Karas

Ukrainos saugumo tarnybos dronai antrą kartą per savaitę atakavo „Shahed“ sandėlį Totorijoje, skelbia UNIAN. Sandėlis yra 1 300 km nuo Ukrainos. Jame saugomi patys dronai ir jiems skirti komponentai.

Europa, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, nuo gegužės iki birželio vėl padidino savo karinę pagalbą Ukrainai ir vis labiau pasikliauja savo gynybos pramone, o ne turimomis ginklų atsargomis, antradienį pranešė Kylio pasaulio ekonomikos institutas (IfW).  Europos valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį iki 2025-ųjų birželio pabaigos išsiuntė arba numatė 80,5 mlrd. eurų karinės pagalbos, palyginti su 64,6 mlrd.

Britų transliuotojas BBC išsiaiškino, kad tūkstančiai šiaurės korėjiečių yra siunčiami dirbti vergovės sąlygomis Rusijoje, jog užpildytų Rusijos invazijos į Ukrainą pagilintą didžiulį darbo jėgos trūkumą, antradienį paskelbtame straipsnyje rašo BBC Seulo korespondentė Jean Mackenzie. Maskva ne kartą kreipėsi į Pchenjaną, prašydama pagalbos kare. Rusijai prireikė Šiaurės Korėjos raketų, artilerijos sviedinių ir karių.

Trečiadienį Donaldas Trumpas virtualiai kalbėsis su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „Politico“. Pokalbį organizuoja Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Sudarytas pokalbių tvarkaraštis Pokalbis vyks prieš D. Trumpo susitikimą su Vladimiru Putinu. Jis numatytas penktadienį Aliaskoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad tikisi „konstruktyvių pokalbių“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, ir išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl to, kad šis atmeta galimybę daryti teritorines nuolaidas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nori laimėti laiko, o ne iš tikrųjų užbaigti karą. Apie tai jis pakomentavo pirmadienį po pokalbio su Kanados premjeru Marku Carney, rašo „Sky news“. Zelenskis: rusai nori laimėti laiko „Mes matome tą patį, ir akivaizdu, kad rusai tiesiog nori laimėti laiko, o ne užbaigti karą“, – sako jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo Rusijos kariuomenės veiksmus karo Ukrainoje pradžioje. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Trumpas pakomentavo rusų puolimą karo prieš Ukrainą pradžioje D. Trumpas pareiškė, kad jeigu karo pradžioje „rusai būtų važiavę greitkeliu, Kyjive būtų buvę per keturias valandas. Tačiau rusų generolas priėmė nuostabų sprendimą važiuoti per dirbamą žemę“, – sako jis.

Londono duomenimis, Rusijai pastaraisiais mėnesiais pavyko užimti šimtus kvadratinių kilometrų teritorijos Rytų Ukrainoje. Britų Gynybos ministerija savo reguliariai skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainos karą šeštadienį rašo, jog, labai tikėtina, kad rusų sausumos daliniai liepą užkariavo apie 500–550 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Panašus plotas esą užimtas jau ir birželį. Rusijos pajėgų prasiveržimų padaugėjo nuo kovo.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministras Davidas Lammy ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as šeštadienį surengs Europos ir JAV nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą, kurio metu bus aptariamas karas Ukrainoje, pranešė premjero Keiro Starmerio biuras.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) penktadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos Rusijos okupuotame Kryme smogė radarų stočiai, kuri yra Rusijos pažangios oro gynybos sistemos S-500 dalis. Šią savaitę šios tarnybos dronai smogė keliems Rusijos kariniams taikiniams Krymo pusiasalyje, įskaitant greitojo desanto laivą ir tris radarų stotis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad sprendimai dėl jo šalies, priimti be Ukrainos, neatneš taikos, ir atmetė galimybę užleisti teritoriją Rusijai. „Ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantui“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.

Žurnalistai nustatė 122 883 Rusijos karių, žuvusių per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą, pavardes, t. y. maždaug 2,5 tūkst. daugiau nei prieš dvi savaites. Tai teigiama bendroje Rusijos BBC tarnybos ir leidinio „Mediazona“ ataskaitoje, parengtoje remiantis viešai prieinamais duomenimis, praneša „Ukrinform“. Daugiau kaip pusė žuvusių – savanoriai, šauktiniai ir nuteistieji Ataskaitoje pažymima, kad 53 proc.

