investuotojai

Nuo pernai lapkričio dėl Šiaulių policijos komisariato statybų projekto tvyro nežinomybė, sako Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė. „Dalį sutartų darbų „Safe community“ atliko, tačiau statybų etapo dar nepasiekė. Statybos leidimas neišduotas dar“, – Eltai sakė ji. Šiaulių apskr.

Atviras kalbėjimas apie Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes Lietuvai neretai susilaukia pastabų – esą kuo garsiau apie tai kalbame, tuo labiau atbaidome užsienio investuotojus. Tačiau komunikacijos specialisto Andriaus Baranausko nuomonė kitokia – esą nekalbėjimas apie problemas sudaro įvaizdį, kad esame niekam nepasiruošę.

Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje ruošiamasi statyti dengtą futbolo stadioną ir sporto salę – tai patikėti norima privačiai bendrovei, kuri kompleksą valdytų 17 metų. Aukštosios mokyklos vadovybė sako, kad norinčiųjų yra, bet tam būtinas Vyriausybės pritarimas. Universiteto rektorius Artūras Razbadauskas teigia, kad idėja svarstoma ne vienerius metus, bet KU ir valstybė tam neturi lėšų, todėl nutarta ieškoti koncesininko – rinkos tyrimas rodo, kad atsirastų norinčių investuoti į objektą.

Į Lietuvą planuoja atvykti Pietų Korėjos biotechnologijų verslo delegacija, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, tai patvirtinta susitikimo su Pietų Korėjos prekybos ministru Ahn Dukgeunu (An Dukgjunu) metu.

Investuotojų forumas siūlo nustatyti ilgesnį – šešių mėnesių – bandomąjį laikotarpį vadovams, taip pat įpareigoti nuotoliu dirbančius žmones pranešti darbdaviams apie darbą kitose įmonėse arba uždrausti tai daryti. Profsąjungų atstovė tokiuose siūlymuose įžvelgia diskriminaciją ir prieštaravimą Konstitucijai. Investuotojų forumo darbo grupės vadovas Ramūnas Petravičius sako, kad ilgesnis bandomasis laikotarpis vadovams padidintų Lietuvos darbdavių konkurencingumą, tai jau taikoma užsienyje.

Vyrai ir moterys skirtingai vertina investicijų rizikos toleranciją. Vyrai dažniau renkasi didžiausios rizikos investicijų priemones, o moterys labiau pirmenybę teikia mažos rizikos investicijoms. Tai rodo SEB banko privačių klientų pasirinkimai investuojant naudojantis investicijų robotu, rašoma banko pranešime. „Šiandien investuotojai yra atsidūrę sparčiai kintančioje ir neapibrėžtoje rinkoje, kai renkantis riziką reikia itin gerai pasvarstyti.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad kai kurie Vyriausybės planuojami mokesčių pakeitimai turės žalos investicinei aplinkai.  Jis sako, kad Vyriausybės mokesčių pakete yra ir gerų pasiūlymų, tačiau planuojamas bankų solidarumo mokestis, papildomas dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimas 5 ir 7 proc. tarifu bei didesnis individualios veiklos apmokestinimas pablogins investicinę aplinką.

JAV rinkoje didėja recesijos tikimybė, o Volstryto strategai investuotojams rekomenduoja užimti gynybinę poziciją. Infliacija ir JAV, ir euro zonoje rodo išsikvėpimo ženklus, tačiau išlieka gerokai per aukšta, kad centriniai bankai keistų savo retoriką. Kita vertus, išryškėjusios problemos finansų sektoriuje ir griežtėjančios kreditavimo sąlygos gali nuslopinti ir centrinių bankininkų polėkį, ir ekonominį aktyvumą. Pastarojo meto naujienos skatina aukso brangimą.

Teismui nepatvirtinus Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ restruktūrizavimo plano, įmonės vadovas sako, kad skirtingas bendrovės ir vienos iš jos kreditorių verslo supratimas gali neigiamai paveikti potencialius investuotojus, rašo „Verslo žinių“ portalas.  „Taip, yra besidominčių, bet apie tai kalbėti negaliu. Beje, ši teismo nutartis gali neigiamai paveikti ir galimų investuotojų ketinimus“, – portalui sakė Mindaugas Sologubas.

Vyriausybei trečiadienį pritarus siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, o oponentams teigiant, kad tai pablogins šalies investicinę aplinką, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad investuotojus labiau domina šalies saugumas, o ne mokesčių sistema.

Investuotojų skaičius Lietuvoje 2022 metais augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 metais. Šalyje pernai aktyviai investavo 34,4 tūkst. vyrų ir beveik 19,4 tūkst. moterų, rodo Lietuvos banko (LB) duomenys. Bendras per Lietuvoje įsteigtus paslaugų teikėjus investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Aktyviausi investuotojai šalyje yra 35–44 metų grupei priklausantys vyrai ir moterys. Jie sudaro apie 30 proc.

