karas

Prieš galimas antras tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas Stambule kitą savaitę prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, jog nepaisant didelio kiekio su tuo susijusių pranešimų, realaus vyksmo yra labai mažai. „Jos (derybos – BNS) yra tokiame turbūt pseudoderybų taške, jeigu taip galima būtų pasakyti. Daug kalbama, daug pranešimų, tačiau realaus vyksmo yra labai mažai.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį, reaguodama į Rusijos ir Baltarusijos rengiamas pratybas „Zapad“. „Mes (...) ruošiamės, ruošiamės veidrodiniu principu „šešėliuoti“ tas jų pratybas. Rugpjūtis, rugsėjis bus mums padidintos parengties mėnesiai, kad išvengtume bet kokių eskalacinių dalykų, o jeigu būtų provokacijos, kad galėtume laiku reaguoti“, – interviu BNS sakė generolas.

JAV Senatas jau kitą savaitę gali pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Rusijai ir šalims, kurios perka rusišką naftą, būtų įvedamos griežtos sankcijos. Taip reaguojama į Kremliaus nenorą nutraukti ugnį Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikovos taip trokštamą taikos Ukrainoje susitarimą tik žaisdamas griežtą žaidimą su Vladimiru Putinu, sako „The Telegraph“ analitikas Con Coughlinas. D. Trumpas neseniai perspėjo Rusiją, kad ji žaidžia su ugnimi tęsdama atakas prieš Ukrainą. Nors perspėjimas yra gerai, jis gali taip ir likti niekiniu, jei JAV nesiims tvirtesnės pozicijos derybose su Rusija.

Rusija trečiadienį pasiūlė kitą pirmadienį Stambule surengti naują derybų su Ukraina ratą, per kurį būtų pateiktas taikos susitarimo planas, tačiau Kyjivas teigė, kad, norint, jog susitikimas duotų rezultatų, reikia iš anksto susipažinti su pasiūlymu.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios per daugiau kaip trejus metus kalėjimuose mirė daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių. Pasak žmogaus teisių grupių, Jungtinių Tautų (JT) ir Ukrainos vyriausybės pareigūnų bei vieno Ukrainos teismo medicinos eksperto, atlikusio dešimtis karo belaisvių skrodimų, smurtas Rusijos kalėjimuose tikriausiai prisidėjo prie daugelio šių mirčių, ir tai dar labiau patvirtina, kad Rusija sistemingai vykdo žiaurų elgesį su karo belaisviais.

Į karo komendantūras užsirašiusiems piliečiams piktinantis, kad nesulaukia kariuomenės dėmesio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) žada šiemet gerokai padidinti į kursus pakviestų asmenų skaičių. Kariuomenės atstovai savo ruožtu teigia, kad su kai kuriais užsirašiusiais asmenimis nepavyksta susisiekti dėl klaidingai pateiktų kontaktinių duomenų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“. Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos. „Neseniai mes surengėme įdomų smūgį prieš juos. Vienu metu mes smogėme 400 mažų dronų. Buvo sunaikinta daugiau nei 40 technikos vienetų vienu metu. Ir mes žengėme tokį žingsnį. Jis buvo panaudotas tik karinių pajėgų, tik mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. „Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.

Trečiadienį dronai vėl atakavo Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo suduotas smūgis dronų gamybos įmonei, taip pat technologijų parkui prie Maskvos. Pranešimai apie smūgius pasirodė rusų „Telegram“ kanaluose.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo naujausią pareiškimą, rašo „Ukrainska Pravda“. D. Medvedevas antradienį pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę dėl Rusijos režimo lyderio Vladimiro  Putino, tačiau nėra tikras, kaip turėtų elgtis toliau, rašo „Politico“. Įstatymų leidėjai mato galimybę taikyti daugiau sankcijų Rusijai, bet prezidentas yra neapsisprendęs. Putinas rizikuoja sugriauti tiltą tarp jo ir Trumpo D. Trumpas antradienį davė ženklą, kad jo kantrybė dėl V. Putino senka.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo.