Europa ir Ukraina prieš viršūnių susitikimą Aliaskoje pristatė savo taikos planą, pabrėždama „raudonąsias linijas“, skelbia „The Wall Street Journal“....

Ukrainos sostinėje Kyjive palaidota rusų nelaisvėje mirusi žurnalistė Viktorija Roščyna. Artimieji, draugai ir kolegos pradžioje dalyvavo gedulo iškilmėse Mykolo katedroje, o tada Nepriklausomybės aikštėje miesto centre. Vėliau V. Roščyna palaidota Baikovės kapinėse. Per gedulo iškilmes karstas su jos palaikais nebuvo atidarytas – tai neįprasta ortodoksų tradicijoms. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po mirties apdovanojo žurnalistę Laisvės ordinu.

Ukrainos karinės žvalgybos padalinys smogė vienai vertingiausių Rusijos radiolokacinių stočių Kryme. Kaip skelbia „Ukrinform“, pataikyta į 98L6 „Jenisej“ stotį. Šis radaras yra retas ir brangus, naudojamas kaip Rusijos oro gynybos sistemos S-500 „Prometėjas“ dalis. Ši sistema gali būti naudojama su rusų sistemomis S-400 „Triumph“. Ši ataka yra reikšmingas smūgis rusų oro gynybos sistemos pajėgumams laikinai okupuotame Kryme.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas sureagavo į informaciją apie paliaubų pasiūlymus, kuriuos JAV neva perdavė Rusijai. Anot jo, Lenkijos portalo „Onet“ paskelbta informacija neatitinka realybės. Anot „Onet“, Maskva gavo palankų paliaubų pasiūlymą iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris, kaip teigiama, buvo suderintas su Europos valstybėmis.

Yra klausimų, kurie Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui yra svarbesni nei teritorijos, skelbia „The New York Times“. Anot leidinio šaltinių, galiausiai Maskvos įtaka Kyjivui V. Putinui atrodo svarbesnis klausimas už tai, kokias Ukrainos žemes kontroliuos Rusija. Apie tai leidiniui komentavo Kremliui artimi žmonės ir politikos analitikai.

Praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo Hirosimos bombardavimo, jį išgyvenęs 83-ejų Toshiyuki Mimaki britų naujienų portalui „Sky News“ sakė, kad pasaulis šiuo metu susiduria su „pavojingiausiu laikotarpiu“. Išaugusio branduolinių smūgių pavojaus kaltininkais Nobelio taikos premijos laureatas įvardija Rusiją, Šiaurės Korėją, Kiniją ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Kai JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos miesto, T. Mimaki buvo treji.

Kazlų Rūdoje iki 2030 metų iškils karinė infrastruktūra, tarp jos – stovyklavietės, logistinės aikštelės. Krašto apsaugos ministerija (KAM) trečiadienį pranešė į tai investuosianti daugiau nei 30 mln. eurų. Karinių vienetų priėmimo, susitelkimo ir tolesnio judėjimo infrastruktūra bus skirta NATO sąjungininkų kariams priimti.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nusprendė, kad jo pajėgos turėtų okupuoti visą Gazos Ruožą, pirmadienį pranešė žiniasklaida, didėjant kritikai dėl sunkios humanitarinės padėties šioje pakrantės teritorijoje. Pranešama, kad B. Netanyahu artimiausiomis dienomis planuoja konsultuotis su savo kabinetu ir karine vadovybe, kad gautų paramą šiam planui. Naujienų portalas Ynetnews.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulis turėtų siekti „režimo pasikeitimo“ Rusijoje, argumentuodamas, jog antraip prezidentas Vladimiras Putinas ir toliau destabilizuos savo kaimynus. „Manau, kad Rusija gali būti pastūmėta nutraukti šį karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirinko gerą laiką paskelbti ultimatumą Rusijos ržeimo lyderiui Vladimirui Putinui, sako „The Telegraph“ žurnalistas Con Coughlin. Maskvai liko mažiau nei dvi savaitės sutikti su paliaubomis arba susidurti su pasekmėmis. „Donaldas Trumpas negalėjo pasirinkti tinkamesnio laiko, kad paskelbtų naują terminą, iki kurio Rusija turi sutikti nutraukti ugnį ir užbaigti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainai Keitho Kelloggo dukra Megan Mobbz pakomentavo dar vieną masinį Rusijos puolimą prieš Kyjivą, skelbia „Ukrainska Pravda“. Ji pažymi, kad tokiomis atakomis Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas „tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę“. „Kyjivą masiškai atakuoja dronai. Neabejokite, tai yra Putino atsakas į prezidento Trumpo terminą. Jis tikrina Amerikos ryžtą ir stiprybę. Neturime pasijusti bejėgiai“, – socialiniuose tinkluose teigia ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori pasiekti susitarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo iki kitos savaitės, rašo „Sky News“....