Mėgindamas pripildyti išsekusį iždą, Egiptas trečiadienį paskelbė siūlysiantis galimybę gauti pilietybę užsienio investuotojams, pasirengusiems šalyje išleisti mažiausiai 250 tūkst. JAV dolerių. Kaip rašo valstybinis laikraštis „Al-Ahram“, premjero Mostafa Madbouli sprendimas, paskelbtas oficialiajame leidinyje, rodo, kad premjeras dabar gali „suteikti Egipto pilietybę“ kandidatams, kurie atitinka vieną iš keturių sąlygų.

Šiaulių oro uostas ketina sukurti krovinių bei logistikos infrastruktūrą 2 hektarų ploto sklype šalia oro uosto – jis vienintelis kol kas neišnuomotas privačiam verslui. Bendrovė sieks pritraukti investuotoją, kuris pasiūlytų visas paslaugas krovinių gabentojams. Šiaulių oro uosto valdybos sprendimu sklypo nuomos aukcioną planuojama skelbti sausio pabaigoje, pirmadienį pranešė oro uostas.

Azijos investuotojams priklausantis prekės ženklas „Miniso“, siūlantis namams, grožiui ir laisvalaikiui skirtas prekes bei žaislus, netrukus pradės elektroninę prekybą Lietuvoje, penktadienį pranešė portalas vz.lt. Kartu planuojamas ir fizinių parduotuvių tinklas, pačią pirmą atidarys Vilniaus Centrinėje  universalinėje parduotuvėje (CUP). Tinklas veiks pagal franšizės modelį.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ įsteigtas fondas „INVL Partner Global Infrastructure Fund I“ iš šešių investuotojų papildomai pritraukė 1,28 mln. JAV dolerių. Fondas iš viso jau yra pritraukęs 40,67 mln. JAV dolerių iš 103 investuotojų, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą pirmadienį pranešė „INVL Asset Management“. „Investicijos į infrastruktūros objektus yra atsparesnė vertės svyravimams ir ilgalaikė alternatyvi turto klasė.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu.

Daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų mano, kad šalies ekonomika artimiausiu metu taps vis mažiau stabili, rodo investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ pasitikėjimo indeksas. Bendra indekso vertė trečiąjį ketvirtį siekė 0,96 balo iš dviejų galimų ir antrą kartą nuo 2014 metų, kai pradėti tokie tyrimai, buvo mažesnė už vienetą – tai rodo, kad vertindami šalies verslo aplinką investuotojai turi daugiau neigiamų negu teigiamų lūkesčių.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai, prekiautojams tikintis, kad infliacija pradės lėtėti ir palengvins įmonių ir namų ūkių naštą.  Ekonomikos instituto ZEW sudaromas indeksas lapkritį šoktelėjo 22,5 punkto iki minus 36,7 punkto. Tai jau antras prieaugis iš eilės po kelis mėnesius trukusio neigiamų nuotaikų stiprėjimo.

Nors šiandien vienas žinomiausių Lietuvos futbolo klubų „Ekranas“ žaidžia tik antrajame pagal pajėgumą šalies futbolo divizione ir šiame sezone net nėra tarp lygos lyderių, tačiau tai anaiptol neatšaldo dabartinio klubo savininko ambicijų kaip galima greičiau susigrąžinti ankstesnių laikų šlovę.

Lietuva investuotojams gali garantuoti saugumą ir ekonominį stabilumą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Tai jis trečiadienį aptarė su Lietuvoje investuojančia finansinių paslaugų bendrove „Citco“, kurios padalinys „Citco Lietuva“ per 15 metų tapo vienu didžiausių įmonės padalinių pasaulyje ir Lietuvoje sukūrė per 800 darbo vietų. „Jūsų investicijos yra abipusio pasitikėjimo įrodymas ir Lietuvos, kaip verslui palankios valstybės, pripažinimas.

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas antrąjį šių metų ketvirtį prastėjo – 4 iš 10 vadovų artimiausiu metu prognozuoja mažėsiantį pelną. Be to, vis daugiau investuotojų išreiškia susirūpinimą dėl ekonominės aplinkos stabilumo, rodo investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas pasitikėjimo indekso tyrimas.

Pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą atėjo 15 naujų užsienio investuotojų, o dar 16 žada plėtrą, pranešė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jos teigimu, per pusmetį pritrauktos naujos investicijos sukurs daugiau nei 3 tūkst. darbo vietų. Tai rodo, kad Lietuva išlieka konkurencinga pritraukiant užsienio investicijas, sako agentūros vadovas Elijus Čivilis. „Įvertinę pusmečio rezultatus matome, kad Lietuva ir toliau išlieka patraukli tarptautinėms kompanijoms.

Dviženklis darbo užmokesčio augimas Lietuvos ekonomikai gali turėti neigiamų pasekmių bei susilpninti šalį konkuruojant dėl investicijų, sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, algų augimo mastais Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių.  „Tokio atlyginimų augimo daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių nėra. Kitur tik keliais procentais jie auga, o jeigu kas pasako apie spartesnį augimą, tai labiau yra išimtis negu taisyklė“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė tebekartoja, kad šalyje veikiantys užsienio investuotojai savo planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu, nekeičia. Tačiau Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad kalbos apie investuotojų išėjimus kenkia įmonėms rasti darbuotojų.  „Niekas niekur neišeina.

Užsienio investuotojai Lietuvoje norėtų galimybės lengviau įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių, sako „Investuotojų forumo“ („Investors' Forum“) atstovai, susitikę su Ministrų kabineto nariais. Verslininkai taip pat norėtų, kad Europos atsigavimo fondo pinigai būtų skiriami ne tik smulkioms, bet ir vidutinėms bei didelėms įmonėms.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

Seimas antradienį įteisino vadinamąjį darbuotojų relokacijos paketą – priėmė Užsieniečių teisinės padėties, Investicijų bei Užimtumo įstatymų pataisas.  Jos padės investuoti Lietuvoje įsipareigojusioms trečiųjų šalių, visų pirma Baltarusijos, įmonėms be didelių kliūčių perkelti darbuotojus ir jų šeimos narius į Lietuvą.  Į lengvatas pretenduos įmonės, pasirašiusios investicijų sutartis su Vyriausybe ir įsipareigojusios investuoti bent 1,45 mln.

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

Lietuva galėtų įstatymuose numatyti konkrečias valstybes, su kuriomis siejamos įmonės automatiškai būtų laikomos nepatikimomis ir negalėtų dalyvauti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų statybose ar investuoti į juos, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas. Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai itin aktualu kontroliuojant investuotojus į technologijas arba jų pardavėjus.

Iš biržos pasitraukti ketinančiai Rusijos grupės „Polair“ valdomai šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigei“ nepasiaiškinus dėl įmonės akcininkui paskolintų 11 mln. eurų likimo, Investuotojų asociacija svarstys galimybę kreiptis į teismą. Tuo metu Lietuvos bankas pabrėžia, kad spręsdamas dėl „Snaigės“ akcijų išpirkimo kainos įvertins ir Investuotojų asociacijos argumentus. „Neatmetame tokios galimybės.

Rusijos verslininko valdoma Alytaus šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ paskelbė apie ketinimus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos. Investuotojų asociacija prašo paaiškinti, kur dingo pagrindiniam akcininkui paskolinti 11 mln. eurų ir atitinkamai padidinti delistingavimo kainą, rašoma Investuotojų asociacijos pranešime spaudai.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Bendrovė „Hanika“ vietoj buvusios Seimo poilsinės „Viešnagė“ Palangoje pradėjo statyti naujus poilsio apartamentus. Investicijos sieks 15 mln. eurų.  „Investuotojai darbus ketina užbaigti per dvejus metus ir užtikrina, kad sklype esantis pušynas bus išsaugotas bei pasipuoš dar 30 naujų pušų“, – pranešė įmonė.

Galimybėmis persikelti į Lietuvą domisi daugiau nei pusšimtis Baltarusijos informacinių technologijų (IT) įmonių, tačiau to kol kas padaryti negali dėl teisinių kliūčių, teigia valstybinės agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. Pasak jo, dėl krizės Baltarusijoje visos kaimynės sulaukia šios šalies IT kompanijų užklausų perkelti verslą. „Lietuvoje taip pat turime jau dabar virš 60 įmonių (ir jų skaičius kas dieną auga), besidominčių galimybe investuoti Lietuvoje.

Prasidėjęs ruduo apmalšino investuotojų entuziazmą, o vasaros pabaigoje naujus rekordus fiksavęs JAV rinkų indeksas „S&P 500“ pirmosiomis rugsėjo savaitėmis atsitraukė nuo aukštumų. Korekciją paskatino pastebimai atpigusios technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Ar ši trumpalaikė korekcija nepakeis vasarą vyravusios augimo tendencijos, gali priklausyti ir nuo to, ar iki metų pabaigos pavyks sukurti vakciną.

Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijų siūlymus netaikyti draudimų dėl koronaviruso pandemijos atvykti užsienio studentams ir investuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad artėjant mokslo metų pradžiai gaunama „daug paklausimų dėl studentų atvykimo“, o išimtys dėl laisvesnio judėjimo šiai grupei numatomos ir Europos Sąjungos rekomendacijose.