Rusijos kaupiamos raketų atsargos, bepiločių orlaivių gamyba ir vykdomi pritaikymai rodo jos ketinimą tęsti karą Ukrainoje ir pasiekti savo karinius tikslus, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. ISW analitikai remiasi „The Economist“ informacija, grindžiama šaltiniais Ukrainos vyriausybėje, ir teigia, kad Kremlius šiuo metu turi 500 balistinių raketų atsargas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.

Vokietijos kancleris Friedrich Merz antradienį pasakė, kad neturi „jokių iliuzijų“ dėl greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos. „Mums gali tekti pasirengti, kad jis užtruks“, – po Turku mieste vykusio susitikimo su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo sakė F. Merzas. F. Merzo teigimu, nuo seno konfliktai paprastai baigdavosi, kai viena arba abi šalys karine arba ekonomine prasme visiškai išsekdavo. „Akivaizdu, kad šiame kare iki to vis dar labai toli“, – sakė jis.

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą....

Pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija per dvejus ar ketverius metus gali būti techniškai pasirengusi pradėti naują agresiją – šį kartą prieš Europą.  Tai interviu „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Olehas Ivaščenka.  „Mūsų manymu, su tuo sutinka ir mūsų kolegos Europoje, karo veiksmams pasibaigus, Rusijai prireiks nuo dvejų iki ketverių metų atgauti savo kovinį pajėgumą.

Lenkijos kariuomenė anksti pirmadienį, antrą naktį iš eilės, reaguodama į pranešimus apie rusų vykdomus smūgius Ukrainos teritorijoje, pakėlė savo naikintuvų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ vėliau pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „Lenkijos ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje baigta, o aktyvuotos pajėgos ir ištekliai grįžo prie įprastos operatyvinės veiklos“. Pareiškime priduriama, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

Gegužės dvidešimt penktosios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė didelio masto rusų antskrydį, numušdamos devynias kruizines raketas „Kh-101“ ir neutralizuodamos 288 nepilotuojamuosius orlaivius iš 355. Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos pranešė platformoje „Telegram“. Didelio masto ataka prasidėjo sekmadienį 20.15 val.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naudoja smūgius Ukrainos miestams ir agresyvią retoriką tam, kad pakenktų ukrainiečių moralei bei įtikintų Vakarus, jog Ukrainos remti neverta, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. ISW pastebi, kad Rusijos reikalavimai per pastaruosius trejus karo metus nepasikeitė, tačiau Rusijos puolimas žymiai sulėtėjo.

Buvusi JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“. Vladimiras Putinas pristatydamas pasauliui pirmąją Rusijos hipersoninę raketą parodė, kaip ji rėžiasi į neįvardytą pusiasalį. Jis buvo nepaprastai panašus į Floridą. Tą 2018 m. kovo dieną šalia JAV prezidento D.Trumpo stovėjo F. Hill, tuometinė prezidento patarėja Rusijos reikalais. „Tai patraukė Trumpo dėmesį“, – sako ji.

V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, tikina vokiečių apžvalgininkas Julianas Röpke.

Ukrainos prezidentasVolodymyras Zelenskis po antrą naktį iš eilės Rusijos surengtos masinės atakos sekmadienį paragino tarptautinius lyderius didinti spaudimą Maskvai.  „Be tikrai stipraus spaudimo Rusijos vadovybei šio žiaurumo neįmanoma sustabdyti. Sankcijos neabejotinai padės“, – socialiniuose tinkluose nurodė Ukrainos prezidentas.

Šių metų birželį Rusijos karinės pajėgos gali pradėti naują puolimą. Trijų Ukrainos regionų – Charkivo, Sumų ir Dnipro – teritorijoms kyla grėsmė. Vokečių karinis ekspertas Nico Langesas pasidalijo šiuo vertinimu leidinyje „Bild“. Jis pabrėžė, kad Maskva jau seniai planavo naują puolimą nuo birželio mėnesio, „kuris dabar prasideda“, nepaisant derybų su JAV lyderiu Donaldu Trumpu.

Europos lyderiai bando rasti būdą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais, nes panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nutraukti karinę pagalbą šaliai, kuri ginasi nuo Rusijos puolimo. Viena iš svarstomų galimybių – bendrijai pirkti amerikietiškus ginklus. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Dėl Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų atakų prieš Ukrainą buvo Lenkija pakėlė oro pajėgų lėktuvus. Apie tai X tinkle pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė. „Dėl Rusijos Federacijos atakos, kuria smogta į Ukrainos teritorijoje esančius taikinius, Lenkijos ir sąjungininkų aviacija pradėjo veikti mūsų oro erdvėje“, – rašoma pranešime.

