karas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“, bet sako, kad jo prezidentavimo laikotarpiu jis neįvyks, rašo CNN.

Pašonėje vykstantis rusų pradėtas karas prieš Ukrainą ne vieną lietuvį privertė susimąstyti, kas vyktų su jo pinigais bankuose, jei karas prasidėtų pas mus. Daug kas baiminasi, kad išsigryninti pinigų pavyktų tik daliai gyventojų, kadangi bankomatuose tiesiog neužtektų grynųjų. O atsiskaitymai kortelėmis ar el. bankininkystė galbūt neveiktų išvis.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsipuolus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir apkaltinus Ukrainą dėl vykstančio karo, ekspertai sutaria, kad tai kelia didelius nuogastąvimus. Nors D. Trumpo kalboje žymiai daugiau neigiamų pareiškimų apie Ukrainą, o apie Rusiją – nė vieno žodžio, kai kurie politikos apžvalgininkai pažymi, kad D. Trumpo derybinė pozicija vis dėlto dar nėra iki galo aiški.

Rusai naktį vėl masiškai atakavo Ukrainą, rašo UNIAN. Paleista daugybė dronų, smogta Odesai. Oro pavojus Odesoje paskelbtas apie 22 val. Masinė dronų ataka Odesos meras Genadijus Truchanovas ir srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas kreipėsi į rajono gyventojus su prašymu likti slėptuvėse. Pranešta, kad dronai skraidė vienas po kito nuo Juodosios jūros pusės. Mieste nugriaudėjo daug sprogimų, socialiniuose tinkluose pranešama apie gaisrus, dūmus ir smūgius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasigyrė dėl „sėkmingų derybų“ su Rusija, rašo „Ukrainska Pravda“.  D. Trumpas socialiniame tinkle teigė: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd.

Vokietijai reikia kariuomenės, sugebančios gąsdinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Be to, pabrėžiama, kad kitai šios šalies vyriausybei teks spręsti itin svarbias karinio personalo, įrangos ir finansavimo užduotis. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas, 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje metu Vokietijos vyriausiasis kariuomenės karininkas Alfonsas Maisas teigė, kad šalies pajėgos yra menkai aprūpintos.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybos vyko sėkmingai, sako Rusijos delegacijos narys Jurijus Ušakovas. Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė atsižvelgti į viena kitos interesus. Kol kas sunku pasakyti, kad Rusijos Federacija ir Jungtinės Valstijos suartėjo, tačiau apie tai buvo kalbama, sakė derybininkas. Rusijos ir JAV derybos Rijade baigėsi praėjus 4,5 valandos, praneša TASS korespondentas. Šalių delegacijos turėjo „labai rimtą pokalbį visais klausimais“, sakė J. Ušakovas.

Kol Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, CNN aprašė, kas vyksta Ukrainos fronte. Anot leidinio, Rytų Ukrainoje Rusija tęsia intensyvius puolimus keliose vietovėse, daugiausiai Donecke. Kas vyksta fronte? Dėl tolesnio Rusijos veržimosi link Kurachovės miesto šiame rajone esantys Ukrainos daliniai gali būti apsupti. Tačiau Karo studijų institutas (ISW) sako, kad rusai, atrodo, prarado nemažai šarvuočių bandydami stumtis į vakarus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad yra „nusivylęs“ Ukrainos pozicija karo su Rusija kontekste. Apie tai rašo UNIAN.  Pasak leidinio, D. Trumpas sakė, kad Rusija su Ukraina turėjo 3 metus susėsti prie derybų stalo.

Siekdamos užbaigti karą Ukrainoje, JAV pirmiausia surengs derybas su Rusija, tik vėliau su Ukraina, o galiausiai prie derybų stalo sės abi šalys, rašo „NBC News“. Aukšto rango Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą JD Vance, Marco Rubio ir JAV specialųjį pasiuntinį Ukrainai Keithą Kelloggą, šį savaitgalį rinkosi Vokietijoje, Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje karas Ukrainoje buvo svarbi tema.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė ukrainiečių nuostolius gynybinėje kovoje su Rusija. „Žuvo daugiau kaip 46 000 kareivių“, – sakė jis amerikiečių stočiai NBC. Be to, yra dešimtys tūkstančių, kurių likimas neaiškus, kurie dingę, yra nelaisvėje arba negyvi. Sužeistųjų yra iki 380 000. Be to, pagrobta ir į Rusiją išvežta 20 000 vaikų, sakė V. Zelenskis.  Prezidentas teigiamai atsakė į klausimą, ar Ukraina gali karinėmis priemonėmis laimėti karą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad susitikimas su rusų prezidentu Vladimiru Putinu gali įvykti labai greitai, ir pridūrė tikįs, kad jo kolega iš Rusijos tikrai nori nutraukti karą Ukrainoje. „Laikas nenustatytas, bet tai gali įvykti labai greitai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio stengėsi sumenkinti lūkesčius dėl bet kokio proveržio artėjančiose derybose su Rusijos pareigūnais.