Eiliniam perrinkimui nusiteikęs ilgametis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog mokesčių lengvatos naujiems užsienio investuotojams neturėtų būti suteikiamos. „Daug investuotojų iš viso pasaulio yra pasirengę žengti į Baltarusiją, gauti sklypą ir organizuoti gamybą. Bet visi jie nori solidžių mokestinių nuolaidų ir visokių lengvatų. Trumpai tariant, jų samprata – ką norėsime, tą darysime, bet mokesčių nemokėsime“, – sakė A. Lukašenka.

Dauguma investicijų valdymo specialistų atmeta greito pasaulio ekonomikos atsigavimo po krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, galimybę ir prognozuoja kelerius metus truksiančią stagnaciją bei didelę netinkamo aktyvų įvertinimo riziką. „CFA Institute“ – pasaulinės ekspertų, besispecializuojančių investicijų valdymo srityje, asociacijos – duomenimis, vos 10 proc. ekspertų mano, kad ekonomikos V formos atsigavimas yra tikėtinas. Tyrimo metu apklausta beveik 13,3 tūkst. asociacijos narių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje atidarytos stambiausių plyno lauko investuotojų gamyklos dėl koronaviruso yra priverstos lėtinti ar stabdyti gamybą ir nedrįsta prognozuoti, kaip baigs šiuos metus, rašo „Verslo žinios“. Gamybos apimtis jau teko sumažinti Marijampolėje veikiančiai langų ir lauko durų gamintojai „Dovistai“ ir Vokietijos automobilių dalių gamintojai „Continental“. Apie galimą tolesnį darbo laiko trumpinimą arba laikiną gamybos stabdymą, informuoja ir automobilių pramonės bendrovė „...

Inovatyvūs verslai kviečiami ieškoti naujų partnerysčių ir investicijų galimybių viename didžiausių Skandinavijos regiono verslumo festivalių „Slush 2018“, kuris gruodžio 4-5 d. vyksta Helsinkyje, Suomijoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau 3 kartą kviečia verslą dalyvauti šiame festivalyje bei kompensuoja dalį patirtų kelionės išlaidų. „Šis festivalis atveria galimybes jaunam verslui stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių.

  Lietuvoje dirbančius užsienio investuotojus vienijantis Investuotojų forumas Vyriausybei pateikė 100 pasiūlymų, kaip pagerinti verslo aplinką šalyje. „Mes galbūt matome skirtingai būdus, kaip tai pasiekti, bet noras yra vienareikšmiškai, kad nebūtume ten, kur esame šiandien“, – po susitikimo su investuotojais kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Jis teigė, kad apie 50 užsienio investuotojų pasiūlymų yra numatyti įgyvendinti, o kitus Vyriausybė peržvelgs ir įvertins.

Baltijos šalyse pernai sudarytų investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių apimtis mažėjo 3,4 proc. iki 838,2 mln. eurų, tačiau dauguma didžiųjų sandorių sudaryta Lietuvoje, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE. Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis pastebi, kad nors rinkos didieji investuotojai vis dar ja pasitiki, tačiau dėl mažėjančios grąžos pradeda žvalgytis objektų Vidurio Europoje.

Lietuvos bankas už manipuliavimą rinka įspėjo du fizinius asmenis, kurie „Nasdaq“ Vilniaus biržoje sudarė neleistinus sandorius. Tai pirmos už piktnaudžiavimo rinka pažeidimus pritaikytos poveikio priemonės įsigaliojus naujam rinkos priežiūrą reglamentuojančiam Europos Sąjungos teisės aktui, pranešė Lietuvos bankas.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Užsienio investicijas šalyje skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ žiūrės, kaip būtų galima pritraukti vietos ir užsienio investuotojus į Šalčininkų rajoną, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Buvo pristatyta ekonominė Šalčininkų rajono situacijos, kokios yra problemos. Tos problemos aiškiai įvardytos, ypač kalbant apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą“, – po susitikimo su Šalčininkų rajono meru BNS sakė S.Skvernelis.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos Investuotojų forumas valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas įsitikinęs, kad viena didžiausių šalies problemų – politikai galvoja tik apie rinkimus, neprisiimdami atsakomybės už Lietuvos ateitį. Advokatas mano, kad siekiant politinio stabilumo, būtina imtis kartais ir nepopuliarų sprendimų, pavyzdžiui, visus rinkimus – Seimo, prezidento, savivaldybių – organizuoti tais pačiais metais.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas pabrėžia, kad viena didžiausių šalies darbo rinkos problemų yra kvalifikuotų specialistų trūkumas, taigi, anot jo, būtina įteisinti vadinamąsias darbo vizas užsieniečiams ilgesniems laikotarpiams. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti politikai abejoja tokia iniciatyva bei įžvelgia pavojų, kad tokiu atveju Lietuvoje gali padidėti dykaduonių. „Lietuviškas paradoksas, 45 proc.