžiamas melagingas vaizdo įrašas
Internete platinamame vaizdo įraše klaidingai teigiama, kad britų tankai, susirinkę Estijos sostinėje Taline pagal NATO planą ruošiasi „pulti“ Rusijos miestą Sankt Peterburgą, rašoma „Euronews“.
Vienas įrašas, kuriuo pasidalinta šia informacija, buvo peržiūrėtas net daugiau kaip 800 tūkst. kartų.
Po šios melagienos paskelbimo „X“, įraše nebuvo pateiktas joks įspėjimas ar pastaba, kad tai yra klaidinga informacija.
„Nuraminti europiečius“: Trumpas nusprendė išlaikyti JAV vadovavimą NATO Europoje, skelbiama „Reuters“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas informavo NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, kad kitas NATO pajėgų Europoje vadas bus paskirtas iš JAV kariškių gretų, rašoma „Reuters“. Šiuo sprendimu siekiama nuraminti Europos sąjungininkus ir dalį respublikonų, susirūpinusių dėl galimo amerikiečių buvimo žemyne susilpninimo.
Budrys apie Rusijos reikalavimą blokuoti NATO plėtrą: tai dar vienas noras nukreipti dėmesį
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos reikalavimas blokuoti NATO plėtrą į Rytus yra tik dar vienas bandymas laimėti laiko. Taip, pasak užsienio reikalų ministro, plataus masto agresiją Ukrainoje pradėjusi šalis siekia išvengti Vakarų ruošiamų sankcijų.
„Tai (Rusijos reikalavimas blokuoti NATO plėtrą – ELTA) yra dar vienas noras nukreipti dėmesį nuo esmės. Esmė yra paliaubos, kurios turi būti pasiektos.
Atšovė, kodėl pačiai Rusijai naudinga NATO plėtra: „Ten, kur NATO šalia, karo nėra“
JAV atstovui Keithui Kelloggui pareiškus, kad „JAV supranta Rusijos nerimą dėl NATO plėtros“, situaciją pakomentavo Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky: „Pačiai Rusijai naudinga NATO plėtra“.
„NATO plėtra atitinka Rusijos saugumo interesus. Ten, kur Rusija ribojasi su NATO valstybėmis, karas nevyksta. Kituose regionuose – vyksta“, – savo žinutėje „X“ tinkle pareiškė Čekijos atstovas.
