nato

NATO perspėjo, kad Rusija slepia gyvybiškai svarbius duomenis, reikalingus mokslininkams, apie klimato kaitos mastą ir padarinius Arktyje, rašo „Financial Times“. Duomenys reikalingi, kad mokslininkai galėtų modeliuoti klimato kaitą. Arktis yra strategiškai svarbus regionas ir sparčiai šyla. „Jie slepia dalį svarbios informacijos, kuri reikalinga (klimato – red. past.) ataskaitoms rengti“, – „Financial Times“ sakė aukšto lygio NATO pareigūnas.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 21 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivio AN-72. Tačiau galiausiai šis naikintuvų skrydis pervestas į mokomąjį skrydį.

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

Rusija patyrė didelių nuostolių pradėtame kare Ukrainoje, tačiau Kremlius vis dar turi galingų pajėgų, kurios invazijos metu iš esmės liko nepaliestos, pareiškė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli. C. Cavoli, kaip rašo „Business Insider“, sako, kad Rusijos pajėgų vykdomos karinės operacijos ir suduodami smūgiai turėtų būti vertinami visos Kremliaus karinės struktūros kontekste.

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

 Estijos premjeras Kristenas Michalas antradienį paragino NATO sąjungininkes iki 2025-aisiais metais Hagoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo padidinti gynybos išlaidų tikslą bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Po Taline įvykusio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte K. Michalas pareiškė, kad dabartinis tikslas gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP nebeatliepia „šiandieninės saugumo situacijos realybės“. „Visos sąjungininkės turėtų išleisti bent 2,5 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 14-ąją NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti karinio transporto orlaivio AN-72 ir dviejų orlaivių AN-26, spalio 15-ąją – oro tanklaivio IL-78. Spalio 17 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti naikintuvo SU-27, orlaivis neperimtas ir neatpaž...

Vokietija pirmadienį atidarė naują NATO karinių jūrų pajėgų vadavietę, siekiant didinti gynybinę parengtį Baltijos jūros regione tuo metu, kai Rusija toliau kariauja Ukrainoje. Vokietijos vadovaujama Baltijos jūros regiono vadavietė (The Commander Task Force Baltic) bus „pasirengusi valdyti karines jūrų operacijas taikos, krizės ir karo metu“, sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

 Lietuvos kariuomenės analitikai praėjusį mėnesį nustatė 226 priešiškus informacinius atvejus nukreiptus prieš Lietuvą ir NATO, daugiau nei pusė fiksuotų atvejų – karinio pobūdžio temomis, apie tariamą Aljanso keliamą grėsmę Rusijai. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai bei propagandistai akcentavo paramos Ukrainai temą, didelio dėmesio sulaukė diskusijos dėl leidimo Ukrainai naudotis ilgojo nuotolio raketomis, atakuojant į Rusijos gilumą.

Tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė galėtų sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 3-ąjį straipsnį, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.

Rumunija pranešė ketvirtadienio vakarą pakėlusi į orą keturis naikintuvus, kai radarai danguje užfiksavo nežinomą objektą. Pasak Gynybos ministerijos, nedidelis objektas artėjo nuo Juodosios jūros ir 14 km įsiskverbė į Rumunijos oro erdvę. Į rytus nuo Amzačos miesto radarų signalas buvo prarastas. Rumunijos – NATO narės ir Ukrainos kaimynės – užsienio reikalų ministerija dėl pakartotinio oro erdvės pažeidimo apkaltino Rusiją.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje ragino aljanso šalis skirti gynybai 3 proc. nuo BVP ir ieškoti kūrybingų sprendimų, remiant Ukrainos gynybos pramonę. „Mes prisiimame finansinę atsakomybę už savo saugumą. Tačiau, esminis pokytis atgrasant Rusiją ir užtikrinant efektyvią gynybą bus pasiektas tik kolektyvinėmis visų Aljanso narių pastangomis, įsipareigojimu didinti finansavimą ir vystyti karinius pajėgumus.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį renkasi Briuselyje, kur įvyks dvi dienas truksiantis susitikimas aptarti karą Ukrainoje, aljanso gynybos planus ir gynybos pramonės gamybos klausimus. Gynybos ministrų posėdžiui pirmą kartą pirmininkaus naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šią savaitę vyksiančio vizito Berlyne metu susitiks su pagrindinių NATO sąjungininkių, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos, vadovais, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.  Penktadienį įvyks susitikimas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), rašoma J. Bideno dienotvarkėje.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime. Jame ministrai ketina aptarti aktualiausius NATO gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime daug dėmesio ketinama skirti ir naujiems NATO gynybos planams, oro gynybos situacijai, paramos Ukrainai klausimams.