Europos Sąjungos plėtros komisarė Marta Kos pareiškė, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje nėra tolimas siekis, bet strategiškai būtina sąlyga. Savo pastabas ji išsakė po to, kai Rusija praeitą naktį surengė masinę raketų ir dronų ataką Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad reikia naujų tarptautinių sankcijų, jog būtų galima priversti Rusiją sutikti nutraukti ugnį. Toks jo komentaras nuskambėjo po to, kai naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgius sostinėje Kyjive buvo sužeista 15 žmonių.

Per pastarąsias dvi dienas buvo išlaisvinti 697 Rusijos nelaisvėje laikyti ukrainiečiai. Tai dalis karo belaisvių, kuriuos siekta išlaisvinti pagal susitarimą apsikeisti tūkstančiu karo belaisvių. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas tai pabrėžė savo „Facebook“ įraše.

Rusijos karas prieš Ukrainą gali trukti kelis dešimtmečius, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Apie tai jis kalbėjo „Le Monde“, rašo UNIAN. Svarstydamas, kiek laiko reikės taikai Ukrainoje pasiekti ir stabilumui Europoje atkurti, jis pareiškė, kad reikia veikti remiantis trimis dalykais. „Pirma, turime atsižvelgti į tai, kad tai yra karas, kurį buvusi imperinė metropolija veda prieš tai, ką ji laiko nepaklusnia kolonija.

Penktadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko pirmasis belaisvių apsikeitimo „1 000 už 1 000“ etapas, rašo „Kanal 24“. Namo grįžo 390 ukrainiečių. Ukrainos ir Rusijos delegacijos Stambule susitarė dėl belaisvių mainų „1 000 už 1 000“ susitarė dar gegužės 16 d. „Grąžiname savo žmones namo. Įgyvendinta pirmoji susitarimo dėl 1 000 už 1 000 mainų dalis. Šis susitarimas buvo pasiektas susitikime Turkijoje, ir svarbu jį pilnai įgyvendinti. Šiandien – 390 žmonių.

Penktadienį Rusijos pajėgos į Odesos uostą paleido dvi balistines raketas, rašo UNIAN. Vienas žmogus žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti. Apie tai informaciją paskelbė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Dėl šiandienos Rusijos atakos žuvo uosto darbuotojas... Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų keturi yra sunkioje būklėje, du – vidutinio sunkumo, o dar du patyrė nesunkius sužalojimus.

Rusijos pajėgos Pokrovske ketvirtadienį nušovė du Ukrainos karius, rašo UNIAN. Anot leidinio, šią informaciją patvirtino Ukrainos generalinė prokuratūra. Turimais duomenimis, rusai šturmavo Ukrainos pozicijas Pokrovsko rajone. Ten keturi ukrainiečiai vykdė kovines užduotis. Per puolimą Rusijos kariai paėmė du ukrainiečius į nelaisvę ir miške netrukus juos nušovė. Kitų dviejų karių likimas nežinomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Gegužės 23-osios naktį Rusija pranešė apie nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžius keliuose regionuose, kurių metu suduota smūgių Jeleco akumuliatorių gamyklai ir Ivanovo Severno oro bazei. Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC skyrius Rusijoje. Lipecko gubernatorius Igoris Artamonovas nurodė, kad po drono smūgio viename iš Jeleco pramoninių rajonų kilo gaisras, pranešama ir apie galimas aukas. Jis pridūrė, kad „Jelece toliau dirba“ elektroninės karybos ir oro gynybos sistemos.

Savaitės pradžioje įvyko jau trečias pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris truko daugiau nei dvi valandas, o pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje bei galimos taikos derybos.

