Į Alytaus pabėgėlių iš Ukrainos centrą plūsta pirmieji ukrainiečiai bėgantys nuo karo – jau užregistruota 11 vaikų, ir 19 suaugusiųjų. Daugiausia moterys su vaikais. Tarp jų ir Nadyja.
„Mes taiki tauta. Ko tas Putinas nori, aš nežinau. Artimuosius palikau visus. Mamą. Vyrą. Mamą, tėtį. Baisu. Namus savo palikau. Kur gyvenau visą gyvenimą“, – pasakoja pabėgėlė iš Ukrainos Nadyja.
Nadyjos mažylei vos treji, o štai kiek sūnui nė nespėja pasakyti, mat berniukas ima karčiuoti ir jam skubiai iškviesti medikai.
„Medicininės pagalbos šiuo metu prireikė vienam atvykusiam vaikui, motina prašo, kad vaikas būtų apžiūrėtas, kadangi, sako, sušalo, karščiuoja, sloguoja, iškviesti medikai suteiks pirmąją pagalbą“, – teigia Alytaus pabėgėlių iš Ukrainos centro koordinatorius Mantas Struckas.
Ukrainietė, teatro režisierė Ksenija su mažyliu nuo karo pabėgusi moteris sunkiai tramdo ašaras. Juk ne ji, o vyras Stasas turėjo važiuoti į Lietuvą, aplankyti kolegas. Tačiau prasidėjęs karas visą scenarijų pakeitė – jai su vaiku teko palikti vyrą ir bėgti.
„Atsiprašau… Sunkiausia… Sunkiausia, kai tavo artimiausieji ne kartu. Kai tu nežinai, pamatysi tu juos ar ne. Mano tėvai Sevastopolyje, Kryme. Vyro mama Odesoje. Vyras Lvive. Kaip bus toliau, mes nežinome. Tik žinau, kad mes turim susivienyti. Mano pagrindinis darbas bus pasirūpinti kultūros žmonėmis, kurie ten liko“, – kalba pabėgėlė Ksenija.
Tiesa, moteris dėkinga ne tik ją su mažyliu priglaudusiai Alytaus miesto teatro vadovei. Dėkinga visiems, kas atlydėjo į Lietuvą. Kaip sako ukrainietę pasitikusi pusiaukelėje ir savo namuose priglaudusi lietuvė, kelionė buvo itin jautri.
„Viešbutyje, kai sužinojo, kad iš Ukrainos vyksta, atsisakė bet kokių pinigų, ryte prikrovė maisto. Viešbutyje valgėme kavinėje, žmogus išgirdo kalbą, priėjo, ką turėjo, tą davė – dvidešimt zlotų ir sako, čia jums“, – pasakoja Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.
„Iš Kijevo žmonės iš viso negali išvykti. Nes kiekvieną dieną miestas bomborduojamas. Tai po penkis šešis kartus per dieną vyksta. Ir jeigu jums sako, kad Ukrainoje tik karines bazes atakuoja, tai netiesa, kariaujama prieš taikius žmones. Atakuoja moteris, vaikus, taikią liaudį, pastatus. Ir mes turime suprasti, kad šiandien tai Kijevas, Žitomiras, o rytoj Vilnius, Amsterdamas ir visi kiti? Į tai reikia atsižvelgti“, – kalba Ksenija.
Į Lenkijos Ukrainos pasienį paramą nuvežęs, o iš ten ukrainietes su vaikais parvežęs vairuotojas Vitoldas dalijasi matytais įspūdžiais – sako vaizdai virpinantys širdį.
„Vyrai palydi iki sienos moteris, jos sėda į kitą automobilį. Visi verkia, moteris su trim vaikais, tai tie, kurie tokie laimingesni, tai yra viena versija, bet yra moterų, kurios su dviem ar trim vaikais, kurios nežino kur važiuoja, tai reiškia vyras pabučiavo palinkėjo sėkmės, išėjo kariauti. O kur, neaišku. Mes atvažiavom antrą valandą nakties, išlipi iš automobilio, ten šalta. Tamsu ir ten niekas nepritaikyta. Ne tai, kad moterims su vaikais, bet niekam nepritaikyta. Ir kai mums tas karas yra baisus skrolinant telefoną, tai įsivaizduokit, kaip jiems baisu, kai tankai per kojas važiuoja“, – pasakoja Vitoldas.
Tiesa, į Lietuvą jau atvykusius vaikus atitrūkti nuo minčių apie karą kiekvieną savaitgalį kviečia akcijos „Ukrainos vaikai Lietuvoje“ iniciatoriai. Mokyklinio amžiaus ukrainiečiai jau šį savaitgalį idėjos autorių laukiami Lietuvos vaikų ir jaunimo centre.
„Tie vaikai galėtų užsiregistruoti grupėje „Ukrainos vaikai Lietuvoje“, galima rasti tiek lietuviškai, tiek ukrainietiškai šią grupę. Kalbėsimės apie bendrą istoriją, valgysim picą, žiūrėsim kino filmus, ir, manau, kad sukursim tokią bendruomenę, kurioje jie tikrai jausis šilčiau, jie susiras draugų, jie bendraus, ir nusiteikę taip bendrauti kiekvieną savaitgalį, kiek jų bereikės“, – sako akcijos „Ukrainos vaikai Lietuvoje“ iniciatorius Laurynas Šeškus.
Prireikus, kaip sako iniciatoriai, susitikimai gali būti organizuojami ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Vilniuje, vėliau jeigu reikės ir visur kitur. Kol pas mus įkurdinami pabėgėliai, likusiems Ukrainoje vežami mūsų tautiečių suaukoti drabužiai, kiti šilti daiktai. Apie trisdešimt vilkikų po truputį juda iš Lietuvos. Kol kas vilkikai daiktus veža į Lenkijos sandėlius, ir lauks kada atsiras galimybė paramą perduoti Ukrainiečiams.
„Humanitarinis koridorius, dar jis nėra atidarytas. Kad galėtume vežti tiesiai ir sau ramiai, viskas procese viskas derinama. Čia ir dabar. Tikrai nėra maisto produktų, ar kažkokių kitokių maisto produktų ar kitokių gendančių produktų matėm, kad žmonės tai kokį šokoladą įvynioja, raštelį kokį gražų palieka, šito nesukontroliuosim, tikiuosi, kad labai gendančių produktų niekas neįdėjo“, – kalba Lietuvos raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.
Paramos rinkėjai sustabdė būtiniausių daiktų rinkimą. Ir sako kol kas esą nerenkantys nieko, ir prašantys žmonių nepykti dėl to, ir priduria, esą bet kurią akimirką paramos rinkimas gali būti atnaujintas.
