ekonomikos augimas

Japonijos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, įvertis penktadienį buvo sumažintas iki 1,2 proc. nuo praėjusio mėnesio viduryje skelbto preliminaraus, kuris buvo solidžiausias nuo 2020-ųjų pabaigos – 1,5 procento. Tokį oficialiosios statistikos patikslinimą lėmė silpnesnė nei anksčiau skaičiuota vidaus paklausa bei kuklesnės verslo investicijų apimtys trečioje pagal dydį pasaulio ekonomikoje.

Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadienį panešė Finansų ministerija, atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų.  Pernai gruodį ministerija prognozavo 0,7 proc. BVP augimą šiemet ir po 3 proc. 2024–2025 metais.  Vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 8,5 proc.

Pasaulio bankas antradienį perspėjo, kad pasaulinė ekonomika yra atsidūrusi „pavojingai arti“ nuosmukio ir sumažino savo prognozę 2023 metams, atsižvelgdamas į aukštą infliaciją, didėjančias palūkanų normas ir Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius.

Ekonomistai jau skaičiuoja, kaip autų kainos dėl brangusių žaliavų, o tai visada augina ir maisto kainas. Karo veiksmai stabdytų verslininkų investicinius planus ir galimai lėtintų ir visos Lietuvos ekonomikos augimą, taip pat – ir algų šuolius. Vienas svarbesnių klausimų – ar gali būti, kad užsivertų ir Lietuvos siena su Baltarusija. Tai reikštų visiškai stojusį krovinių tranzitą į Rytus ir šimtamilijoninius nuostolius. Savo kasdienybę įamžina vilkikų vairuotojai.

Karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos kelia nemažai sumaišties ir Lietuvoje. Ekonomistai pažymi, kad dalį šio konflikto padarinių pajusime iš karto – dar labiau augs kainos. Anot jų, Rusijai turi būti skiriamos griežtesnės ekonominės sankcijos. Kitu atveju ne tik prarasime Ukrainos eksporto rinką, bet ir dau daugiau mokėsime už šildymą kitąmet.

Ekonomikos metinis augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas vienintelėje iš Baltijos valstybių, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Per pirmus tris šių metų metų mėnesius Lietuva sukūrė 2,4 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ekonomikos metinis nuosmukis sausį-kovą siekė 1,5 proc., Estijos – 0,7 procento.

Europos Komisija (EK) paskelbė tarpines makroekonomines žiemos prognozes, kuriose, palyginti su 2019 m. rudens prognozėmis, numatomo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo tempo nepakeitė. Ekonomika išliks atspari nepalankiai situacijai išorės aplinkoje, tačiau to nepakaks, kad augimo tempas paspartėtų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prognozuojamu laikotarpiu ES ūkio raidai reikšmingą įtaką darys vidaus paklausa.

Lietuvos ekonomikos augimas jau trečius metus iš eilės yra spartesnis nei tikėtasi, pastebi ekonomistas Žygimantas Mauricas ir publikuotame komentare įvardija svarbiausias to priežastis. 2020-ieji, tikėtina, bus ketvirtieji metai, nes 2,4 proc. prognozuojamo BVP augimo kartelę Lietuva šiais metais turėtų įveikti (pvz., „Luminor“ prognozuoja 2,6 proc. augimą). Lietuvos spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą lėmė šie veiksniai: 1. Pavydėtinas Lietuvos pramonės sektoriaus atsparumas.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą skatino vidaus paklausa. „Galima būtų manyti, kad svorio centras persimeta į vidaus paklausą labiau, nes kaip matome teigiamam BVP pokyčiui daugiau įtakos turėjo prekyba, transportas ir saugojimas, apgyvendinimas bei maitinimas. Tai yra daugiau į vidaus rinką orientuoti ūkio sektoriai. (...) Kol kas stabili augimo trajektorija“, – BNS sakė G. Nausėda.

Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti šį augimą. Pirmoji ir bene didžiausia rizika yra susijusi su populizmu ir protekcionistinių bei nacionalistinių idėjų gajumu. Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje ir kai kuriose kitose valstybės pajamų nelygybė išlieka aukščiausia per pastaruosius 80 metų.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 9,2 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais, BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,4 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. Nors šalies ekonomika nuosekliai auga, tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos.

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.

Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. „Komunistinėje visuomenėje, kur niekas neužsiima viena specifine veikla, bet kiekvienas gali realizuoti save kokioje nori srityje, visuomenė reguliuoja bendrąją gamybą ir leidžia man daryti vieną dalyką šiandien ir visai kitą dalyką rytoj, medžioti ryte, žvejoti po pietų, ganyti karves vakare, kritikuoti po vakarienės.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Sulėtėjęs ekonomikos augimas, geopolitiniai iššūkiai ir finansinis netikrumas lėmė, kad korupcijos mąstai Lietuvoje nemažėja, o įmonių vadovai įžvelgia išaugusias grėsmes verslo konkurencingumui. Tai atskleidė kasmetinis profesinių paslaugų bendrovės „EY“ korupcijos ir sukčiavimo tyrimas. Net 59 proc. apklaustųjų įmonių vadovų Lietuvoje nurodė, jog lėtesnis nei tikėtasi ekonomikos augimas tapo iššūkiu verslui, 2015 metais taip teigusių respondentų buvo 43 proc.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

Jungtinei Karalystei sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) bei sudėtingais išliekantys ES ir Rusijos ekonominiai santykiai kelią didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui, tvirtina finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) sumažinus Lietuvos ūkio augimo prognozę 0,1 procetinio punkto, Lietuvos banko vadovas teigia, kad prastesnės prognozės rodo bendrą pasaulinę ekonomikos lėtėjimo tendenciją. Tačiau jis įžvelgia protekcionizmo ir siekio izoliuoti valstybes pavojų, kas galėtų pakenkti tarptautinei prekybai. „Aš manau, tai rodo bendrą tendenciją - tai yra pasaulinė tendencija, ir ji neaplenkia mūsų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vyksta vizito į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks sutarimo dėl koordinuotų veiksmų, kurie sumažintų pasaulio ūkio plėtrai kylančias naujas grėsmes ir išjudintų ekonomikos augimą. „Pasaulio ekonomikos raida džiugių staigmenų nepateikė.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Lietuvos ūkio augimo tempai jau gerokai atsiliekia nuo tų, kuriuos šalies ekonomika demonstravo iki 2008-2009 m. krizės. Ir nors nuo krizės padarinių jau išsivadavome, tačiau dabar kyla pavojus būti užliūliuotiems vidutinių augimo tempų. Lietuvos ūkio raidos analizė iki 2025 m. rodo, kad jau dabar būtina įgyvendinti struktūrinius pokyčius, orientuotus į darbo rinką, taip pat mokesčių ir švietimo sistemą, investicijas ir inovacijas.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,7 proc. ir to meto kainomis siekė 37,242 mlrd. eurų. Statistikų teigimu, pernai didelę įtaką BVP augimui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė, tačiau statybos ir žemės ūkio sektoriai vystėsi lėčiau.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo, tad politikai turėtų nesišvaistyti pažadais. Taip pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, būsimos sesijos darbus aptarusi su Seimo pirmininke. Loreta Graužinienė tvirtina, kad tai nesutrukdys padidinti minimalios algos, ją siūloma kelti net per kelis kartus. Ekonomistai rėžia, kad tai – populizmas. Prezidentė pastabų turi ir kuriamam socialiniam modeliui, dėl kurio rytoj rengiamas tūkstantinis mitingas.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Seime pristatė Vyriausybės veiklos 2014 metais ataskaitą. Po to vykusioje diskusijoje premjerui ir ministrams buvo pateikta nemažai klausimų. Kaip visuomet nepraleisdamas progos priminti, kad Vyriausybė „lėtai dirbdami nepadarėte grubių klaidų“, opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad pradėjęs veikti Suskystintųjų dujų terminalas, euro įvedimas – tęstiniai darbai, o naujų idėjų stinga.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Kinija praėjusiais metais augo lėčiausiai per daugiau kaip du dešimtmečius. Pernai fiksuotas 7,4 proc. augimas yra mažiausias per 24 metus. Antradienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė ateinančių metų prognozę, kurioje sakoma, kad ne tik Kinijos, bet ir viso pasaulio ekonomika augs lėčiau, nei buvo prognozuojama anksčiau.

Žinių radijas Pasaulio bankas sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę. Šiemet pasaulio bendrasis vidaus produktas ūgtelės 3 proc., o kitais metais - šiek tiek daugiau, teigiama naujoje Pasaulio banko prognozėje. Prieš pusmetį Bankas prognozavo puse procento didesnį prieaugį. „Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad pasaulio ekonomiką į priekį stumia tik Jungtinės valstijos, tuo metu kituose regionuose problemų yra daugiau nei pernai.

Žinių radijas Europos Komisija daugiau kaip puse procento sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimą. Prognozuojama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc. Gegužę EK analitikai prognozavo, kad augimas šiemet sieks 3,3 procento. Vilniaus Universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis sako, kad mažėjanti BVP augimo prognozė susijusi su Rusijos įvestomis ekonominėmis sankcijomis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino ekonomikos augimo prognozes Baltijos šalims 2014-2015 metams. Spalio mėnesio apžvalgoje World Economic Outlook (WEO) palyginti su šių metų balandžio mėnesio prognozėmis, jos pablogintos tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai, tačiau ir toliau prognozuojama, kad mūsų šalies BVP augimas lenks šalis kaimynes. Lietuvos BVP šiais metais augs 3 proc., nors prieš pusmetį buvo prognozuojamas 3,3 proc. Augimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Lietuvos radijui neseniai pareiškė, kad mūsų šalies ekonomika 2015 m. augs daugiau nei 3 proc. Ar ši optimistinė prognozė pasitvirtins, priklausys nuo daugelio veiksnių ir prielaidų. Viena svarbiausių jų – kaip klostysis situacija Ukrainoje. Įvykiai šioje valstybėje jau skaudžiai smogė Lietuvos žemės ūkiui. Apie pusė viso pagaminamo pieno, o taip pat ir mėsos bei daug daržovių, buvo eksportuojama į Rusiją, aktyvūs buvo ir vežėjai.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Gyvendami valstybėje, kurios gyventojai gauna vienas mažiausių pajamų Europoje, kartais paniškai vengiame karčių naujienų ir paskęstame beprasmėse rašliavose. Deja, atėjo laikas pažiūrėti tiesai į akis – absurdiška mokesčių reformų stoka į dugną traukia šalies ateitį. Iš pradžių pasidžiaukime.