Chersono srityje sprogus automobiliui žuvo keturi Ramzano Kadyrovo kovotojai iš „Achmat“ padalinio, rašo „Kanal 24“. Informaciją patvirtino Ukrainos žvalgyba. Po sprogimo sekė pakartotiniai sprogimai Pranešama, kad incidentas įvyko antradienį, gegužės 20 d., tarp Skadovsko ir Antonivkos. Visi jie važiavo „UAZ Patriot“ automobiliu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Europos lyderiams pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nėra pasirengęs baigti karo, nes laiko save nugalėtoju. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, skelbia UNIAN. Tai leidiniui nurodė informuoti šaltiniai. Pažymima, kad tai yra pirmas kartas, kai D. Trumpas tiesiogiai pripažino šį faktą. „Šis pripažinimas buvo tai, ką Europos lyderiai jau seniai žinojo apie Putiną, bet pirmą kartą jie tai išgirdo iš Trumpo lūpų.

Izraelio pajėgos trečiadienį paleido įspėjamuosius šūvius, okupuotame Vakarų Krante lankantis užsienio diplomatams, pranešė kariuomenė, atsiprašiusi dėl incidento po to, kai Palestinos savivaldos atstovai apkaltino karius „tyčia“ apšaudžius delegaciją. AFP filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos Vakarų Kranto Dženino mieste, kuris dažnai tampa Izraelio karinių reidų taikiniu, matyti, kaip, pasigirdus šūviams, delegacija ir ją lydintys žurnalistai bėga slėptis.

Sumų srityje naktį rusai surengė dronų ataką rašo UNIAN. Dronai smogė dviem įmonėms, kilo gaisrai. Anot miesto mero Artemo Kobzaro, vienai įmonei smogė penki dronai, kitai – du. Sumų srities administracija pridūrė, kad dėl dronų smūgių buvo apgadintos elektros perdavimo linijos. Sumų srities administracijos vadovo Olegas Grigorovas teigimu, šiuo metu žinoma apie vieną nukentėjusįjį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu parodė, kaip toli iš tikrųjų yra proveržis dėl taikos Ukrainoje, rašo CNN. Dar svarbiau, anot straipsnio autoriaus Stepheno Collinsono, pokalbis iškėlė naujų klausimų apie tai, kiek D. Trumpas iš tikrųjų yra pasiryžęs įsitraukti. Pokalbis dar labiau padidino nesutarimus dėl karo pabaigos. Ukraina ir jos Europos partneriai siekia 30 dienų paliaubų, kad būtų laiko pradėti derybas dėl nuolatinės taikos sutarties.

Po pokalbio su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Europos lyderiais. Jis pranešė, kad turėjo pokalbį su Europos Komisijos (EK) pirmininke, Italijos premjere, Prancūzijos prezidentu, Ukrainos prezidentu, Suomijos prezidentu, Vokietijos kancleriu.

Po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ištarė stulbinančius žodžius, rašo CNN. Komentuodamas pokalbį žiniasklaidai, V. Putinas kalbėjo apie „konflikto priežastis“. Kaip pastebi leidinys, šie žodžiai stulbina, turint omenyje, kad V. Putinas tariamai siekia taikos. „Kremliaus vadovas grįžo prie pradžių – prie savo melagingos versijos, kad šį karą išprovokavo pernelyg greita NATO plėtra“, – komentare rašo Nick Paton Walsh.

Rusijos institucijos, jų pačių duomenimis, po natūralizacijos į karą Ukrainoje nusiuntė apie 20 000 migrantų. Kariniai tyrėjai reguliariai vykdo reidus, kad rastų naujai natūralizuotus vyrus, kurie nenori registruotis kariuomenėje, sakė Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas, kuriuo remiasi valstybinė naujienų agentūra TASS.

Užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia, kuris kartu su Ukrainos delegacija dalyvavo vykusiose derybose Stambule, teigė, kad Rusijos Federacijos atstovai elgėsi kaip gangsteriai. Kaip „SkyNews“ teigė S. Kyslycia, Rusijos delegacijai tiesioginėse derybose su Ukraina Stambule vadovavęs Vladimiras Medinskis tiesiogiai grasino Ukrainos atstovams. „Buvo baisus momentas, kai rusai pradėjo grasinti savo pašnekovams kaip gangsteriai.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nori susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu kaip įmanoma greičiau. Interviu „CBS News“ M. Rubio teigė, kad vienintelis būdas, kaip būtų galima pagreitinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos, yra asmeninis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas savo ruožtu išreiškė norą individualiam susitikimui su V. Putinu.