Didžiausias socialinės atskirties naikinimo potencialas slypi užimtumo ir ekonomikos augimo skatinimo srityje. Darbo rinkos liberaliavimas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sumažinti pajamų atotrūkį labiau nei progresinės gyventojų pajamų mokesčio sistemos įvedimas, teigiama naujasioje SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“.
Pasak SEB banko preidento patarėjo Gitano Nausėdos, Lietuvos ekonomikos stabilumas yra džiuginantis, tačiau trapus reiškinys. „Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai kyla ginčas tarp tų, kurie siūlo toliau kepti ekonominį pyragą ir jį protingai raikyti, bei tų, kurie kupini ryžto jį kuo greičiau padalinti, - sakė jis. - Naujausios vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau nei gali būti realybėje.“
Pasak analitiko, vienas ryškiausių pavyzdžių – minimalios algos (MMA) reguliavimas. „Net ir su ekonomika „nedraugaujantiems“ žmonėms akivaizdu, kad MMA padidinus iki 5 tūkst. litų, nekvalifikuoti darbuotojai gautų ne 5 tūkst. litų, o bedarbio pašalpą“, - sakė jis.
G. Nausėdos nuomone siekis nuo 2013 metų MMA padidinti 1000 litų yra ambicingas, tačiau jis neturėtų sudrebinti šalies pamatų ir net padėtų ištraukti iš „šešėlio“ dalį dabar vokeliuose mokamų atlyginimų.