Lietuvos karo akademijos psichologė-psichoterapeutė, atsargos majorė Rosita Kanapeckaitė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ akcentuoja, kad moterys jau dabar turi žinoti, kaip pasirūpins savimi karo ar ekstremalios situacijos akivaizdoje. Ekspertė pabrėžia, kad pradėti ruoštis reikėtų ne tiek susitelkiant į išgyvenimo krepšį, kiek sutelkiant dėmesį į pasirengimą veikti.

Oficialūs Kremliaus asmenys ryžtingai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą naują terminą, iki kurio Rusija turėtų susitarti dėl karo su Ukraina nutraukimo, ir pakartojo, kad Maskva suinteresuota tęsti karą, teigiama naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Rusija pareiškė turinti imunitetą Vakarų sankcijoms, tačiau tai taikoma tik seniems apribojimams, o naujosios Donaldo Trumpo sankcijos bus daug veiksmingesnės. Tai pareiškė respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, kuris yra vienas artimiausių JAV prezidento sąjungininkų.

Gazos Ruože prasideda badas, antradienį perspėjo JT remiami ekspertai, o „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad beveik 22 mėnesius trunkančio karo aukų skaičius perkopė 60 000 žmonių ribą. Į Sveikatos apsaugos ministerijos skaičius neįtrauktos mirtys nuo bado palestiniečių teritorijoje, kurioje nuo kovo iki gegužės mėnesio Izraeliui įvedus visišką pagalbos blokadą, humanitarinės sąlygos dar labiau pablogėjo.

Vladimirui Putinui pagaliau ima trūkti laiko, rašo „The Telegraph“. Naujas Donaldo Trumpo ultimatumas V. Putinui griauna visą Kremliaus strategiją Ukrainoje. Pirmadienį D. Trumpas paskelbė paskelbė naują ultimatumą Rusijai. Išreiškęs abejonių dėl V. Putino noro pasiekti paliaubas Ukrainoje, D. Trumpas paskelbė, kad savo 50 dienų terminą sutrumpins iki vos 10–12 dienų. Jei Rusija nepasikeis taikos link, gali įsigalioti antriniai muitai ir sankcijos.

Analitikų teigimu, padidėjusios gynybos išlaidos ir naujas Rusijos šauktinių įstatymas rodo, kad Kremlius laikosi vis agresyvesnės pozicijos ir rengiasi būsimam konfliktui su Europa bei NATO valstybėmis, rašo „Kyiv Independent“....

Rusijos propagandistė, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ pasiūlė „duoti signalą Vakarų politikams“, atimant Prancūzijos ambasadoriaus oficialią rezidenciją Maskvoje. Nuo sovietų laikų ji yra įsikūrusi istoriniuose pirklių Igumnovų namuose. „Man labai gaila kiekvieną kartą, kai važiuoju Didžiąja Jakimanka ir matau, man <...> gražiausią pastatą Maskvoje – nuostabų pirklių Igumnovų dvarą.