NATO neplanuoja „artimiausiu metu“ pakviesti Ukrainos prisijungti prie Aljanso, nors tai yra pirmasis prezidento Volodymyro Zelenskio pristatyto pergalės plano punktas.

Maskva trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujai pristatytą pergalės planą, teigdama, kad jis gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą. „Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

NATO pastangos smarkiai išplėsti artilerijos amunicijos gamybos pajėgimus juda į priekį. Aljanso duomenimis, realu, kad šiais metais NATO teritorijoje bus pagaminta 2 mln. 155 mm kalibro sviedinių. Tai yra gerokai daugiau nei anksčiau, prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį gynybos ministrų susitikimą sakė NATO atstovas. Kartu jis pripažino, kad amunicijos vis dar pagaminama per mažai ir ji dar yra per brangi.

Vokietija planuoja atidaryti naują karinių jūrų pajėgų taktinę vadavietę Baltijos jūroje, jos tikslas – sustiprinti NATO gynybinę parengtį regione, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį oficialiai atidarys vadavietę Rostoko uostamiestyje, sakoma jos pranešime. Vokietija turi didžiausią NATO karinį jūrų laivyną Baltijos jūroje ir, pasak ministerijos, spalio 1 dieną prisiėmė regiono lyderės vaidmenį.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę kartą kilo atpažinti orlaivio, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Taip pat NATO pajėgos kartą patruliavo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Spalio 11 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti neidentifikuotą objektą, jo neaptikus, orlaivių pakilimas buvo pervestas į mokomąjį skrydį.

Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.

Pirmadienį prasideda dvi savaites truksiančios kasmetinės NATO branduolinės pratybos, kuriose dalyvaus 2 000 karių iš aštuonių oro bazių. Pratybų „Steadfast Noon“ metu virš Vakarų Europos vyks mokomieji skrydžiai, kuriuose dalyvaus 60 orlaivių. Tarp jų bus ir naikintuvų, gebančių gabenti Europoje dislokuotas JAV branduolines bombas, ir tolimojo nuotolio bombonešių, taip pat stebėjimo ir kuro papildymo orlaivių. Kovinė ginkluotė pratybose naudojama nebus, teigiama NATO pranešime.

Karas Ukrainoje išryškino būsimo Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Nuo Šaltojo karo laikų įtampa dar niekada nebuvo tokia didelė. Šiuo metu Rusija yra įsitraukusi į karą su Ukraina, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar sustojimo ženklų. Rusija pasimokė ir patobulėjo po katastrofiškos invazijos pradžios.

Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai. Ukrainos tarptautinių partnerių problemos, susijusios su Ukrainos pilotų apmokymu, gali lemti, kad šalis netrukus turės daugiau orlaivių nei žmonių, galinčių juos pakelti į orą užduotims atlikti.  Apie tai rašo „Business Insider“, cituoja UNIAN.

Kitą savaitę į susitikimą rinksis NATO gynybos ministrai, kurie imsis persvarstyti Aljanso dešimtmečių senumo politiką dėl santykių su Rusija, reaguojant į Kremliaus keliamą grėsmę.  Apie tai praneša „Politico“. NATO ir Rusijos santykiai NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po brutalios Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Į Klaipėdos uostą penktadienį aplauks penki NATO laivai, pranešė kariuomenė. Anot jos, iki pirmadienio Lietuvos uostamiestyje viešės nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmosios grupės vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Werra“ (Vokietija) ir priešmininiai laivai „Weilheim“ (Vokietija), „Lobelia“ (Belgija), „Willemstad“ (Nyderlandai) ir „Skalvis“ (Lietuva).  NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmos grupės junginio paskirtis – aprūpinti Aljansą nuolatiniais jūrų pajėgumais p...

Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė nemano, kad JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą kiltų problemų dėl Vašingtono paramos Ukrainai. „Baikite nerimauti dėl D. Trumpo prezidentavimo“, – sakė jis reporteriams Londone po pokalbių su britų premjeru Keiru Starmeriu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. M. Ruttė teigė gerai pažįstąs buvusį JAV prezidentą D. Trumpą ir žinąs, jog šis gerai supranta, ką reiškia ukrainiečių kova prieš Rusijos agresiją.

NATO kitą savaitę surengs ilgai planuotas dideles branduolines pratybas, ketvirtadienį pareiškė aljanso vadovas Markas Rutte, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, siekiant atgrasyti Ukrainos sąjungininkus vakaruose nuo minčių leisti Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų ginklus.

Spalio 1 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino nedidelį fiksuoto sparno orlaivį. Kaip praneša Kraštos apsaugos ministerija, orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Fedetacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skydžių skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Buvęs tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas įspėja europiečius, kad, jei sugrįš į Baltuosius rūmus, D. Trumpas sieks JAV pasitraukimo iš NATO. „Manau, kad tai nėra tušti D. Trumpo grasinimai išstoti iš NATO. Jis kalba rimtai“, – sakė J. Boltonas interviu Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. Anot jo, jau 2018 m. per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje D. Trumpas buvo labai arti šio žingsnio.

NATO rengia masinės evakuacijos ir gelbėjimo planus būsimo karo su Rusija atveju, pareiškė NATO logistikos vadovybės vadovas generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionės į Vašingtoną metu atsirado „preliminarių ženklų“, kad Joe Bidenas savo kadencijos pabaigoje yra pasirengęs daryti įtaką dėl Ukrainos kandidatės į NATO statusą. Apie tai skelbia leidinys „Financial Times“, remdamiesi savo šaltiniu.

Naujasis NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog Aljanso parama Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, nesusvyruos. „Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius. „Putinas turi suprasti, kad mes nepasiduosime, kad norime, jog Ukraina nugalėtų“, – nurodė jis.

Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte antradienį pradeda eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, tokiu metu, kai Vakarų karinis aljansas išgyvena kritinį momentą likus kelioms savaitėms iki svarbių JAV rinkimų. 57 metų M. Rutte pakeis Jensą Stoltenbergą, kuris, dešimtmetį vadovavęs NATO, susidūrė ir su Rusijos karu Ukrainoje, ir su augančia Kinijos galia, ir pirmąja Donaldo Trumpo kadencija Vašingtone.

Rusija aktyviai kišasi į Baltijos šalių vidaus reikalus, skelbia portalas „Kyiv Independent“. 2024 m. sausį Estijos vidaus saugumo tarnyba (ISS arba Kapo) suėmė estų profesorių, įtariamą buvus Rusijos šnipu, ir vėliau nuteisė jį šešeriems metams kalėjimo. Tuo pačiu metu Maskva didina įtampą Baltijos jūroje. GPS trukdžiai, dingę plūdurai – tai tik keletas pastarojo meto įvykių, keliančių susirūpinimą dėl Kremliaus ketinimų regione. „Rusijos žvalgyba yra visur.

Suomija įkurs svarbią NATO bazę mažiau nei už 200 km nuo sienos su Rusija, taip „siųsdama žinią“ savo rytinei kaimynei, penktadienį pranešė Gynybos ministerija. Praėjusiais metais Suomija tapo NATO nare, nutraukusi dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Rugsėjo 26 d., Ščecine, Lenkijoje, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas kartu su Vokietijos gynybos ministru Boris Pistorius, Lenkijos gynybos ministerijos sekretoriumi Stanisław Wziątek ir Danijos atstovu pasirašė ketinimų laišką dėl derybų, kuriomis Lietuva sieks tapti ketvirtąja pagrindine šalimi (angl. framework nation) NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietėje (angl.

Ukrainos pergalės plane pateikiama aiški vizija, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, vienas iš svarbiausių plane pateikiamų punktų yra Ukrainos narystė NATO. Anot jo, Pergalės planą sudaro karinė ir diplomatinė dalys. „Turime turėti pranašumą mūšio lauke, kad priverstume V. Putiną nutraukti karo veiksmus. Mes labai stengiamės.