„Vakarų sostinės ruošiasi galimai lemiamai Europos saugumui savaitei“, sekmadienio vakarą rašė „Financial Times“. JAV ir Rusija pradeda derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, o Europa rengia skubų susitikimą aptarti Donaldo Trumpo planus dėl karo Ukrainoje pabaigos. Galingiausi Europos lyderiai pirmadienį susirinks Paryžiuje į skubias derybas dėl Ukrainos ir Europos gynybos ateities.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį transliuotame interviu sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „įtikti“ Maskvai po to, kai prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pasikeitė politika dėl karo Ukrainoje.

Po žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino skambučio kilo diskusijos, kas laukia Lietuvos ir kaip vertinti premjero Gintauto Palucko retoriką ir lyderystę. Kol vieni kritikuoja G. Palucko žodžius apie tai, kad Lietuva yra „saugiausioje situacijoje“, o kiti premjerą gina, jog šis neeskaluoja baimės, ekspertai sutaria, kad Lietuvos politikams šiuo metu reikėtų atsakingiau rinkti žodžius.

Praėjusią vasarą Ukraina dėl JAV kaltės numušė savo naikintuvą F-16, skelbia „Wall Street Journal“, rašo UNIAN. Anot leidinio šaltinių, tai buvo draugiška ugnis iš „Patriot“. Papuolė į savų ugnį Ukraina oficialiai šio įvykio nekomentavo. Leidinio duomenimis, kai F-16 atvyko į Ukrainą, Joe Bideno administracija nuslėpė technologiją, padedančią antžeminei priešlėktuvinei gynybai atskirti savus nuo priešo.

Pastaruoju metu iš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos girdint pareiškimus, kad viena iš karo Ukrainoje baigties aplinkybių yra pastarosios atsisakymas tapti NATO dalimi, Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitčenko teigia, kad Kyjivas niekada neatsisakys tokios ambicijos. „Mes tikrai nesakėme, kad atsisakome narystės NATO, nesakome, kad esame nusivylę NATO.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vakar įvykusio telefoninio skambučio ir, neva, derybų dėl taikos plano, dėmesys krypsta į visos Europos saugumą ir galimo Ukrainos išdavystės scenarijaus. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir lietuvių bendruomenės pirmininkė Kyjive Dalia Makarova.

Pranešimai iš Vokietijos verčia sunerimti. Vokiečių kariškiai fiksavo bandymus sugadinti karinį laivą, kuris turi patruliuoti Baltijos jūroje. Tiesa, mūsų Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad Baltijos jūroje nutraukti po vandeniu esantys kabeliai nėra Rusijos sabotažo aktai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Taikos derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa, rašoma penktadienį prezidento Gitano Nausėdos kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiais paskelbtame bendrame pareiškime. „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčijami. Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos saugumo garantijos. Bet kokiose derybose privalo dalyvauti tiek Ukraina, tiek Europa“, – rašoma jame.

„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys. Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias. Labiausiai tikėtinas scenarijus Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, Rusijos okupuotos žemės ir toliau liktų de facto kontroliuojamos Rusijos. Galimi tam tikri žemės mainai, susiję su Kyjivo užimta Rusijos teritorija Kursko srityje. Ukraina gautų tam tikras saugumo garantijas.

Interviu „The Guardian“ metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie bandymus jį nužudyti. Interviu, įgarsintas ukrainiečių kalba, buvo paskelbtas Ukrainos prezidento biuro „Youtube“ paskyroje, rašo „Kanal 24“. „Buvo žmonių, kurie norėjo nužudyti, buvo šūvių. Kai kurie žmonės žuvo čia, mūsų biuro viduje“, – pasakoja V. Zelenskis. Anot minėto leidinio, pasikėsinimai į V. Zelenskio gyvybę buvo rengiami ne kartą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Pasak V. Zelenskio, pokalbis buvo išsamus. Ukrainos prezidento nuomone, JAV galios pakanka, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas siekti taikos.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos Engelso ir Saratovo miestuose griaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Rusai pranešė apie sprogimus netoli karinio aerodromo ir naftos perdirbimo gamyklos. Sprogimai Rusijoje Vietos gyventojai sako, kad sprogimai Engelse pasigirdo apie 4 val. ryto.Rusai teigia, kad sprogimai sklido iš vietos strateginės aviacijos aerodromo. Manoma, kad jį atakavo dronai. Priešlėktuvinės gynybos sistemos bandė juos numušti.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija nesiųs JAV karių į Ukrainą, antradienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, rašoma „Reuters“....

Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl paramos mainais pasiūlė atiduoti retųjų žemės metalų. Socialinių mokslų daktaras, diplomatas, valstybės tarnautojas, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis įvertino Ukrainos karo svarbą ir ko tikėtis.

Rusai aktyviai tobulina dronus ir kitas elektronines karo priemones, naudodamiesi patirtimi, įgyta per karą su Ukraina. Apie tai naujausioje ataskaitoje kalba JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, rašo UNIAN. Naujausius technologinius pasiekimus Rusija naudoja hibridinėse operacijose prieš NATO, sako analitikai. Anot ISW, per pastaruosius metus NATO narės vis dažniau susiduria su Rusijos hibridinių atakų ir sabotažo grėsmėmis.

JAV viceprezidentas JD Vance turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša CBS. Susitikimas turėtų įvykti Miuncheno saugumo konferencijoje, ji vyks šią savaitę. Apie planuojamą susitikimą taip pat pranešė ir „New York Post“. Zelenskis kartoja: karo pabaiga įmanoma dar šiais metais Karo Ukrainoje pabaiga dar šiais metais, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, „tam tikromis aplinkybėmis“ yra visiškai įmanoma.

Federalinei saugumo tarnybai nurodyta parengti Rusijos piliečių „kreipimusis“ į prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu nestabdyti karo prieš Ukrainą. Tai pranešė politikos analitikas Abbasas Galiamovas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas, 2008-2010 m. dirbęs Rusijos vyriausybės viešų kalbų rengimo departamente, remdamasis šaltiniais vienoje iš FSB regioninių valdybų.

JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs dvigubai griežtinti sankcijas Rusijai, rašo „New York Post“. Anot jo, tiek Kyjivas, tiek Maskva turės padaryti nuolaidų, kad karas baigtųsi. Jis karą pavadino „pramoninio masto“ žudynėmis. „Sankcijas tikrai galima padidinti – ypač naujausias sankcijas (nukreiptas į naftos gavybą ir eksportą – red. past.)“ – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad netrukus susitiks su naujuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Pasak V. Zelenskio, tai gali įvykti „artimiausiomis savaitėms“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia pasiruošęs deryboms su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu, kai bus nubrėžtas aiškus susitarimas dėl karo pabaigos, rašo „Ukrainska Pravda“. Pasak V. Zelenskio, JAVJ prezidentas Donaldas Trumpas ir ES valstybės mano, kad diplomatija nėra įmanoma be Rusijos vadovo Vladimiro Putino.  „Todėl pasakiau, kad esu pasiruošęs, jei turėsime bendrą suvokimą, kaip šis karas mums turėtų baigtis.

Ukrainai netikėtai įsiveržus į Rusijos Kurską, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas savo pajėgoms pareiškė, kad jų pagrindinis tikslas yra atremti invaziją. Praėjo jau šeši mėnesiai, o rusai vis dar bando tai padaryti, rašo „Bloomberg“. V. Putinui nepavyko išstumti Ukrainos iš Kursko ir tai gali būti reikšmingas momentas artėjančiose derybose dėl Ukrainos tarp JAV ir Rusijos. Kurskas Ukrainai yra derybinis koziris, kuris gali būti panaudotas tariantis dėl teritorijos mainų.

Donecko srities Velyka Novosilkos gyvenvietėje ukrainiečių bepiločiai orlaiviai užfiksavo, kad Rusijos kariškiai dangstosi civiliais kaip „gyvuoju skydu“....

Ukrainos Chemlnyckio srityje, Podolės Kamaneco mieste prie teritorinio įdarbinimo ir socialinės paramos centro trečiadienį įvyko sprogimas, rašo UNIAN. Preliminariais duomenimis, žuvo žmogus, dar keturi buvo sužeisti. Policija aiškinasi aplinkybes. Tai ne pirmas kartas pastarosiomis dienomis, kai panašūs incidentai įvyksta prie karinių komisariatų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV veda „labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, ir patikino, kad „padarys viską“, jog sustabdytų Rusijos ir Ukrainos karą. Apie tai jis antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. „Mes vedame labai geras derybas, labai konstruktyvias derybas dėl Ukrainos“, – cituojamas jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV iš karo Ukrainoje gavo milijardines pajamas ir neįkainojamą kovinę patirtį. Apie tai jis kalbėjo interviu Piersui Morganui, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, JAV bendrovės yra sudariusios sutartis didžiausiomis kainomis per pastaruosius 50 metų dėl didžiulės paklausos, kurią sukėlė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Tokią paklausą turi visos Europos šalys. Žmonės yra išsigandę. Tai didžiulės pinigų sumos.