Rusijai sekmadienį apšaudžius Šyroka Balkos kaimą Chersono srityje, žuvo kaimo gyventojas. Apie tai pranešė Charkovo regiono prokuratūra „Telegram“ tinkle, kaip praneša „Ukrinform“. Remiantis tyrimu, liepos 27 d. apie 11:30 val. Rusijos kariai apšaudė Šyroka Balką Chersono srityje. Apšaudymo metu žuvo 54 metų vyras tuo metu buvęs lauke“, – pranešė agentūra. Kaip pranešta, liepos 27 d. Rusijos kariai apšaudė Chersono centrinį rajoną, sužeisdami moterį.

Ukrainos mobilioji priešlėktuvinės gynybos sistema, kovojanti su Rusijos bepiločiais orlaiviais, netrukus bus gerokai pakeista. Kovoje su šahedais ir žvalgybiniais dronais Ukrainos gynėjai naudoja stambaus kalibro kulkosvaidžius ir priešlėktuvinius pabūklus. Tačiau, jų manymu, ateitis priklauso dronams perėmėjams – tokiems, kurie gali sėkmingai kovoti su grėsmėmis ore. Kaip atrodo priešlėktuvinė gynyba Ukrainoje – naktiniame mūsų kolegų ukrainiečių reportaže.

Europa ir Lenkija turėtų būti pasirengusios galimai didelei konfrontacijai su Rusija iki 2027 m., šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis sakė, kad jo vyriausybė maksimaliai išnaudos ateinančius dvejus metus, kad stabilizuotų padėtį Lenkijoje ir užtikrintų saugumą. Ministras pirmininkas rėmėsi panašiu naujojo NATO vyriausiojo vado Alexuso Grynkewicho, su kuriuo neseniai kalbėjosi, vertinimu.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad užėmė antrą kaimą Dnipropetrovsko srityje. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Malijivkos vietovę Dnipropetrovsko srityje. Anksčiau liepą Rusija paskelbė, kad užėmė pirmą kaimą šioje Ukrainos centrinėje srityje. Dnipropetrovsko sritį, ypač jo sostinę Dniprą, Rusija nuolat apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją.

Naktį Rusija ir Ukraina apsikeitė ugnimi, Maskvai atakavus kelias Ukrainos sritis, žuvo mažiausiai vienas žmogus, o šeštadienį Rusijos pareigūnai pranešė, kad per dronų smūgį Rostovo srityje žuvo dar du žmonės. Dnipro meras Borysas Filatovas teigė, kad apšaudžius daugiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo vienas žmogus. Laikinai Rostovo gubernatoriaus pareigas einantis pareigūnas sakė, kad po ukrainiečių drono smūgio užsidegė automobilis.

Per naujus Rusijos dronų ir raketų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste buvo sužeisti keli žmonės, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė vietos valdžios pareigūnai. Charkivo meras Ihoris Terechovas per „Telegram“ pranešė apie sužeistuosius, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Keliomis valandomis anksčiau jis informavo apie gyvenamiesiems pastatams, sandėliams ir transporto priemonėms padarytą žalą.

Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos galėtų pralaužti ar įveikti Ukrainos gynybą, sako JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas. Apie tai jis kalbėjo „Studio West“, rašo UNIAN. Pasak jo, Ukraina jau įrodė, kad gali sulaikyti Rusiją – po 11 su puse metų trukusio karo Rusija kontroliuoja tik 19 proc. Ukrainos teritorijos. „Rusijos oro pajėgos vengia skraidyti Ukrainos oro erdvėje, o Rusijos Juodosios jūros laivynas praktiškai dingo iš operatyvinės arenos.

Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko ir Zaporižios srityse žuvo mažiausiai trys civiliai, penktadienį pranešė pareigūnai. Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose pražudė du vyrus, platformoje „Telegram“ parašė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas. Pasak jo, Pokrovske buvo sužeistas dar vienas žmogus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šaliai, kuri ir toliau kariauja su Rusijos pajėgomis, kasmet reikia daugiau nei 65 mlrd. JAV dolerių (55,4 mlrd. eurų). „Ukraina turi susidoroti su 40 mlrd. dolerių deficitu. Ukrainos bepiločių orlaivių gamybai šiuo metu reikia 25 mlrd. dolerių per metus. Tai jau yra 65 mlrd.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas sako, kad Ukraina įžengė į naują karo etapą, kuris skiriasi nuo 2022–2023 m. karo. Apie tai jis kalbėjo „LB Live“, rašo „Liga“. Anot jo, jei nebus pakeista gynybos strategija ir požiūriai į išteklių mobilizavimą, Rusijos karas prieš Ukrainą gali tęstis iki 2034 m. „Ukraina įžengė į naują karo etapą, ir jei nesirūpinsime ilgalaike gynyba, ginkluotas konfliktas gali užsitęsti dar dešimtmetį.

