Baltijos šalių rinkoje sunkmečiu įsivyrauja pesimizmas ir investuotojai tikisi blogų naujienų. „Šis pesimizmas lemia jų sprendimus“, – teigia finansų specialistė Žana Grigaliūnienė, tyrinėjusi regiono rinkos įtaką investuotojų elgsenai.
Tyrėte, kaip rinkos psichologija lemia Baltijos šalių investuotojų elgseną. Kokių tendencijų pastebėjote?
Lietuvoje investuotojai labiau linkę reaguoti į blogas naujienas, o reakcijos akivaizdesnės nuosmukio sąlygomis. Kai paskelbiamos geros naujienos, jie netiki, kad tendencijos išliks ilgą laiką, todėl per silpnai į jas reaguoja. Toks rezultatas nėra visai netikėtas, nes psichologijos literatūroje teigiama, kad žmogui būdinga stipriau reaguoti į blogus dalykus. Svarbu, kad gerų naujienų poveikis greičiau išnyksta nei blogųjų. Atsižvelgiant į ilgesnį blogų naujienų poveikį investuotojai stipriau į jas reaguoja.
Ką tai lemia?
Baltijos rinka yra kylanti, tad manau, kad ji nėra ta, kurioje vyrauja racionalūs lūkesčiai. Investuotojams būdingas neracionalus elgesys yra daugiausia paskatintas informacijos trūkumo.
Reikia atkreipti dėmesį, kad jei informacija pasiekia investuotojus skirtingais laikotarpiais nevienoda apimtimi, tada galima sakyti, kad rinkos nėra efektyvios ir yra galimybių kai kuriems investuotojams iš to informacijos trūkumo uždirbti. Vis dėlto tie, kurie perka ir parduoda vadovaudamiesi gandais, sekdami minios efektu, užsidirbti gali tik trumpu laikotarpiu, nes jie linkę daryti klaidas.
Kokios jų daromos dažniausiai?
Investuotojų klaidos pasireiškia nepriklausomai nuo to, kuo prekiaujama. Tai pirmiausia per didelis pasitikėjimas savimi. Pavyzdžiui, investuotojų prašoma nustatyti, kokiomis ribomis pasikeis analizuojamo vertybinio popieriaus kaina. Tas, kuris bus linkęs save pervertinti, nustatys pernelyg siaurus intervalus, tarkime, nuo 3,2 iki 3,5 lito. Ne itin pasitikintys nustato gerokai didesnį intervalą, pavyzdžiui, nuo 3 iki 5 litų.
Kita klaida – konservatyvumas. Mes mėgstame vietos produkciją, prisirišame prie paslaugų ir įmonių, sunkiai keičiame įpročius. Viena iš investuotojų daromų klaidų būtent tokia: jie gali per lėtai reaguoti į naują informaciją ir dėl konservatyvumo padaryti investavimo klaidą.
Klaidų yra daug rūšių, nes žmonėms psichologinės klaidos yra būdingos. Tačiau nustatę ir suvokę jas galime padėtį valdyti.
Investuotojų išprusimo lygis yra labai svarbus. Lietuvoje yra investuotojų, kurie stokoja finansinių profesinių žinių fundamentinei analizei atlikti. Jeigu ši tendencija keistųsi ir būtų daugiau dėmesio skiriama investuotojų švietimui įvairiais aspektais, ne tik supažindinant su sąvokomis, bet ir mokoma, kaip, pavyzdžiui, apskaičiuoti grąžą, jas analizuoti, išskirti tendencijas, kurios galėtų būti naudingos formuojant strategijas, žinoma, situacija keistųsi. Rinka taptų efektyvesnė. O tokioje rinkoje, jei investuotojai valdo visą informaciją, uždirbti iš to nebus galimybių
Efektyvių rinkų varomoji jėga yra neefektyvumas, pasireiškiantis tam tikromis rinkos anomalijomis. Lietuvoje susiklosčiusi padėtis būdinga daugeliui rinkų: tos anomalijos nėra fenomenalios. Pavyzdžiui, sausio efektas, įmonės dydžio efektas – jie pasireiškia visur. Ir to tradicinės teorijos paaiškinti negali. Yra investuotojų, kurie tai supranta. Jie tai pelningai išnaudoja. Jeigu kas nors rinkoje uždirba iš anomalijų, vadinasi, rinkos negalime pavadinti efektyvia.
Tad kas lemia investuotojo sėkmę?
Pirmiausia žinios, kai asmuo jas panaudoja. Taip pat svarbu žinoti, kaip investuotojai linkę elgtis rinkoje, ir suvokti tos elgsenos aspektus.
Rinkoje yra ciklas, kuris prasideda nuo žemiausio taško. Pagrindinė taisyklė – pirkti, kai kaina yra žema, ir parduoti, kai ji aukšta. Tačiau žmonės vis dar perka tuomet, kai kainos yra pasiekusios maksimalią ribą. Tada akcijas pradeda išparduoti instituciniai investuotojai ir rinkoje pasidaro nebeaišku, kas dominuoja – pirkėjai ar pardavėjai. Tokios tendencijos rodo, kad laikotarpis yra pavojingas neprofesionaliems investuotojams. Vėliau rinkoje dominuojant pardavėjams kainos krinta ir žmonės praranda daug pinigų.
CV: Žana Grigaliūnienė
Socialinių mokslų daktarė, specializuojasi finansų srityje
Nuo akademinės karjeros pradžios domėjosi finansų sritimi, ypač įmonių finansų analize ir valdymu
Mokslo tyrimai ir dėstymas universitete praplėtė mokslo interesų sritį: nuo finansų rinkos dinamikos link rinkos nuotaikomis pagrįstos investuotojų elgsenos
NUOMONĖS: Kodėl investuotojai stipriau reaguoja į blogas naujienas?
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Baltijos šalių akcijų rinkose dominuoja smulkūs investuotojai, tai lemia ir priimamų sprendimų emocionalumą, dažnai nepagrįstus akcijų kainų svyravimus. Šie investuotojai retai turi galimybių prognozuoti įmonių ateities pinigų srautus, modeliuoti galimus scenarijus ir apskaičiuoti galimų grąžų vidurkį
Marius Dubnikovas, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas
Blogos naujienos paliečia visus investuotojus, jau turinčius akcijų, todėl jų reakcija yra stipresnė. Kita vertus, geros rinkos naujienos labiau susijusios su naujais investuotojais, o didelė kainos imtis sukuria galimybę uždirbti, kai blogos naujienos yra priežastis nuostoliams.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26(88) liepos 16 - 29 d.)