NATO oro policijos Baltijos šalyse naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir palydėti galimai skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Keturiais iš šių atvejų buvo atpažinti po vieną arba kelis skraidę Rusijos naikintuvai, skridę iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį arba atvirkščiai ir buvę be skrydžio plano ir be įjungto radiolokacinio atsakiklio.

Trečiadienį NATO rytinio flango gynybos ministrai paragino kolektyviai reaguoti į pasikartojančius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, nukreiptų į Ukrainą, pažeidimus jų oro erdvėje. 2022 m. vasarį įsiveržusi Rusija beveik kasdien dronais ir raketomis puola Ukrainą, įskaitant teritorijas, esančias netoli vakarinių Ukrainos sienų su Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu antradienį, kaip skelbiama, atvyko į Iraną. Svarbiausios dienos naujienos: 23:30 | Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų Rugsėjo 17 d. duomenimis, Ukrainoje gesinama 20 miškų gaisrų, sunkiausia padėtis – Poltavos ir Charkivo srityse. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Praėjusią parą Ukrainoje užgesinta daugiau kaip 50 gaisrų, tačiau dar 20 tebegesinama.

Savaitgalį Prahoje įvyko NATO aljanso narių kariuomenių vadų ir karinių atstovų susitikimas, kurio vienas iš tikslų buvo išrinkti būsimą generalinį tarptautinio karinio štabo direktorių. Daugumos sprendimu, juo taps Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas generolas majoras Remigijus Baltrėnas. NATO aljanso narių kariuomenių vadų ir karinių atstovų pasitarimuose aljanso strateginiais klausimais dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas visapusišką Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „lūžio tašku“ ir mano, kad aljansas galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią karui. Tai jis pareiškė duodamas interviu Vokietijos naujienų leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, praneša „Ukrinform“. Paklaustas, ką galima ar reikėjo daryti kitaip, kad karo būtų išvengta, politikas atsakė: „Gaila, kad sąjungininkai ir ypač NATO anksčiau nepadarė daugiau, kad sustiprintų Ukrainą.

Nurodydama į savo branduolinę ginkluotę, Rusija įspėjo Jungtines Valstijas ir NATO dėl Ukrainos siekio ilgojo nuotolio vakarietiškus ginklus naudoti smūgiams prieš taikinius giliai Rusijos teritorijoje. „Tai ne žaidimas. Faktas yra tas, kad NATO tiesiogiai dalyvaus priešiškuose veiksmuose prieš branduolinę valstybę. Manau, kad neturėtumėte to pamiršti, reikėtų pagalvoti apie padarinius“, – JT Saugumo Taryboje sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino bendražygis apkaltino NATO jau prisidėjus prie karinių veiksmų Ukrainoje, rašo „Newsweek“. Rusijos Valstybės Dūmos, žemųjų parlamento rūmų, pirmininkas Viačeslavas Volodinas šiuos komentarus išsakė „Telegram“ ir pareiškė, kad NATO aktyviai dalyvauja priimant karinius sprendimus Ukrainoje.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras išvyksta į Prahą, kur dalyvaus tris dienas truksiančioje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) Karinio komiteto 32 aljanso valstybių narių kariuomenių vadų konferencijoje. Pranešama, kad 3-jų sesijų, kurioms pirmininkaus NATO karinio komiteto pirmininkas adm.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos sutarė bendradarbiauti kovodamos su priešiškomis hibridinėmis Rusijos atakomis prieš NATO sąjungininkus. Tai nurodoma JAV Valstybės departamento ketvirtadienį paskelbtame bendrame Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Vilniuje viešėjusio JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Kurto Campbello (Kurto Kempbelo) pareiškime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, anot žiniasklaidos, taps naujuoju Miuncheno saugumo konferencijos vadovu. Žinių portalo „Politico“ duomenimis, jis šias pareigas pradės eiti po 2025 m. vyksiančio susitikimo. Remiantis pranešimu, nuo 2022 m. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko pareigas einantis Christophas Heusgenas atsistatydins, o buvęs ilgametis pirmininkas Wolfgangas Ischingeris liks Miuncheno saugumo konferencijos fondo tarybos pirmininku.