Daugeliui besisukančių verslo pasaulyje ilgos darbo valandos yra tarytum garbės ženklelis. Pradėti verslą yra sunku, todėl visi tie vėlyvi darbo vakarai parodo, kokie esate ryžtingi, sunkiai dirbantys ir rimtai nusiteikę savo verslo atžvilgiu, ar ne?
Neteisingai. Pasak kelių tyrimų, nuolatinis darbas ilgiau 40 valandų per savaitę tiesiog paverčia jus neproduktyviais (ir labai labai pavargusiais) darbuotojais, rašo Inc.com.
Nuolat dirbti viršvalandžius yra ne tik neprasminga, bet ir žalinga. Nors 40 darbo valandų savaitės išsireikalavo profsąjungos, verslo vadovai su tuo sutiko, nes jų pačių statistika įtikino, kad tai buvo verslus sprendimas.
Evan Robinson, programinės įrangos inžinierė, besidominti programuotojų produktyvumu, aprašė šią istoriją. Ji parašė darbą, kuriame cituoja daugybę tyrimų, kuriuos atliko verslo atstovai, universitetai, industrijų asociacijos ir kariuomenė. Visi jie remia 20 amžiaus pradžioje JAV priimtą sprendimą trumpinti darbo savaitę.
Iki 1960-ųjų buvo tvirtai įsitikinta, kad 40 darbo valandų savaitė Amerikoje yra absoliučiai naudinga. Šie tyrimai įrodė paprastą dalyką – žmogus per diena yra darbingas tik 8 valandas. Vidutiniškai, negauname daugiau naudos iš 10 darbo valandų dienos nei iš 8.
E. Robinson pripažįsta, jog dirbti viršvalandžius ne visada yra blogai. Esą galima gauti trumpalaikės naudos iš kelių 60 ar 70 valandų darbo savaičių. Pavyzdžiui, kelias savaites dirbti labai sunkiai tam, kad suspėtumėt iki kritinio baigties termino. Tačiau E. Robinson pažymi, kad padidinę darbo valandų skaičių 50 proc. (nuo 40 iki 60 valandų), negausite 50 proc. didesnio produktyvumo. Tiesa sakant, panašu, kad bus atlikta tik 25–30 proc. daugiau darbo.
Didžiausia problema yra ta, kad nelikti biure po darbo ir leisti sau eiti namo laiku gali būti psichologiškai žymiai sunkiau nei jums atrodo.
Daugelis iš mūsų jaučia stiprų ryšį tarp užimtumo ir reikšmingumo. Atrodo, kad kuo labiau mes esame užsiėmę, tuo mes esame svarbesni. Mes gyvename konkurencingoje visuomenėje ir todėl, skųsdamiesi dėl viršvalandžių ar miego trūkumo – net jeigu iš tiesų daugiau dirbome tik savaitę, o vieną baisią naktį įvardijame kaip nuolat pasikartojantį košmarą – mes taip parodome, kad esame pasišventę savo darbui ir šeimai.
Kitaip tariant, ilgi vėlyvi darbo vakarai dažnai skirti tam, kad įrodytume, jog esame svarbūs, negu tam, kad nudirbtume darbus.
