Latvija, kurią krizė sudrebino labiau nei kitas Rytų Europos šalis, per artimiausius dvejus metus pademonstruos įspūdingą augimą, vieną sparčiausių Rytų Europoje, teigiama naujoje „SEB banka“ parengtoje regiono ekonomikos apžvalgoje.
Rusijai ir Lenkijai, „regiono sunkiasvorėms“, kovoje su ekonominės krizės padariniais per artimiausius dvejus metus seksis geriau nei kitoms šalims.
Banko analitikų prognozėmis, 2013–2014 metais Latvijos bendrasis vidaus produktas išaugs atitinkamai 3,6 ir 4,5 proc., Lietuvos – po 4 proc. kasmet, Estijos – 3,3 ir 4 proc.
Per apžvalgos prezentaciją banko ekonomistas Dainis Gašpuitis pažymėjo, kad regiono ekonomika vis dėlto priklauso nuo pasaulinių procesų, o pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, augimas prognozuojamas ne anksčiau kaip 2014 metais. Augimas stringa JAV, Kinijoje. Kaip pabrėžė ekspertas, verslininkams būtina pradėti tyrinėti naujas rinkas, pavyzdžiui, Afriką, Indoneziją, Vietnamą.
Vidinės devalvacijos, vykusios mažinant atlyginimus ir kainas 2008-2010 metais, pakako, kad būtų atkurtas Baltijos šalių konkurencingumas. Pastaraisiais metais Latvija, Lietuva ir Estija susigrąžino prarastą eksporto rinkos dalį.
Šių šalių pasiekta pažanga pripažįstama ir lyginant su kitomis Rytų Europos ekonomikomis, nors 2005-2011 metais Latvijos pasiekimai – silpniausi. SEB ekspertai nurodo, kad eksporto konkurencingumas Baltijos šalyse išliks, bet palyginti spartus atlyginimų ir infliacijos augimas sukels rizikų Estijai.
SEB prognozuoja, kad Latvija įvykdys Mastrichto kriterijus ir įsives eurą 2014 metais. Lietuvos galimybės įvykdyti kriterijus vertinamos daug atsargiau dėl politinio neapibrėžtumo. Lietuva greičiausiai prie euro zonos prisijungs vėliau – 2015 metais. Tuo tarpu Lenkija nėra užsibrėžusi aiškaus tikslo, kada įstoti į euro zoną, todėl 2016 metai atrodo anksčiausia data.
