teodoras medaiskis

Kaunietė Ilona į pensiją išėjo prieš kelerius metus ir šiuo metu gauna daugiau nei 900 eurų išmoką kas mėnesį. Didžiąją pensijos dalį sudaro išmoka iš „Sodros“, nes pašnekovė turi apytiksliai 43 metų darbo stažą, taigi tiek metų mokėjo įmokas nuo savo atlyginimo. Dalį pajamų sudaro ir pensijų anuiteto išmoka, nes Ilona apie 16 metų kaupė lėšas antroje pensijų pakopoje.

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad laikui bėgant dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės bei periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį, rašoma pranešime spaudai.

Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.

Lietuvoje pensijų sistema nesąžininga, tvirtina valstybės kontrolieriai. Gavę didesnes algas ir daugiau nuo jų mokesčių Sodrai sumokėję žmonės pensijoje sulaukia daug mažesnės grąžos nei tie, kurie mokesčių mokėjo mažai. Pensijų sistema Lietuvoje neužtikrina buvusių pajamų pakeitimo senatvėje, tik mėgina apsaugoti dalį žmonių nuo skurdo. Valdantieji žada situaciją keisti, tačiau oponentai sako, kad numatyti žingsniai yra per menki ir iš esmės nieko nepakeis.

Valstybės kontrolei skelbiant, kad Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje, ekonomistas Teodoras Medaiskis rekomenduoja valdžiai labiau didinti individualią pensijos dalį, priklausančią nuo žmogaus sumokėtų įmokų „Sodrai“.   „Labiau eiti ta kryptimi, kad būtų didinama individualioji pensijos dalis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė T. Medaiskis.

Valdančiųjų idėją apie tryliktąją pensiją ekonomistai vadina populizmu ir rinkėjų papirkinėjimu. Ekspertai netiki, kad 13-oji pensija pasieks gyventojus ir mano, kad po rinkimų ši idėja išnyks. „Tai rinkėjų papirkinėjimas ir rodo nesisteminį požiūrį į pačią pensijų sistemą kaip visumą. Tai savyje slepia ir ponišką požiūrį į pensininkus: „Štai, mes jums atkišime po 200 eurų ir būkite laimingi“. Geroji valdžia nori – duoda, nenori – neduoda.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Antradienį Seime toliau svarstomos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma speciali subsidija 60 metų sulaukusių darbuotojų algoms, taip pat papildoma vienkartinė išmoka prie vaiko pinigų. Kita vertus, planuojama nutraukti išmokų mokėjimą už vaikų priežiūrą karantino metu. Naujienų portalas primena svarbiausius siūlomus pakeitimus ir domisi, kaip juos vertina ekonomistai.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Išėję vaiko priežiūros atostogų, darbuotojai turi teisę metus arba dvejus gauti išmokas iš „Sodros“. Gavus papildomų pajamų pirmaisiais metais, išmoka sumažinama. Šią daugelį metų galiojančią tvarką pasiryžta vėl keisti.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Valdžia ruošia dar vieną pertvarką. Šįkart akiratyje – valstybines pensijas gaunantys žmonės. Ministerija susizgribo, kad šių papildomų, už nuopelnus arba ilgą tarnybą skiriamų pensijų rūšių yra per daug, jų skyrimo tvarka nevienoda, o sumos varijuoja nuo vos 60-ies iki kone 1 300 eurų. Tiesa, kas mėnesį gaunantieji valstybines pensijas sako, kad jos tėra simbolinė dovanėlė, o ne pensija. Pensininkai Zita ir Kęstutis Mačiuliai dienas savo namuose leidžia vieni.

Kokio dydžio pensiją norėtumėte gauti? Kokia ji turėtų būti, jei palygintume būsimą pensiją, kurią mokės „Sodra“, su dabartiniu darbo užmokesčiu? Kaip atsakytume į tokį klausimą, nereikia net spėlioti – žinoma, kuo pensija didesnė, tuo geriau. Taip sako ir pašnekovai, kuriuos kalbinome Vilniaus gatvėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras nebėra tikras, kad siūlymas keisti „Sodros“ finansavimą, sumažinant įmokos tarifą 2 proc., liks po svarstymų Seime. Linas Kukuraitis pripažįsta neturintis atsarginio plano B, kurį pasiūlytų Seimui, jeigu jis atmestų idėją nebefinansuoti privačių pensijų fondų, iš „Sodros“ pervedant į juos 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. „Negalima sakyti, kad taip ir bus („Sodros“ įmokų tarifo mažinimas 2 proc.

Mokesčių reforma vis dar kelia nemažai klausimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, štai būtent nekilnojamojo turto mokestis labiausiai gali kirsti per pensininkų kišenę, o sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos nustumti į šešėlį. SEB banko organizuotoje diskusijoje finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad numatyta reforma vyktų trejus metus, tad šiuo laikotarpiu naujų mokestinių pakeitimų nebesulauktume.