Ateities karuose didžiausią reikšmę turės naujos technologijos ir greitis, kuriuo bus įvaldyta jų naudojimo taktika. Tai turi būti itin pigūs ir itin didelio efektyvumo įrankiai, interviu LB.ua sakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Jis paaiškino, kad pagal NATO standartus vienam taikiniui perimti reikia trijų raketų. Vidutiniškai į Ukrainą vienu metu taikosi apie 500 dronų. Tam reikėtų 1500 raketų.

Izraelio centrinėje dalyje ketvirtadienį per įtariamą išpuolį automobiliui įsirėžus į autobusų stotelę, į ligoninę buvo nuvežti aštuoni sužeisti kariai, pranešė gelbėjimo tarnybos. Policija incidentą pavadino teroro ataka. Izraelio pirmosios pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ (MDA) darbuotojai teigė, kad 9 val. 25 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo gautas pranešimas, jog netoli Kfar Jonos miesto į autobusų stotelę įsirėžė automobilis.

Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis trečiadienį pareiškė, kad Maskva pasiūlė Kyjivui 24–48 valandų trukmės paliaubas. Anot jo, šios paliaubos siūlomas tam, kad abi pusės galėtų apsikeisti žuvusiais ir sužeistaisiais.

2026 m. Ukrainai gynybos tikslais reikės mažiausiai 120 mlrd. JAV dolerių (apie 102,6 mlrd. eurų). Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai per susitikimą su Ukrainos užsienio diplomatinių misijų vadovais pareiškė šalies gynybos ministras Denysas Šmyhalis. Kaip teigiama, visų pirma D. Šmyhalis išdėstė Ukrainos strateginius tikslus ir gynybos prioritetus, kuriuos anksčiau nustatė Ukrainos prezidentas. „Daugiau Ukrainoje pagamintų ginklų – 50 proc.

Donecko srityje, Torske, rusų pajėgos nušovė neginkluotą vietos gyventoją, skelbia „Kanal 24“. Anot Ukrainos pajėgų 63-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados, ukrainiečiai surengė atsaką okupantams ir likvidavo tris rusų karius, surengusius išpuolį.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad sprendžiant karą Ukrainoje dažnai girdimi tik skambūs pažadai bei antraštės, o ne realūs veiksmai. Apie tai jis kalbėjo interviu ukrainiečių portalui „Kanal 24“. Landsbergis: būsiu laimingas, kai ginklai, už kuriuos sumokėjo Europa ir pristatė amerikiečiai, bus panaudoti prieš Rusijos taikinius Vis dėlto, anot jo, svarbu neprarasti vilties, kadangi yra galimybė, jog situacija gali pasikeisti.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį paragino surengti 50 dienų kampaniją apginkluojant Ukrainą, kad būtų pasinaudota neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai pateiktu ultimatumu. Anksčiau šį mėnesį D. Trumpas pareiškė suteikiantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 50 dienų sudaryti taikos susitarimą su Kyjivu dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio karo arba JAV imsis sankcijų.

Vokietijos dienraščio „Welt“ publikacija sukėlė nerimo bangą. Esą Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada, net ir prasidėjus karui, negalėtų imtis gynybos veiksmų be parlamento sprendimo. Ar iš tiesų mūsų sąjungininkai tik stebės agresiją iš šalies? Apie tai, ar „popieriniu tigru“ vadinama Vokietija iš tiesų silpnesnė už Lenkiją, kaip rodo ginkluotės statistika, ir ką reiškia „du obuoliai vienoje kišenėje“ , TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.