Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio.
Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys. Ši tendencija kelia susirūpinimą?
Manau, kad ketvirtadalio deklaruojamas noras pasitraukti iš „Sodros“ kyla tiesiog dėl neišmanymo ir pavojingo lengvabūdiškumo.
Reikėjo dar paklausti, kokia dalis gyventojų apskritai nori mokėti mokesčius. Lengva deklaruoti „pats pasirūpinsiu savimi“, bet ką tai reiškia praktiškai? Jei kas nors rūpinasi savimi, jis turi iš dabartinio vartojimo atidėti nemažas sumas dienai, jei sunkiai susirgtų ir nebegalėtų dirbti. Gal jis pateks į avariją ir liks neįgalus visą gyvenimą? Gal prireiks brangios operacijos? Ar įsivaizduojate, kokio dydžio lėšų tam reikia? Bet jų gali ir neprireikti, todėl draudimas – protingesnė išeitis: mokame visi, o gauna tie, kuriuos ištiko bėda. Ir nereikia raudoti, kad vis moka „Sodrai“, o invalidumo pensijos ar onkologinės operacijos taip ir neprireikė. Nuoširdžiai linkiu, kad ir neprireiktų.
Savarankiškas taupymas senatvės pensijai – kiek kitoks dalykas, nes senatvė – ne liga ar negalia, jos atėjimas prognozuojamas, jai galima ruoštis iš anksto ir taupyti visą gyvenimą. Teoriškai būtų galima apsieiti ir be „Sodros“, tačiau patirtis rodo, kad jauni žmonės mano, jog dar spės pradėti taupyti, o kai apie 45 metus susizgrimba – sutaupyti pakankamą sumą jau nebeįmanoma. Tai vadinamas „trumparegystės“ efektas, gerai žinomas tyrėjams. Netiesioginis to įrodymas Lietuvoje – sparti trečiosios pensijų pakopos dalyvių kaita. Kai tik prireikia pinigų dienos poreikiams, tuoj ištuštinama kaupiamoji pensijų sąskaita.
Neseniai Valstybės kontrolė įvertino „Sodros“ darbus ir atsisakė pareikšti nuomonę apie šią instituciją, mat ji padarė nemažai pažeidimų. Tad ar žinome realią būklę „Sodroje“, jei fondo biudžeto ataskaitos rengiamos netinkamai?
Kiek galiu spręsti, Valstybės kontrolė pažymėjo greičiau „techninius“ trūkumus, susijusius su viešaisiais pirkimais, turto valdymu, apskaitos standartais, tvarka ir detalėmis, o ne tokius esminius dalykus, kokie būtų socialinio draudimo lėšų grobstymas ar neteisėtas naudojimas.
Toje pat išvadoje pažymima, kad „2011 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal teisės aktus“, tad jeigu jie neatitinka vadinamųjų reikalavimų, turėtų būti keičiami, bet tai ne „Sodros“, o įstatymų leidėjo prerogatyva. Todėl nematau pagrindo teigti, kad „Sodra“ nesusidoroja su skirtais darbais.
Kaip vertinate Vyriausybės sprendimą perduoti „Sodrai“ nedarbo išmokų mokėjimą?
Tai ne vienus metus planuotas ir lauktas tinkamas žingsnis. Tai yra draudimo išmoka ir visi jai apskaičiuoti reikalingi duomenys yra „Sodros“ duomenų bazėje, todėl ją ir turi mokėti draudimą vykdanti institucija. O Darbo birža tegul atlieka tiesioginę funkciją: įgyvendina užimtumo priemones, padeda netekusiems darbo jį surasti ir t. t.
Anksčiau siekta sujungti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su „Sodra“. Kaip manote, ar tai turėtų perspektyvų? Ir kokia ateitis laukia „Sodros“?
„Sodros“ junginys su VMI būtų keistas: ar tada mokesčių inspekcija mokėtų pensijas ir kitas draudimo išmokas? Tai tikrai ne jos paskirtis. Matyt, turima galvoje, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo kontrolę turėtų vykdyti mokesčių inspekcija. Bet įstatymas numato, kad VMI tikrina draudėjų ir apdraustųjų įmokų apskaičiavimą bei sumokėjimą, skiria baudas už pažeidimus, todėl reikiama jungtis jau įgyvendinta prasmingiausia dalimi.
Pastaraisiais metais „Sodra“ pertvarkė administravimą, performavo skyrius ir padalinius. Tikiuosi, kad todėl ji veikia efektyviau, pavyko sumažinti viršininkų, o ne tiesiogiai su žmonėmis dirbančių specialistų skaičių.
Metinį išmokų dydį siekiantis deficitas yra bene sunkiausia problema, kurią turės spręsti naujai išrinktas Seimas. Esu įsitikinęs, kad dėl politinių sprendimų susidariusi „Sodros“ skola turi būti perimta į valstybės biudžetą kaip valstybės skola, ir nei ji pati, nei juo labiau palūkanos neišieškomos iš „Sodros“, t. y. iš būsimų pensininkų ir kitų draudimo išmokų gavėjų.
„Sodros“ ateitis – tokia kaip ir visos šalies. Jei augs ekonomika, daugiau uždirbs šalies gyventojai, mažės nedarbas ir emigracija, pavyks ilgiau išlaikyti darbo rinkoje vyresnius žmones, tad pinigų svarbiausioms socialinio draudimo išmokoms nepritrūks. Tačiau nemanau, kad socialinio draudimo sistemos apskritai bus atsisakyta. Ją vienaip ar kitaip gali pildyti paramos sistema, privačiu pagrindu veikiančios institucijos, tačiau tik papildyti, o ne pakeisti.
1973 m. Vilniaus universitete įgijo matematikos bakalauro laipsnį
1978 m. VU įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį
Nuo 1978 m. – VU dėstytojas, docentas
1992–1993 m. – socialinės apsaugos ministras
1993–1994 m. – socialinės apsaugos ministro patarėjas
1995–2000 m. – VšĮ Socialinės politikos grupės direktorius
2001–2008 m. – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas
NUOMONĖS Kas laukia „Sodros“?
Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
Nieko gero
Bloga „Sodros“ padėtis kelia didelį susirūpinimą gyventojams: jie net pasiryžę išeiti iš valstybinės sistemos, ateityje nereikalaujant pensijos, ir viskuo rūpintis patys. Dar 2010 m. pradžioje mes teikėme esminės „Sodros“ pertvarkos planą, deja, per šią kadenciją valdžia taip jos ir neįgyvendino, tad perspektyvos prastos
Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ vadovas
Priklausys nuo pasitikėjimo
Preliminariai prognozuojame, kad 2015-aisiais einamųjų metų deficitas bus apie 200 tūkst. litų, o 2016-aisiais biudžetas gali būti subalansuotas ar net teigiamas. Tačiau viskas glaudžiai susiję su ekonominėmis perspektyvomis. Jei darbo užmokesčio fondas didėtų sparčiau, problemos būtų sprendžiamos kur kas greičiau. Viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į šešėlinę ekonomiką ir nuo žmonių pasitikėjimo socialiniu draudimu.
Evelina POVILAITYTĖ
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.37 (99), spalio 8-14 d.