Naujojo socialinės apsaugos ir darbo ministro – buvusio Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktoriaus Lino Kukuraičio – laukia nelengvas darbas: čia ir „Sodros“ skylė, ir skurstantys pensininkai, laukiantys didesnių pensijų, ir pas girtaujančius vaikus augantys vaikai. Buvę ministrai jam žeria patarimus, kur pirmiausia reikia reformų.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai prasitarė: dėliodami pasiūlymus, kokio amžiaus žmones Lietuvoje reikia išleisti į pensiją ir kaip pasirūpinti tais, kurie iki jos likus keliems metams gyvena iš pašalpų, nes niekas jų nepriima į darbą, jie galvojo ne apie tai, kiek mūsų šalyje žmonės gyvena, o kaip sutilpti į „Sodros“ biudžetą. Ir nesvarbu, kad pagal gyvenimo trukmę lygybės ženklo tarp ES ir Lietuvos dėti negalima.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kompensuoti praradimus galima tada, kai nukenčia tik dalis žmonių – tada likusi visuomenės dalis gali jiems padėti, sako socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. „Apskritai manau, kad sprendimas kompensuoti pensijas – socialiai labai neteisingas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia jis. T. Medaiskis primena, kad nuo krizės nukentėjo visi.

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai pensijų kaupime dalyvaujančių Lietuvos gyventojų vis dar netarė galutinio žodžio, kaip toliau kaups pensiją, rodo „Sodros“ „Žinių radijui“ pateikti duomenys. Tuo metu nutraukti sutartis su pensijų fondais ir grįžti į „Sodrą“, rugsėjo pradžios duomenimis, apsisprendė apie 8 tūkst. 400 žmonių.

Valdžioms besikeičiant kol kas nedaugėja aiškumo, kaip gyvens dabartiniai senjorai. Kada neliks „Sodros“ deficito? „Sodros“ biudžetas tiesiogiai priklauso ne vien nuo to, kokie sprendimai priimami dėl įmokų ir išmokų dydžio, bet ir nuo ekonominės bei demografinės padėties. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją bei šiandien priimtus įstatymus, socialinio draudimo sistema beveik subalansuojama jau 2015 metais. Šiandien galima konstatuoti, kad mažėja nedarbas.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

Baltijos tautos turi bendrą negerą emigracijos rodiklį, sako Vilniaus latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone. Praėjusią savaitę Europos Parlamento nario Justo Paleckio biure surengtoje diskusijoje apie emigraciją ji skaičiavo, kad per pastarąjį dešimtmetį Latvijoje gyventojų sumažėjo 13 proc. Lietuvoje atitinkamai šis skaičius siekė 16-17 proc, Estijoje emigracijos tempai  buvo kur kas lėtesni. „Estijoje gyventojų skaičius per 2011 metus sumažėjo 0,2 proc.

Šiandien Seime vykusioje diskusijoje „Ar įgyvendinama pertvarka išspręs „Sodros“ problemas?“ ekspertai aptarė, kokių priemonių imtis, kad valstybinio socialinio draudimo sistema taptų efektyvesnė. Šią diskusiją inicijavo Seimo Europos klubas kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad būtina mažinti „Sodros“ sistemos išmokas.

Pensijos kaupimas antrosios ir trečiosios pakopos privačiuose pensijų fonduose yra rizikingas, nes privatizuojami viešieji finansai, įspėja Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Yra temų, kuriomis kiekvienas gali save laikyti ekspertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma. „Ekonomika.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

Demagogas antikinėje Graikijoje buvo apibrėžiamas kaip minios vedlys. Skirtingai nuo viskuo abejojančio ir sąžiningoje diskusijoje tiesos ieškančio filosofo, demagogas buvo nusitaikęs tik į rezultatą, kurio esmė buvo visada ta pati – priversti minią patikėti savo tiesa, nors jei ir pats demagogas dažniausiai ja netikėdavo nė per nago juodymą.

Lietuvos pensijų sistema – devinta visoje Europos Sąjungoje pagal bendrąjį reitingą. Priežastis paprasta – didelis mirtingumas ir mažos pensijos, antradienį teigia dienraštis „Lietuvos žinios“.„Čia ir yra paradoksas. Pensijų finansavimo problemos Lietuvoje santykinai nedidelės, o tai reiškia, kad valstybė gali išlaikyti esamą pensijų lygį nepatirdama didelės įtampos. Pagal šį rodiklį užimame 4-ąją vietą tarp ES šalių.

Nedarbo draudimo įstatymas, kuris sudarys galimybę ieškantiems darbo asmenims gauti užtektinas gyvenimui pajamas, įsigalios nuo 2005 metų pradžios. Tokią datą siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įstatymo projektą pateikusi Vyriausybei. "Svarbiausia, kad nedarbo draudimo išmoka bus siejama ir su buvusiu atlyginimu. Iki šiol ji priklausė tik nuo draudimo stažo.

Penktadienį Seimas turėtų priimti du įstatymus ir vienuolika dabar galiojančių įstatymų pataisų, leidžiančių kitų metų pradžioje pradėti veikti naujajai pensijų kaupimo sistemai. Pensijų kaupimo įstatymas bei Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas ir papildys dar pernai išleistą Pensijų sistemos reformos įstatymą, ir sudarys teisines prielaidas dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų kaupti pensijų fonduose.

Darbuotojo kelionė į darbą ir iš darbo nėra draudiminis įvykis, kadangi darbdavys šio proceso negali kontroliuoti. Draudiminiu įvykiu, įvykus nelaimingam atsitikimui, gali būti pripažinta tik kelionė į darbą ir iš jo darbdavio transportu. Tokiai nuostatai, kurią siūloma įteisinti naujoje įstatymo Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo redakcijoje antradienį (02.11) pritarta Pramonininkų konfederacijos konsultaciniame posėdyje.