Daugiau nei pusė gyventojų pripažįsta, kad apsilankyti prekybos centruose juos labiausiai skatina sezoniniai išpardavimai ir nuolaidos. Trečdalį lankytojų Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose paskatintų apsilankyti didesnės nuolaidos su lojalumo kortele (33 proc.) ar dovanos už įsigytus pirkinius (30 procentų). Pasak šiuos duomenis atskleidusių ir apklausą užsakiusių prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ valdytojų, net augant ekonomikai jautrumas nuolaidoms išlieka labai didelis.

Ekonomistai ir politikai ilgą laiką laikėsi nuomonės, kad didysis Azijos ekonominis pakilimas prasidėjo nuo keturių Azijos „tigrų“ – Pietų Korėjos, Taivano, Honkongo ir Singapūro – ekonomikos augimo (Japonija jau iki tol buvo ekonomiškai stipri). Nors Kinija ir Japonija vis dar laikomos didžiausiomis regiono ekonomikomis, šios keturios valstybės taip nustebino pasaulį savo ekonomine raida, kad buvo pradėtos vadinti Azijos „tigrais“. Visos šios valstybės vykdė į eksportą orientuotą, technologinį ...

Šią savaitę buvo paskelbtos ekonomikos, kurios turi didžiausią potencialą tapti sparčiai augančiomis ekonomikomis. Tuo tarpu Pasaulio bankas (PB) pateikė savo ataskaitą apie šalis, kurioms gresia ateinančius kelerius metus augti lėčiausiai, rašo „Business Insider“. Žemiau pateikiame dešimt šalių, turinčių daugiausia problemų dėl augimo. 10. Sirija 2012 m. BVP prognozė: -20 proc. 2013 m. BVP prognozė: 1,0 proc. 2013-2015 m. metinio BVP augimo prognozė: 2,1 proc.

Finansų ministerija šią savaitę pagerino šalies ūkio augimo prognozę. Manoma, kad šiemet ūkis augs 3,5 proc. – tai 1 proc. sparčiau, nei ministerija buvo prognozavusi anksčiau. Tačiau laikinoji Finansų ministrė I. Šimonytė pabrėžia, kad išlaidauti – dar ne metas. Su ja kalbėjosi LRT televizijos laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė. „Šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet.

Latvijos parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą, kuris turėtų užtikrinti šaliai pakvietimą į euro zoną 2014 metais. Tai pirmas biudžetas, kurį latviai planavo be Tarptautinio Valiutos Fondo, iš kurio prasidėjus finansų krizei prašė paramos. Pagal planą, kitų metų biudžeto deficitas nesieks nė pusantro procento skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė prognozuoja, kad šių metų deficitas nesieks dviejų procentų.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Latvija, kurią krizė sudrebino labiau nei kitas Rytų Europos šalis, per artimiausius dvejus metus pademonstruos įspūdingą augimą, vieną sparčiausių Rytų Europoje, teigiama naujoje „SEB banka“ parengtoje regiono ekonomikos apžvalgoje. Rusijai ir Lenkijai, „regiono sunkiasvorėms“, kovoje su ekonominės krizės padariniais per artimiausius dvejus metus seksis geriau nei kitoms šalims.

Banko UBS valdybos pirmininkas Axelis Weberis teigia, kad Šveicarijos ekonomika neturėtų nugrimzti į recesiją, nors bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas ateinančiais mėnesiais tikriausiai bus nepastovus. „Šveicarijos BVP augimo perspektyva geriausiu atveju yra kukli, tačiau vis vien geresnė nei daugumos jos Europos kaimynių. Pasaulio ekonomikos augimas nebus tvarus, kol nebus išspręstos problemos Europoje“, – sakė A. Weberis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde perspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas ir toliau lėtėja, o vyriausybės, ypač Europoje, turi vykdyti savo pažadus įgyvendinti reikalingas ekonomines reformas. „Mes ir toliau numatome laipsnišką atsigavimą, tačiau pasaulinis augimas tikriausiai bus šiek tiek silpnesnis nei prognozavome liepą“, - sakė Ch. Lagarde.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.