Rusijos Krasnadoro krašte naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, rašo UNIAN. Skelbiama, kad gamyklai smogė dronas. Užsidegė cisterna su naftos produktais. Regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas sako, kad saugykloje naftos buvo nedaug. „Kanevsko rajono Novominsko kaime ant cisternos su nedideliais naftos produktų likučiais nukrito UAV nuolaužos. Kilo gaisras, jam buvo priskirtas antrasis sudėtingumo laipsnis.

„Bloomberg“ rašo, kad idėja pasidalinti retais ištekliais su JAV, jei amerikiečiai ir toliau remtų Kyjivą bei suteiktų reikiamą karinę pagalbą, buvo įvardyta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar pernai metais pristatytame pergalės plane.

Ukrainos pajėgos, dalyvavusios pernai įvykdytame puolime į Rusijos Kursko sritį, iki pat misijos išvakarių nežinojo, kad ruošiasi pradėti tokį puolimą į Rusijos teritoriją, „Business Insider“ pasakoja vienas iš vadų Oleksijus Vovkotrubas. Jis buvo 1-ojo būrio, priklausančio 33-iojo atskirojo šturmo pulko 1-ajai šturmo kuopai, vadas. Jo dalinys pernai rugpjūčio 6 d įžengė į Rusijos Kursko sritį. Interviu minėtam leidiniui jis atskleidė naujų operacijos detalių.

Ukraina nori Donaldo Trumpo paramos, tačiau jos fronto linija trūkinėja, rašo „Politico“. Ukraina patyrė didžiulius nuostolius, susidūrė su dezertyravimu. Anastasija, Ukrainos karo medikė, savanoriškai į kariuomenę įstojo 2022 m. Ji neturėjo jokios karinės ar medicininės patirties, tačiau norėjo padėti sužeistiems Ukrainos kariams ir planavo likti toliau nuo kovos veiksmų.

Sausį Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš Ukrainą, nors jo greitis gerokai sumažėjo, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“. Vis dėlto rusų nuostoliai išliko rekordiniai. Anot analitikų, 2025 m. sausį rusai neteko 48 240 karių – tai yra daugiau nei trys rusų motorizuotosios pėstininkų divizijos. Dėl to sausio mėnuo yra antras pagal nuostolius nuo karo pradžios.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jei JAV nenori padėti Ukrainai įstoti į NATO, tokiu atveju privalu suteikti alternatyvią saugumo garantiją Kyjivui – branduolinius ginklus.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo organizacija skelbia, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytas egzekucijas prieš Ukrainos karius, paimtus į nelaisvę.  Nuo 2024 metų rugpjūčio pabaigos užfiksuota 79 egzekucijų per 24 skirtingus įvykius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pakomentavo Ukrainoje įvykdytus išpuolius prieš Ukrainos kariškius, rašo „Kanal 24“. Sekmadienį prie kariuomenės biuro centriniame Pavlohrado mieste įvyko sprogimas, buvo sužeistas žmogus. Nusikaltimų virtinė Šeštadienį per sprogimą Rivnėje, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, esančiame kariuomenės verbavimo centre žuvo vienas žmogus ir šeši buvo sužeisti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį visoje šalyje paskelbė oro pavojų, oro pajėgoms įspėjus dėl raketų ir dronų. „Raketų grėsmė Mykolajivo ir Chersono srityse“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė oro pajėgos. Nurodoma, kad Sumų ir Poltavos sričių link taip pat skrieja raketos. „Priešo (...) bepiločių pavojus Charkivo, Sumų, Poltavos, Černihivo ir Žytomyro srityse“, – sakoma kitame įraše.

Sausio 31-ąją Rusijos kariškiai apšaudė Kupjanską, sužeisti du žmones, kilo gaisras. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“. „Priešas vėl terorizuoja taikius Charkivo srities gyventojus. 9.43 val. Kupjansko mieste per apšaudymą užsidegė privati namų valda. Buvo sužeisti du žmonės – 46 metų vyras ir 84 metų moteris. Jie abu patyrė ūminę reakciją į stresą“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariškiai praėjusią parą, sausio 30-ąją, nužudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar 18 žmonių sužeidė.  Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak pareigūno, "sausio 30-ąją rusai nužudė 1 Donecko srities gyventoją - Ivano Frankivske, dar 18 žmonių regione buvo sužeisti“. Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai...