Tačiau kokie produktai iš tikrųjų laikomi ekologiškais? Kokie reikalavimai jiems keliami?
Ekologiškas turi būti visas procesas
„Kad produktas būtų vadinamas ekologišku ir atitinkamai ženklinamas – jis turi būti sertifikuotas kaip ekologiškas. Taigi turi atitikti tam tikrus taisyklėse nustatytus kriterijus“, – aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.
Jos teigimu, ekologiškas turi būti visas procesas – nuo auginimo, gamybos iki platinimo. Auginama turi būti be sintetinių cheminių trąšų, pesticidų, palaikant dirvožemio gyvybingumą.
„Draudžiami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Laikomiems gyvūnams duodamas ekologiškas pašaras, užtikrinamos natūralios augimo sąlygos ir gerovė. Maistas perdirbamas nenaudojant sintetinių priedų, konservantų, dažiklių, cheminių kvapiųjų medžiagų“, – pasakojo V. Andrulė.
Anot jos, ekologiškų produktų gamintojai yra periodiškai tikrinami nuo žaliavų iki galutinio produkto, gamybos vietų, sandėliavimo, dokumentų:
„Tam, kad įsitikintume ar produktuose nėra draudžiamų medžiagų, – patikrinimų metų yra imami mėginiai ir atliekami laboratoriniai tyrimai.“
Gyventojai rinktųsi, jei tik rastų
Ekologinės gamybos tikslas – gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, taip pat saugoti aplinką ir taupiai naudoti išteklius. Taigi tai yra saugus žmogui ir draugiškas aplinkai maistas.
„Viena ryškiausių mūsų laikmečio vartojimo tendencijų – vis didėjantis vartotojo sąmoningumas renkantis maisto produktus. Renkantis maisto produktus vis labiau lemia tvarumas, produkto kilmė, pagaminimo būdai.
Palankumas sveikatai – kitas pirkėjui aktualus aspektas. Klimato kaitos ir kitų aplinkos problemų kontekste svarbus tampa ir atsakingumas aplinkosaugos atžvilgiu“, – komentavo V. Andrulė.
Vis dėlto ji pripažįsta, kad Lietuvoje ekologiškų produktų vartojimas dar nėra pakankamas, nors stebimi teigiami pokyčiai ir augantis susidomėjimas.
„Ekoagros“ pernai atliko reprezentatyvųjį visuomenės nuomonės tyrimą. Jis parodė, kad beveik pusė apklaustųjų (t. y. 47 proc.), jei turėtų galimybę rinktis tarp įprastinės gamybos ar ekologiško produkto, rinktųsi ekologišką, jei tokių prekyboje rastų ir jei jų kaina būtų panaši kaip įprastinių produktų.
To paties tyrimo duomenimis, 28 proc. gyventojų yra labai svarbu, kad vaikai darželyje, mokykloje būtų maitinami ekologišku maistu, dar 35 proc. tai svarbu iš dalies.
O 43 proc. respondentų ekologiško maisto pasiūla maitinimo įstaigoje turėtų teigiamos įtakos rankantis vietą pavalgyti.
„Taigi turime dar didelę neišnaudotą rinką sertifikuotiems kokybiškiems maisto produktams – mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros institucijas, senelių namus, kariuomenę, viešbučių ir restoranų sektorių“, – vardija V. Andrulė.
Daugiausia ekologiškų plotų
2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, buvo sertifikuota beveik 43 tūkst. ha ekologiškai dirbamos žemės. Nuo tada ekologinės gamybos plotai po truputį vis augo ir 2024 m. Lietuvoje jau buvo 256,5 tūkst. ha ekologinės gamybos plotų.
„Per tuos du dešimtmečius būta įvairių periodų. Buvo, kai ekologinės gamybos plotų augimo kreivė šoktelėjo aukštyn. Arba kai stovėjo vietoje.
Praėjusiais metais Lietuvoje turėjome ekologinės gamybos augimą. Fiksuotas istorinis augimo šuolis pirminėje gamyboje – sertifikavome didžiausią užsiimančiųjų ekologiškų produktų auginimu skaičių per septyniolika metų“, – džiaugėsi „Ekoagros“ atstovė.
Anot jos, šiemet prognozės nuteikia dar optimistiškiau – laukiama, kad skaičiai bus apskritai rekordiniai nuo pat Lietuvos įstojimo į ES.
Europos Sąjungos teikiama parama reikšmingai prisideda prie ekologinės gamybos plotų augimo, skatindama aukštos kokybės, sveikatai naudingų maisto produktų gamybą.
Ekologinės gamybos ir pereinantys prie ekologinės gamybos plotai remiami pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ veiklas „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ bei „Ekologinis ūkininkavimas“.
Parama 2023–2027 m. laikotarpiui sudaro virš 315 mln. eurų. Ekologiniams ūkiams išmokos skiriamos už javus, daugiametes žoles bei daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
